Ekonominė informacinės visuomenės plėtros interpretacija

1. Ekonominė informacinės visuomenės plėtros interpretacija Neo-marksistinis požiūris (pagal H. Schiller ir kt.) Žiniasklaidos verslas -- tarp fantazijos ir realybės? Informacinės visuomenės laimėtojai ir pralaimintieji EK direktyva; dvi elektroninės Europos: e-Europe ir e-Europe+

2. Informacijos reikšmė; visuomenės transformacijos procesai • Informacijos “centrizmas” (determinizmas); • Kas/kokios jėgos veikia informacijos atrankos/platinimo procesus? • Žiniasklaidos verslas; Denis McQuail: vidinės ir išorinės informacinę veiklą reglamentuojančios “jėgos” • Normatyvinis vystymasis neįmanomas • Informacijos poveikis ir įtaka veikia sąveikoje su kitomis jėgomis (ekonomika, politika, technologijos) – neapibrėžtas, nesuplanuotas rezultatas;

3. Vidiniai (instituciniai) informacijos atrankos veiksniai: • Individo: subjektyvus ir labai personifikuotas (Kas man patinka? Ką aš mėgstu?) • Gate-keeping:Kurt Lewin: 1947 "Frontiers in Group Dynamics: Channels of Group Life”; “Social Planning and Action Research" (socialinė kaita ir įvairių kasdienių įpročių formavimas) • “Mr. Gates”:30% of news rejected (true or not); “mechanical thinking” -- lack of space, similar stories had already run. • Komunikacinės veiklos praktika ir taisyklės: rutininio/profesinio darbo formos ir taisyklės: Ar naujiena yra pakankamai svarbi kad būtų įtraukta į TV/interneto naujienas?

7. Organizacijos įtaka: galia samdyti/atleisti darbuotojus; paties atrenkančiojo įtaka ir galia daryti sprendimus)

8. “It is a matter of prestige and status, … an indication that the newspaper bravely faces information society challenges… It is a form of charity to the reader. We do not employ journalists to write the news… The Web publication is a matter of technological transfer of information”. “The media is business, it is not a charity… It is too expensive for the media to have a Web publication… The biggest impact comes from communication – earlier it was through traditional mail, today – e-mail…”.

9. Atotrūkis tarp to, kas deklaruojama ir kaip naujos IT yra diegiamos: • “Promotional purposes” (4 internetinės veiklos transformacijos etapai); • Nesamdomi profesionalai (net ir žiniasklaidos organizacijose): Lietuvos rytas, Kauno diena vs. Verslo žinios (2+14), Delfi (12); Omni (3);

10. Socialinis ir institucinis lygmuo: išorinis organizacijos veiklos “reguliavimas” • Priklausomybė nuo informacijos šaltinių (BNS, Elta) – informacijos homogenizacija; daugiau kanalų, tačiau dubliuojama informacija (mažai originalios medžiagos) • Auditorijos įtaka (įsivaizdavimas, kokios informacijos pageidaujama): internete – naujos IT • Rinka ir kitos ekonominės jėgos (žiniasklaidoje: reklamdavių interesai, televizijos programų sėkmės garantas – “auditorijos share”) • Valdžios, interesų grupių, PR, kitų žiniasklaidos priemonių įtaka.

11. Lietuviški internetinių naujienų portalai: Delfi, Takas, Omni • 2000: Delfi, TVnet (2002.04.01) • Ar lietuviškas internetas yra kokybiškas? Už kokią informaciją sutiktumėte mokėti?

12. Top 5 Web sites of Lithuanian origin. Source: SIC Gallup Media, www.sgm.lt, Fall 2002

13. www.delfi.lt • Lankytojai: Sic Gallup Media ~123,000 lankytojų • Populiariausios rubrikos: “DELFI moterims” skyrelio "Jis ir ji" rašiniai, "Vox populi" ir "Lietuva“ (politinės Lietuvos naujienos). • www.lrytas.lt • 35,000 • Kriminalinės naujienos, horoskopai

14. Is this because there were more soft news events to cover? Or did journalists select an increasing percentage of soft news items? • If journalists did select a greater proportion of soft news items, why should this be so? • Because the journalists wanted more soft news? Or because journalists perceived that audiences wanted more soft news? • Any other influences (change over time, organizational routines)?

15. Phare: Do you watch criminal shows? • 84% answered yes. • Why do various criminal reviews (like “The Bloody Wave”, “Dangerous Zone”) are so popular in Lithuania? • These shows are interesting; • These shows are topical; • Respondents want to know about the real situation in Lithuania; • These shows are informational; • These shows are aired at a convenient time.

16. Aimed at exploiting lust and frustration • The gossip press propagates models of hierarchic and authoritarian rather than a democratic society. • Fairy tales (the lives, loves and suffering of today’s public figures). • The longing for the world in which everything is right has always been a market for many people. Their audiences are women and the lower classes. • East Germany

17. Organizuotų interesų poveikis (www.delfi.lt) • Fiktyvi diskusija: suplanuotas/surežisuotas komentavimas už ir prieš • Raktinis žodis: tikslas – kad būtų daugiau komentarų (skaičius – vadinasi, tai yra svarbu?); kam tai yra svarbu? Specialus, suplanuotas diskursas: ar įmanoma sukurti “elektroninę viešą erdvę”? Kam ir kodėl tai yra/turėtų būti svarbu?

18. 2: Išorinės “jėgos”: • Politika (libertarinis informavimo modelis) • Ekonomika • Technologijos (naujos galimybės)

19. “Informavimo būdai, formos priklauso nuo socialinių santykių sistemos, kuri savo ruožtu formuoja ryšius tarp individų ir institucijų”: • Valdžia, visuomenė, žiniasklaida • F. Siebert (1963). “Four theories of the press”: • Autoritarinė • Tarybinė totalitarinė • Libertarinė • Socialinės atsakomybės

20. Autoritarinė teorija • Direct governmental control; Typical to pre-democratic societies, where the government consists of a very limited and small ruling-class. • No printing/broadcasting that could undermine the established authority; The government may punish anyone who questions the state's ideology; • Registration of the media by the state; Foreign media are subordinate to the established authority in that all imported media products are controlled by the state (censorship of films). • In sum … • … is designed to protect the established social order, setting clear limits to media freedom.

21. Tarybinė totalitarinė • Closely tied to the communist ideology; The media is a collective agitator, propagandist and educator in the building of communism. • No private ownership of the media; The government is superior to the media institutions. • Serves the interests of the working class. RESPONSIBILITY! • In sum … • The soviet theory does not favor free expression, but proposes a positive role for the media, the society and the world. • The media is supposed to be serious.

22. Libertarinė • The free press theory. Classical liberalism – the press as a free market of ideas.Competitive exposure of alternative viewpoints; • Attacks on the government's policies are accepted and even encouraged: the media as a watchdog; • There is no explicit connection between the government and the media; The press is free from censorship… • it is accountable to the law for any consequences of its activities that infringe other individuals’ rights or the legitimate claims of the society. The protection of dignity, reputation, property, privacy, moral development of individuals, groups, minorities, even the security of the state. • All people have the right to speak and receive information freely, but the tendency is to speak profitably.

23. Socialinės atsakomybės • Has certain obligations to society:truth, accuracy, objectivity, and balance; • The media should be free, but self-regulated (codes of conduct) • The media is pluralistic: diversity of society, various points of view, forum for ideas • The media ownership is a public trust. The journalist is accountable to his audience (visuomenės kontrolė);

24. Internetas kaip demokratinė arena • Tradicinė žiniasklaida ir jos ribotumas: • galimybės skleisti informaciją; “mechaninis informacijos ribotumas”: apimtys, laikas • Internetas kaip elektroninė viešoji erdvė, kur bendraujama lygiaverčių horizontaliųjų ir vertikaliųjų ryšių pagalba. • alternatyviosios organizacijos (grassroots organizations) efektyviai konkuruoja su interesų grupėmis; www.elektroklubas.lt; • Trūkumai: Internetinės laisvės išlygos (“dvejopo kapitalo” turėjimas).

26. Saviorganizacijos principų taikymas internete: • Nėra kontrolės; • Nereikia leidimo tokioms organizacijoms formuotis; Privalumai: lengviau sužadinami interesai, daugiau galimybių burtis į grupes ir sukurti artimų interesų bendruomenę; www.krepsinis.net; www.barnimagen.no • Atviras dalyvavimas (“low barrier of entry”): bendri interesai. • Abipusės (responsive) komunikacijos galimybės. Galimybės abiem pusėms įsiklausyti į nuomones: • Bendruomenės interesų tyrimai (apklausos, nuomonės ir reakcija į jas): • “Poling” technologijos (pigu ir informatyvu), tačiau “atsiliepia” tie, kurių balsas ir taip girdimas;

28. Psichologiniai internetinio dalyvavimo motyvai: • Artumas erdvės ir laiko požiūriu; • Įtraukiami “home-bound” piliečiai; tolerancija ir siekis įtraukti pasyvius piliečius; Tiesioginės diskusijos įtraukia daugiau individų nei galėtų bet kuri reali fizinė aplinka; Drovumas; • Anonimiškumas leidžia nevaržomai reikšti mintis (išlaisvinanti sąlyga); Gyvos ir veržlios diskusijos. Kritika (dominuojanti); • Online journalism kaip “test-bed”.

29. Argumentai už: • Naujos technologijos ir “mažo žmogaus” problema; personifikuoti interesai ir individualiai skiriamas laikas; Dilema: apmokestinimas, bendruomeniškumo pavojai; • Pigi technologija formuotis alternatyvioms grupėms ir viešai skelbti pranešimus: www.elektroklubas.lt; • Abipusė komunikacija: piliečių-politikų ir atvirkštinis ryšys (“polling”); • “Gyvos” ir aktyvios diskusijos; • (Politinės) informacijos įvairovė: kandidatų puslapiai, žiniasklaida: naujos galimybės į politiką “susigražinti” jaunimą; • Skatina įsitraukti ir dalyvauti politikoje.

30. Argumentai prieš: Internetu nesukuriama kažkas absoliučiai naujo – priešingai, nauja aplinka “atkartoja” realiame gyvenime egzistuojančius santykius • Interneto vartotojai yra išsilavinę (ir taip politiškai aktyvūs); internetu bus suteikiama dar daugiau galimybių tiems, kurie ir taip jų turi pakankamai; • Informacijos kiekis nepadarys piliečių aktyvesnių: politikoje nedalyvaujama ne todėl, kad neturima informacijos, bet manoma, kad negalima padaryti poveikio; • Informacijos pateikiama daugiau, tačiau abejotinos kokybės; akivaizdus informacijos konstravimas dėl PR; • Pavojinga remtis vien tik internetinių apklausų duomenimis; • Technologijos (TV, internetas) keičia kaip politinė informacija yra pateikiama.

31. Peter Dahlgren • Komercializacija: • Korporatyvinė kontrolė: (pateikiama tai, kas rinkoje parduodama ir paklausu, komerciškai išnuomota erdvė ir savotiška cenzūra); • Prieigos ribojimai: sustiprinami socialinėje aplinkoje galiojantys santykiai (realus/fiktyvus mokestis); • Interaktyvumo privatizavimas: pasyvus, personifikuotas vartojimas • Koncentracija • Globalizacija • Plėtra

34. Informacijos “suverslinimas”

35. Visuomenės informavimo liberalizacija; “Information explosion”: McPaper tipo spauda • Ar gaudami daugiau informacijos tampame kitokiais piliečiais: daugiau informuotais, dalyvaujančiais, aktyvesniais? • Ar informacijos kanalų skaičius yra tiesiogiai proporcingas naujienų pliuralizmui? • Koks informacijos pobūdis, kokia jos reikšmė? • Kokios informacinio užimtumo sritys plečiasi, dėl kokių priežasčių, su kokiomis pasekmėmis (PR)?

36. Prof. Herbert Schiller • University of California, San Diego • Marksistinio mąstymo krypties atstovas • Tęstinumas: informacija ir IT kaip esminiai pokyčių katalizatoriai … • … tačiau informacijos amžiuje (atsiradus daugiau informavimo kanalų ir įvairesnės informacijos) ir toliau sėkmingai atkartojami esminiai kapitalizmo dėsniai.

37. Politinės ekonomijos požiūris • Struktūrinis informacinių pranešimų vertinimas: • Kas yra informacijos priemonių savininkai? • Kokie pajamų šaltiniai (reklama, sponsoriavimas)? • Koks auditorijos gebėjimas (technologinis ir intelektinis) vartoti informaciją? • … tai nulemia, kokia ir kam informacija yra kuriama.

38. Korporatyviojo kapitalizmo augimas ir branda • Verslo plėtra ir globalizacija (globalizacija kaip natūralus kapitalizmo žingsnis – Karl Marx); IT reikšmė įsitvirtinant globalioms verslo kompanijoms – informaciniai mainai ir veiklos koordinavimas; • Pardavimų skatinimas: TV reikšmė (naujų TV žanrų plėtra: soaps, serializations, politically unthreatening programming); Svarbu ne informacinis turinys, bet auditorijos “share”; • Kapitalizmo augimas ir plėtra vyksta drauge su informacinio verslo plėtra.

39. “IT-kapitalizmas” • Naujos technologijos keičia mechaninius procesus, o informacija ir žinios vaidina ryškų vaidmenį gamyboje ir buityje. • Tačiau kapitalistinė sistema ir toliau lieka stabili … • Elementai --- klasės, kapitalas, suverslinimas (commodification), nauda ir pelnas (profit).

40. Informacinės erdvės plėtros klausimai: • Kieno naudai ir kieno interesų įtakoje kuriama nauja prekė? Kas gamina informaciją? • Kas inicijuoja, skatinair pritaiko inovacinius technologinius sprendimus? Kokiais tikslais? Dėl kokių priežasčių inicijuojama kaita? • 2002m. TV žinių tarnybų atnaujinimas • Kokios pasekmės atskiroms vartotojų grupėms? Kaip/ar plečiasi informavimo sektorius?

41. H. Schiller: Informacijos erdvė plečiasi tolygiai įteisindama tris pagrindinius reikalavimus

42. 1: Rinkos poveikis ir dėsniai. • Tai atsiliepia informacijos pobūdžiui: Kokia informacija turi daugiausia galimybių būti parduota? • 2: Klasiniai skirtumai nulems, kas galės gauti, pasiekti, turėti, vartoti informaciją. • Visuomenė ‘stratifikuojasi’ į informacijos laimėtojus ir pralaimėtojus. • 3: Korporatyvinio kapitalizmo ideologijos stiprėjimas. • Kapitalo koncentracija, rinkos siekiai, privataus ir viešojo intereso konfliktas (pastarasis paneigiamas).

43. Rinkos dėsniai ir “liūdnos pasekmės”: • … as public subsidy is replaced by private interests which seek to develop information for the market, or where public funds are reduced that the institutions themselves are driven towards private sources of funds to remain viable, then there are major effects on what information is created and on what terms it is made available. • Nauja politika: verslo principų diegimas; subsidijų mažinimas; verslumo skatinimas viešajame sektoriuje (bibliotekos, spauda); dilema: kapitalo įtaka kuriamai informacijai ir jos pasiekiamumui.

44. Klasinis visuomenės susiskirstymas • Klasinė nelygybė nulemia informacijos platinimą, galimybes gauti (access) ir gebėjimąkurti/gaminti (capacity to generate). • Visuomenės stratifikacija (susiskaidymas į klases) nustato, kokią informaciją kiekvienas galės gauti. • Informacijos turėjimo požiūriu išlošiantieji ir pralaimintys. • Rinka yra jautri auditorijos pajamoms ir galiai (priimti sprendimus): “ability to pay” – techninis ir intelektinis pajėgumas.

45. XXI a. paradoksas: “More information means more television” • Atsirado daugiau naujų technologijų, tačiau ekonomiškai labiausiai pasisekusiu informaciniu turiniu tebelaikomas televizinis: • Nėra tiesioginio apmokestinimo • Panašaus turinio dominavimas: “more of the same” ideologija • Supaprastintas turinys masiniam vartojimui (simplification) • …

46. … apmokestinamas žiūrovo dėmesys Informacijos pateikiama daugiau, tačiau informacinė vertė yra abejotina

47. Išskirtinis televizijos kaip “informational medium” poveikis: • TV prieinamumas (po kelis TV namuose); Kitos namų ūkiui skirtos informacinės produkcijos, iš principo, tėra eksploatuotas televizoriaus modelis: • video įranga, kabelinė televizija, kompiuteriniai žaidimai, visa tai jau yra antrinis panaudojimas to, kas pasiteisino komerciškai. • Televizinio informacijos transliavimo pritaikymas kompiuteriui… (televizinis transliavimas internetu)

49. (Netolygi) visuomenė Ekonomiškai ir išsilavinimo atžvilgiu privilegijuotieji gali padidinti savo galimybes (nes geba pasiekti informacinius resursus -- online data bases, kokybišką informaciją). Kiti turi tenkintis “garbage information” – tuo, kas atitraukia dėmesį, linksmina, skelbia paskalas, bet teikia labai mažai tikros informacijos. Televizijos programomis patenkinta didžioji dalis žiūrovų.

50. Galios požiūriu nelygiavertės visuomenės • Galėjimas susimokėti už informaciją yra pagrindinis veiksnys įteisinantis priėjimą prie informacijos • Agentūrinė informacija visuomenės informavime?