“ Lyderi ų laiko” lyderystės idėjos

1. “Lyderių laiko” lyderystės idėjos Panevėžys, 2013 1030Eglė Pranckūnienė

2. Švietimo lyderystės forumas • Forumo paskirtis – telkti švietimo bendruomenę irvisuomenę aktualiausiems švietimo klausimams svarstyti. • Forumo dalyviai - švietimo ir kitų sričių žmonės, kuriems rūpi besimokančios Lietuvos perspektyva.  • Forumas - tai ne konferencija, kurioje tik skaitomi pranešimai ir užduodami klausimai. Forumas - tai vieta, kurioje neabejingieji dalinasi jiems svarbiais džiaugsmingais ir skaudžiais , o iš tikrųjų jiems rūpimais klausimais.

3. Iš Nacionaliniolyderystės forumo • Visus strateginius švietimo sprendimus priimti viešųjų konsultacijų būdu, į tai įtraukiant visas suinteresuotas grupes; • Skatinti lyderystę, iniciatyvas, kūrybiškumą bei solidarumą. • Įprasminti dr. Meilės Lukšienės idėjas:- vaikas (besimokantysis) – ugdymo centre; -humanizmo, atvirumo, demokratiškumo, nuolatinio atsinaujinimo vertybės - visokeriopa pagalbą mokytojui būti brandžia ir laisva asmenybe; - švietimo svarbos visuomenės raidai pripažinimas.

4. 2013-2014 metaisieškokime susitarimų • Nacionaliniai ugdymo turinio prioritetai bei jų dermė su egzaminų sistema. • Mokytojo, mokyklos, steigėjo, valstybės atsakomybė ir atskaitomybė už kiekvieno besimokančiojo pažangą. • Kokybiškai dirbančios mokyklos bei gero mokymosi samprata bei paskatos nuolatiniam tobulėjimui.

5. „...pagaliau švietimo darbuotojai, neskirstomi kastomis, pradėtų dialogą apie gyvybinį tautos reikalą savarankiškai, nediriguojami. Tai būtų pirmoji pradžia, kurią reikėtų tęsti dabar toliau“ Iš Meilės Lukšienės pranešimo respublikinei švietimo konferencijai, 1988-12-09 (cituota iš Jungtys, 2000) Fotografavo V. Jonynienė

6. Sisteminė lyderystė

7. Svarbios sąvokos Sisteminė lyderystė švietime – mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. Lyderystė vardan mokymosi – galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi. Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį užtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.

8. ĮTAKA IŠ IŠORĖS NACIONALINĖS POLITIKOS INSTITUCIJOS SAVIVALDYBĖS PAGALBĄ TEIKIANČIOS INSTITUCIJOS KEIČIASIMOKYMASIS KEIČIASI ELGESYS KONSULTANTAI IR DĖSTYTOJAI ĮTAKA VIDUJE MOKYKLŲ VADOVAI MOKYKLŲ ADMINISTRACIJA VIDURINĖS GRANDIES VADOVAI MOKYTOJAI MOKINIAI KLASĖJE

9. Sisteminė lyderystės raida ir gebėjimų stiprinimas Austrijos lyderystės akademija (LEA) Tradicinė sistema ministerija savivaldybės Dinamiškasistema vadovai SchratzirSchley (2007) Hierarchinė sistema

10. Ko reikia lyderystei ? • Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindžiami pagarba žmogui, profesijai, susitarimams, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą.

11. Efektyvus pritaikymas Efektyvus bendras mokymasis Efektyvi bendra veikla Lyderystės modelis Mokymasis Naujų (išmoktų) dalykų pritaikymas LYDERYSTĖ Mokymasis kartu su kitais Rezultatas Bendras darbas siekiant rezultato Dalyvavimas

12. LL 2 savivaldybėse

13. Neformaliosios studijos Longitudinistyrimas Formaliosiosstudijos Savivaldybių lyderystės modeliai- sisteminispokytis Politikos analizė, teisės aktų rengimas Konsultavimas/konsultantų rengimas Lyderių patirties dokumentavimas

14. Poveikio rodikliai Įgyvendinimo strategijos Veikimas orientuotas įrezultatą ( mokinių mokymąsi ) Tvarumas: - gylis -aprėptis -ilgalaikiškumas Poveikis mokinių mokymuisi Mokinių mokymosi tobulinimas – galutinis LL siekinys Lyderių laikas 2 Unikalūs savivaldybių lyderystės modeliai +visos kitos veiklos Kultūros kaita: -pasidalinta atsakomybė,- skaidri atskaitomybė Partnerystės kūrimas/stiprinimas Naujos profesinio mokymosi bei pagalbos formos Kūrybiškas profesionalumas

15. APIE MOKINIŲ MOKYMĄSI

17. PIRLS rezultatų kaita

18. Kaip gyvena mūsų vaikai ? Pagal bendrą vaikų saugumą ir laimingumą Lietuva užima paskutinę – 29 vietą – Europoje. • Unicef7,6% šaliesberniukų ir net 10,5% mergaičiųbandėžudytisar bent apie tai galvojo. • PSO, 2006

19. Sisteminis problemų pobūdis: Skurdas, diskriminacija, mažas socialinis mobilumas ir istoriškai susiformavusios politinės struktūros sukuria rimtus iššūkius tam tikroms mokinių grupėms arba net ir visai visuomenei Mokykloms trūksta pajėgumų padėti su šiais iššūkiais susiduriantiems mokiniams įgyti kokybišką išsilavinimą, arba išvis jį įgyti Vyraujantys įsitikinimai neveda prie reikalingų politinių pokyčių ir investicijų, kad būtų sprendžiamos problemos

20. Kokio mokymosi siekiame ?

22. siekia kuo didesnio savarankiškumo pageidauja priimti sprendimus mokyklose atmeta gatavus “receptus” pritaiko projektuose įgytą patirtį ir pageidauja “erdvės” veikimui A.Šuminienė Bendrąsias programas įgyvendinančios mokyklos • nenori savarankiškai priimti sprendimų mokykloje • pageidauja kuo didesnės valstybės globos, • pageidauja gatavų “receptų” • nelinkę pritaikyti projektuose įgytos patirties

23. LL 2 savivaldybėse

24. Neformaliosios studijos Longitudinistyrimas Formaliosiosstudijos Savivaldybių lyderystės modeliai- sisteminispokytis Politikos analizė, teisės aktų rengimas Konsultavimas/konsultantų rengimas Lyderių patirties dokumentavimas

25. Poveikio rodikliai Įgyvendinimo strategijos Veikimas orientuotas įrezultatą ( mokinių mokymąsi ) Tvarumas: - gylis -aprėptis -ilgalaikiškumas Poveikis mokinių mokymuisi Mokinių mokymosi tobulinimas – galutinis LL siekinys Lyderių laikas 2 Unikalūs savivaldybių lyderystės modeliai +visos kitos veiklos Kultūros kaita: -pasidalinta atsakomybė,- skaidri atskaitomybė Partnerystės kūrimas/stiprinimas Naujos profesinio mokymosi bei pagalbos formos Kūrybiškas profesionalumas

26. Galutinis rezultatas, kurį pajus mokiniai MOKYMOSI REZULTATAI E s a m a s i t u a c i j a Mokyklų ir savivaldybių efektyvumas: pakitusi lyderystė, praktika, struktūros ir kultūra TARPINIS REZULTATAS Mokyklų ir savivaldybių tobulinimas: keičiama lyderystė, praktika, struktūra ir kultūra PROCESAS Pagal Stoll ir Finką (1996)

27. Plėtros sritys: bendradarbiavimas

28. Plėtros sritys : lyderystės plėtra ir kita

29. Asmeninės lyderystės raiška

30. Požiūris į savo mokyklą

31. Nuolatinis mokymasis

32. Lyderystės kelias