Šatrijos Ragana „Sename dvare“ (1922)

Darbą atliko: Odeta Bartašiūtė, 4ga 2012-02-18 Šatrijos Ragana „Sename dvare“(1922)

Apie autorę Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Pirmoji lietuvių literatūroje praplėtė žmogaus vaizdavimo diapazoną, sutelkdama dėmesį į jo dvasinį pasaulį. Lietuvių prozą rašytoja kreipė intelektualesnio žmogaus dvasinių išgyvenimų vaizdavimo linkme, praturtino jos problematiką, skirdama daug dėmesio etikos klausimams, stengėsi paįvairinti kūrinių kompoziciją ir stilių.

Rašytoja gimė 1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose, mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose; Kilusi iš Žemaitijos bajorų; Augo Užvenčio dvare, jai labai svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų ir vaizdinių erdvėje; Prie Ventos, prie senojo malūno, seno sodo alėjose mėgo vaikščioti viena, mąstyti; Slapyvardžiu susiejo save su Šatrijos kalnu ir jo senais padavimais, taip pat ir raganomis, turinčiomis ypatingų galių; Mokėsi namie, Peterburgo gimnazijoje, Varšuvoje, studijavo Šveicarijos universitetuose; Mėgo muziką, skambino fortepijonu (dažniausiai Šopeną); Buvo mokytoja, labdarė.

Kūrinio pavadinimas „Sename dvare“ - rašytoja šiuo pavadinimu perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą. Pavadinimas nusako apie ką yra visas kūrinys, kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja vaikystę, tai kas buvo ir praėjo jau seniai.

Apie kūrinį Apysaka „Sename dvare“ - tai autobiografinio pobūdžio pasakojimas apie XIXa. antros pusės Lietuvos dvarą. Apysakoje dvaras vaizduojamas jo gyventojų – aštuonerių metų mergaitės Irusios (Irutės) ir jos motinos (mamatės)- akimis. Dvaro buitis, namiškių pokalbiai, santykiai su kaimiečiais, giminaičių vizitai – visa, kas patenka į šių veikėjų akiratį, yra jų išgyvenama ir apmąstoma.

Temos ir problemos Tėvų ir vaikų santykiai. Mirtis, jos svarba. Lietuviškų dvarų lenkėjimas. Lietuvių valstiečių proto ir širdies kultūra. Motinos meilė. Pareigos svarba. Praeities ir dabarties priešprieša. Mamos ir dukters ryšys. Kodėl nyksta tautos dora ir moralė? Kokia laukia Lietuvos žmonų ateitis? Kodėl gyvenime viskas laikina? „Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys?“ „Kodėl viso ko galas yra mirtis?“ „Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri?“

Kūrinio veikėjai Pagrindinė veikėja – mamatė. Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina, vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, padėjėja, lietuvybės gynėja, labai savitos dvasios moteris, savo vidinį pasaulį atskleidžianti užrašuose, savotiškame sielos dienoraštyje (pirmu asmeniu kalba „Mamatės užrašuose“). Mažoji aštuonmetė Irusia, pasakotojos antrininkė, kurios įspūdžiai, mintys, pastebėjimai sudaro didžiąją pasakojimo dalį. Mergaitė labai švelni, gera. Ji myli savo mamatę, trokšta, kad ir ši jos niekada nepamirštų. Mamatės vyras Liudvikas - ne visada patenkintas žmonos neūkiškumu ir jos svajonėmis, kurioms nuobodžios „žemės dainos“, tačiau ir jis regi žmonos nutolimą, jaučiasi įskaudintas. Sūnūs: Jonelis ir Nika.

Pagrindinius veikėjus rašytoja kuria pagal svarbumą, laikysenų reikšmingumą. Antraeiliai veikėjai pasirenkami pagal įdomumą: įdomu, kaip ginčijasi du valstiečiai, nepasidalijantys bičių spiečiaus; kaip savo vestuvėse elgiasi keistas jaunikis, kaip juokingai kalba „bočelis“, o bobutė – gyva lietuvių tautos dvasia. Siekiama parodyti, kokie skirtingi žmonės (yra ir įdomių,besidominčių menais, besirūpinančių lietuvių tauta, bet ir tingių, apsileidusių).

Idėjos ir vertybės Tautinės sąmonės žadinimas. Liaudies švietimas. Mokslo pamėgimo skatinimas. Teisingumo, gailestingumo, darbštumo ir kitų dorybių auklėjimas. Lietuvos bajorijos tautinių ir visuomeninių klaidų taisymas. Dvasingumas Meilė tėviškei Žmogiškumas Gailestingumas Pasiaukojimas Motinos meilė Meilė gimtajai kalbai

Citatos „<...> žmogaus vertė pareina ne nuo jo kilmės, bet nuo jo doros.“ „Tad, kaip bitė iš žiedų medų, taip aš čiulpiu iš jos [literatūros] gėrį. Svaiginuosi poezijos burtais, gyvenu kartu su jos herojais ir užmirštu viską, viską...<...> Turiu muzikos, turiu literatūros - ko gi daugiau begaliu trokšti?“ „Darbas – meiliausias prietelis ir linksmintojas, jei ne per ilgas ir jei duoda laiko augti kitoms žmogaus dvasios jėgoms, ir prakeikimas, rūstaus Dievo aną baisiąją valandą pirmajam žmogui ištartas.“ „Taip akivaizdžiai stovi prieš akis nepastovumas visų žemės daiktų, tas amžinasis faktas, kad viskas tik irios formos ir nykstantieji šešėliai. Kaipgi kvaila ir juokinga iš visų jėgų kibti į irias formas ir nykstančius šešėlius! Kaip kvaila ir juokinga dėti savo širdį į tai, kas turi savyje mirties grūdą, gaudyti nykstančius šešėlius!“

Kūrinio aktualumas Šeima, kaip ir apysakoje „Sename dvare“, taip ir dabar, turi didelę įtaką doro lietuvio formavimuisi. Nepaisant monotoniškos rutinos, daugelis žmonių trokšta „pamaitinti“ savo sielas, sužinoti atsakymus į rūpimus egzistencinius klausimus. Šiuolaikinės mamos, kurioms ypatingai svarbi karjera, galėtų pasimokyti iš mamatės, kokia mylinti ir pasiaukojanti turi būti mama.

Rašinio temos Dvasingumas – svarbiausia žmogaus vertybė, kurios neatstos visi pasaulio turtai ar mokslai. Tėvų ir vaikų santykiai svarbiausi vaikų pasaulėžiūros formavimuisi. Kodėl gyvenime dažnai pasirenkame laikinus dalykus, bet pamirštame amžinuosius? Mirtis – žmogaus išlaisvintoja iš kasdienybės ar skausmą nešanti nelaimė?

Išvada „Apysakoje „Sename dvare“ Šatrijos Ragana sukūrė gražaus liūdesio poetiką, kurią įprasmina rudens melodija, kapinių melancholija, Šv. Rašto refleksijos, maldos rimtis, klasikinės muzikos aidai, prasmės siekiančios žmogaus dvasios virpėjimas“ (Viktorija Daujotytė)

Kūrinio vizualizacija Spektaklis "MAMATĖ", režisierius Vytautas Kupšys (Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“motyvais); http://www.miltinio-teatras.lt/lt/?cid=152 Spektaklis „Sename dvare“(Šatrijos Ragana) , past. 1983, režisierė Kazimiera Kymantaitė http://teatras.mch.mii.lt/Teatras/K_Kymantaite.htm#Repetuojant

Ačiū už dėmesį!

Šatrijos Ragana „Sename dvare“ (1922)