1 / 27

Europoje vyraujanciu savanorystes modeliu analizes pristatymas

Ivadas . Projekta sudaro

ludwig
Download Presentation

Europoje vyraujanciu savanorystes modeliu analizes pristatymas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

    1. Europoje vyraujanciu savanorystes modeliu analizes pristatymas Europos komisijos atstovybe Lietuvoje, Vilnius, 2011 m. kovo 10 d.

    2. Ivadas Projekta sudaro šios pagrindines dalys: Analize Savanoriškos veiklos kaip samprata ir terminologija Teisine savanoriškos veiklos traktavimo analize Europos Sajungos šaliu savanoriškos veiklos modeliai: Didžioji Britanija; Danija; Italija; Lenkija; Estija; Lietuva. Gerosios praktikos pavyzdžiai Lietuvoje (nuo vietos iki tarptautinio lygmens); Išvados; Visuomenes nuomones tyrimas

    3. Savanoryste Savanoryste – tai veiksmai, kylantys iš samoningo žmogaus noro atlikti tam tikra darba nesitikint už tai gauti materialines naudos. Žmogus, atliekantis tokius veiksmus, t. y. tam tikrus darbus savanoriškai ir nesitikedamas už tai atlygio, vadinamas savanoriu. Pagrindinis savanorio tikslas – padeti kitiems, siekiant visuomenines, o ne asmenines naudos.

    4. Savanoryste Savanoriu neturetu buti laikomas asmuo, susijes su organizacija darbo santykiais (pvz. samdomas ekspertas ar konsultantas) ar narystes pagrindu; Vienkartine pagalbos akcija (talka, aplinkos tvarkymas) taip pat nera laikoma savanoriška veikla; Pagalba šeimos/gimines nariui, draugui, pažistamui ar kaimynui taip pat nelaikoma savanoriška veikla

    5. Teisiniai aspektai Santykiai, susiklostantys tarp savanoriška veikla atliekanciu asmenu ir savanoriška veikla organizuojanciu asmenu ar organizaciju, yra civiliniai teisiniai santykiai ir nepatenka i darbo teises reguliavimo sriti; Savanoriška veikla apibrežiama per laisva iniciatyva, materialu neatlygintinuma ir socialini naudinguma. Remiantis šiais savanoriškos veiklos požymiais galima teigti, kad jos organizatoriais turetu buti juridiniai asmenys, kuriu veiklos tikslas taip pat yra visuomeninis naudingumas.

    6. Visuomeninis naudingumas laikomas: Tarptautinio bendradarbiavimo; Žmogaus teisiu apsaugos; Mažumu integracijos; Kulturos, religiniu ir etiniu vertybiu puoselejimo; Švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo; Neformalaus ir pilietinio ugdymo; Sporto; Socialines apsaugos ir darbo; Sveikatos priežiuros; Nacionalinio saugumo ir gynybos; Teisetvarkos, nusikalstamumo prevencijos; Gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir busto pletros; Autoriu teisiu ir gretutiniu teisiu apsaugos; Aplinkos apsaugos Kitos visuomenei naudingos ir nesavanaudiškos sritys. Teisiniai aspektai

    7. Teisiniai aspektai Savanoriškos veiklos organizatoriai: Remiantis sisteminiu teises normu aiškinimu bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijais, tinkamais asmenimis, galinciais organizuoti savanoriška veikla, yra laikomi ivairus ne pelno subjektai: Asociacijos; Labdaros ir paramos fondai; Viešosios istaigos; Religines bendruomenes, bendrijos ir centrai; Tarptautiniai visuomeniniu organizaciju padaliniai; Profesines sajungos; Politines partijos; Biudžetines istaigos (?);

    8. Teisiniai aspektai Savanoriškos veiklos išlaidos: Savanoriams galima kompensuoti ju patiriamas išlaidas, reikalingas savanoriškai veiklai atlikti, kurios nera apmokestinamos gyventoju pajamu mokesciu. I šias kompensacijas gali ieiti: Maitinimo išlaidos; Nakvynes išlaidos; Keliones i renginio vieta ir grižimo atgal išlaidos; Butinosios komunikacijos išlaidos; Kitos savanoriškai veiklai reikalingos išlaidos.

    9. Teisiniai aspektai Savanoriu draudimas Asmenys, atliekantys savanoriška veikla, nera privalomai draudžiami nei socialiniu draudimu, nei sveikatos ar gyvybes draudimu; Negalima nustatyti privalomo socialinio draudimo savanoriams dar ir del to, kad savanoris negauna jokiu pajamu, taigi nebutu aišku, kokia imoka turetu buti mokama už jo draudima; Privalomos socialinio draudimo imokos butu didelis apsunkinimas savanoriška veikla organizuojanciai organizacijai, o tai sumažintu savanorystes patraukluma.

    10. ES šaliu situacija Didžioji Britanija 1979 metais pasikeitus vyriausybei, konservatoriu iniciatyva atsirado „kontraktu kultura“, turejusi skatinti organizacijas pradeti valstybei teikti paslaugas. Buvo manoma, kad savanoriška veikla gali buti pigesne alternatyva valstybes teikiamoms paslaugoms. Nuo tada savanoriška veikla pradejo pletotis; Savanoryste apibrežiama kaip „neapmokama veikla, kuria atlikdamas individas pasitarnauja savo aplinkai, kitiems žmonems ar grupems, išskyrus savo šeimos narius ar artimus giminaicius“, taciau nera jokio teisinio reguliavimo (tik compacts); 2009 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 18 milijonu gyventoju. D. Britanijoje yra apie 170.000 savanorišku organizaciju; 2008 – 2011 m. laikotarpiu Treciojo sektoriaus biuras planuoja investuoti apie 515 milijonu svaru sterlingu (virš 2 mlrd. litu) i treciojo sektoriaus programas; Savanoriu indelis i ekonomika sudaro apie 23 mlrd. svaru (apie 92 mlrd. litu).

    11. ES šaliu situacija Lenkija Nuo 1918 m., kai Lenkija atgavo nepriklausomybe, savanoriškos organizacijos prisidejo formuojant nacionalini identiteta, taciau okupacijos metu dauguma ju buvo panaikintos. Savanorystes tradicijos pradejo formuotis tik nuo 1992-1997 metu; Savanoryste apibrežiama kaip „asmuo, kuris savanoriškai ir be jokio atlyginimo teikia paslaugas, remdamasis istatymu nurodytomis taisyklemis “. Tai reglamentuoja 2003-04-23 priimtas istatymas „Del viešaja nauda teikiancios veiklos ir savanorystes“; 2004 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo virš 5 mln. (18%) gyventoju. Lenkijoje yra apie 130.000 ne pelno organizaciju (visu rušiu); „Tikruju NVO“ (2007 m. duomenimis) yra apie 70.000; 2008 m. vyriausybe prieme sprendima igyvendinti „Paramos pilietinei visuomenei vystyti strategija 2007 – 2013 m. laikotarpiui“; Savanoriu indelis i ekonomika (BVP) nera apskaiciuojamas;

    12. ES šaliu situacija Estija Nepriklausomybes metu savanoriška veikla šalyje itin suaktyvejo. Didžiausias savanorystes augimas buvo pastebimas 1990 – 2000 metu laikotarpyje; Savanoryste apibrežiama kaip „laiko, energijos arba igudžiu skyrimas veiklai laisva valia ir negaunant už tai jokio atlygio. Savanoriu atliekami darbai paprastai neša nauda visuomenei. Pagalba šeimos nariams nera laikoma savanoriška veikla“. Taciau savanoriška veikla nera reglamentuojama jokiais teises aktais; 200-2008 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 250 tkst. (27%) gyventoju. Estijoje yra apie 16.000 savanorišku organizaciju, iš kuriu 1.500 yra visuomenei naudinga veikla teikiancios ir turincios teise gauti specialia parama; Estijoje nera atlikta oficialiu tyrimu, kuriuose butu apskaiciuota savanoriško darbo verte ir indelis i šalies BVP, taciau Estijos savanorystes pletros organizacija, remdamasi Johno Hopkinso teorija, yra paskaiciavusi, kad ekonomine savanoriško darbo verte Estijoje siektu apie 2.7 milijardus Estijos kronu (apie 172,5 mln. EUR pagal 2009 m. spalio men. valiutos kursa).

    13. ES šaliu situacija Danija Savanoriška veikla pradejo pletotis 20 amžiaus pradžioje; Savanoryste apibrežiama kaip „savanoriška ir neprivaloma, neapmokama, atliekama del kitu žmoniu, išskyrus savanorio šeimos narius ir gimines, atnešanti nauda kitiems žmonems, o ne savanoriui ar jo šeimai ir formali, t.y. spontaniški veiksmai nelaikomi savanoryste“. Savanoriška veikla nera reglamentuojama teises aktais. 2004 m. savanoriškoje veikloje dalyvavo apie 35 % arba 1,477 mln. gyventoju. Danijoje yra apie 65.500 savanorišku organizaciju; Skaiciuojant savanoriško sektoriaus pajamas, gautas iš produktu gamybos arba paslaugu teikimo, 2003 metais šio sektoriaus indelis i šalies BVP sieke 36,747 milijardus Danijos kronu arba 2,6% viso BVP. Taciau žinant, jog didžioji dalis savanoriško sektoriaus pajamu yra gaunama iš centrines bei vietines valdžios subsidiju, narystes mokescio, auku ir kitu surenkamu lešu, gaunama papildomai 62,498 milijardus Danijos kronu arba 4,5% inaša i BVP. Galiausiai iskaiciuojant ir sektoriuje atliekamo neapmokamo savanoriško darbo verte, lygia 35,309 milijardams Danijos kronu arba 2,5% dydžio indeli i BVP; Taigi bendras sektoriaus indelis i šalies BVP siekia 134.554 milijardu Danijos kronu arba 9,6% viso BVP.

    14. ES šaliu situacija Italija Iki XIX amžiaus pagrindines ne pelno organizacijos buvo religines institucijos, o nuo 1990 – 2000 ne pelno organizaciju padetis pradejo vel stipreti, o pagrindine to priežastis buvo geroves sistema ištikusi finansine krize, privertusi valstybe sumažinti išlaidas; Savanoryste apibrežiama kaip „oficialaus ir neoficialaus pobudžio veikla, kuri atliekama visa ir ne visa darbo diena gimtineje arba užsienio šalyje. Šia veikla asmuo atlieka laisva valia, laisvu pasirinkimu ir nesitikedamas piniginio atlygio. Savanoriška veikla yra naudinga tiek paciam savanoriui, tiek bendruomenei arba placiajai visuomenei“. Savanoriškos veiklos apibrežimas Italijoje buvo itvirtintas 1991 metais priemus Savanoriškos veiklos pagrindu istatyma Nr. 266/91. Pagal jame pateikta apibrežima, savanoryste turi buti: savanoriška, neatlygintina, atliekama nesitikint finansines naudos ir vien tik solidarumo tikslais. 2006 metu tyrimo duomenimis, savanoriškoje veikloje dalyvavo 1,125 milijono gyventoju (butent organizacijose) Danijoje yra apie 35.200 savanorišku organizaciju (2007 m. duomenys); Šalyje nera apskaiciuojamas savanoriška veiklos indelis i ekonomika, pagal 2006 m. tyrima savanoriškai veiklai buvo skirta 3,2 milijonai valandu per savaite – tai prilygsta darbui, kuri atliktu 80.600 visu etatu dirbantys darbuotojai.

    15. ES šaliu situacija Lietuva Savanoriška veikla Lietuvoje pradejo pletotis šaliai 1990 metais atgavus nepriklausomybe nuo Sovietu Sajungos; Savanoryste apibrežiama kaip „savanoriškos veiklos organizatoriaus organizuojama, savanorio laisva valia atliekama neatlygintina, su pelno gavimu nesusijusi visuomenei naudinga veikla“ (pagal 2011 m. „Savanoriškos veiklos istatymo“ projekta); 2011 metu visuomenes apklausos duomenimis, savanoriškoje veikloje dalyvavo 34% milijono gyventoju, o 78% teige, jog žino kas yra savanoriška veikla; Lietuvoje yra apie 20.300 savanorišku organizaciju (2009 m. duomenys); Savanoriškos veiklos indelis i ekonomika (BVP) nera apskaiciuojamas.

    16. Geroji praktika Savanoriu asmenines istorijos apie savanoriška patirti: Vietos – bendruomenes lygiu: Nijole Šerkšniene, 43 metai (savanoriauja nuo 1998 metu. Pal. J. Matulaicio socialinis centre) ir Vytaute Paškeviciute, 29 metai (savanoriauja vaiku dienos centre, parapijoje); Nacionaliniu lygiu: Justina Stefanovic, 28 metai (savanoriauja „Vaiku linija“, „Socialinis veiksmas); Tarptautiniu lygiu: Nijole Arbaciauskiene, 76 metai (Pagyvenusios moters veiklos centro ikureja) ir Milisenta Miseviciute, 28 metai (savanoriauja Bolivijoje).

    17. Visuomenes apklausa Ar Jus žinote, kas yra savanoriška veikla?

    18. Ar, Jusu manymu, Lietuvos gyventojai aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje? Visuomenes apklausa

    19. Visuomenes apklausa Kokiose srityse, Jusu manymu, labiausiai reikalinga savanoriška veikla?

    20. Visuomenes apklausa Ar Jus esate dalyvaves arba dalyvaujate savanoriškoje veikloje?

    21. Visuomenes apklausa Kodel nedalyvaujate savanoriškoje veikloje?

    22. Visuomenes apklausa Ka Jums gali duoti savanoriška veikla?

    23. Visuomenes apklausa Kokiu budu vykdote ar noretumete vykdyti savanoriška veikla?

    24. Visuomenes apklausa Kas turetu skatinti savanoriškos veiklos pletra?

    25. Visuomenes apklausa Kokie veiksniai, Jusu manymu, labiausiai trukdo savanoriškai veiklai pletotis Lietuvoje?

    26. Visuomenes apklausa Kaip turetu buti vertinama savanoriškos veiklos patirtis?

    27. Visuomenes apklausa Ar Jums pakanka informacijos apie savanoriška veikla Lietuvoje?

    28. Visuomenes apklausa Kokios informacijos apie savanoriška veikla Jums labiausiai truksta?

More Related