Programų valdymas ir kontrolė

1. Programų valdymas ir kontrolė 2003 m. Sistemų inžinerija

2. Programų valdymas ir kontrolė Norint sėkmingai atlikti sistemai keliamus inžinerinius uždavinius, turi būti atlikti tokie du valdymo proceso žingsniai: • Sistemos inžinerijos planavimas ir darbų organizavimas; • Tolesnių programos etapų įgyvendinimas ir kontrolė. Sistemų inžinerija

3. Organizaciniai tikslai ir uždaviniai Organizaciniai tikslai bendru atveju reiškia, kad turi būti patenkinti reikalavimai, kurie pateikti projekte ir vystyme, atlikime ir pateikime sistemos galutiniam vartotojui. Sistema turi pilnai atitikti vartotojo poreikius tiek efektyvumo, tiek našumo požiūriu. Sistemų inžinerija

4. Organizaciniai tikslai ir uždaviniai Organizavimo tikslai susisieti su dviejų dalių veiksmu: • TPM (Technical Performance Measure) nustatyti tikslai, kurie susieti su sistemos charakteristikomis ir turi būti įvertinti projektuojant; • Atitinkami organizaciniai tikslai, atliekantys būtinus veiksmus užtikrinančius, kad pirmieji uždaviniai būtų pasiekti. Sistemų inžinerija

5. Organizaciniai tikslai ir uždaviniai Bendras organizavimo siekis yra sukurti tokią discipliną, arba būdą skirstant darbus ir užduotis, kurie galėtų būti aiškiai kiekybiškai išreikšti ir galėtų būti kontroliuojami. Sistemų inžinerija

6. Organizaciniai tikslai ir uždaviniai Tam, kad įgyvendinti organizacinius tikslus patogu naudoti palyginimo (benchmarking) metodą. Panaudojimo žingsniai: • Konkurentų analizė ir geriausių rezultatų atrinkimas; • Dabartinės savo padėties įvertinimas (produkto ir organizacijos); • Naujų tikslų nustatymas, atsižvelgiant į dabartinę padėtį; • Realistiškas veiksmų planas, skirtas naujiems tikslams pasiekti. Sistemų inžinerija

7. Programos vystymo kryptis ir kontrolė Programos vystymo kontroliavimas apima: • Einamųjų programos veiklų stebėjimas tam, kad nustatyti įvykdytų užduočių statusą paskirtu laiku programoje; • Inicijavimas taisomųjų veiksmų pastebėjus, kad programa veikia ne pagal numatytas užduotis. Sistemų inžinerija

8. Peržiūros data 1990 1989 Veiksmo aprašymas Veiks. Nr. R G B S L S V K G B L R R S L G S Operacinių reikalavimų apibrėžimas 1-2 Palaikymo modelio apibrėžimas 2-3 Įvykdymo funkcionalumo analizė 3-4 A vieneto projektavimas 10-11 Projektavimo pasiruošimas 16-17 22-23 Projektavimo įvykdymo analizė Palaikymo įvykdymo analizė 25-26 31-33 Vieneto B kūrimas 39-40 Instaliavimas - darbas padarytas - darbas suplanuotas Programos peržiūra ir reikalavimų pateikimas

9. Peržiūros data 1990 1989 Įvykiai Veiks. Nr. R G B S L S V K G B L R R S L G S Įvykdomumo įvertinimo atlikimas 3 Funkcionalumo paskyrimo atlikimas 5 Sistemos specifikacijos atlikimas 6 Plano atnaujinimas 8 13 B vieneto projekto atlikimas 19 Duomenų vieneto X proj. atlikimas 28 Plano peržiūros atlikimas 35 Vieneto C pagaminimas 45 Vartotojo darbo pradžia - tikras baigimas - planuotas baigimas - numatoma data Programos peržiūra ir reikalavimų pateikimas

10. Programos peržiūra ir reikalavimų pateikimas Esant tam tikroms nepageidaujamoms situacijoms kuomet kūrimas nukrypsta nuo plano turi būti sprendžiami tokie uždaviniai: • Identifikuojamos problemos surikiuojamos svarbumo tvarka; • Visų pirma turi būti sprendžiama svarbiausia. Tokiu atveju alternatyvūs koregavimo veiksmai suprantami kaip: • programos plano koregavimas ir kaina; • įtaka sistemos atlikimui ir efektyvumui; • rizika susijusi su alternatyvos parinkimu kaip koregavimo veiksmo. Sistemų inžinerija

11. Programos peržiūra ir reikalavimų pateikimas 3.Kuomet sprendimas apie koregavimo veiksmą pasiektas, turi būti sudarytas planas kaip spręsti problemą. Būdai: • Vadovavimo politikos keitimas; • Kontrakto sąlygų keitimas; • Sistemos/įrangos konfigūracijos keitimas. Sistemų inžinerija

12. Programos peržiūra ir reikalavimų pateikimas 4.Po to kaip sprendimas buvo įgyvendintas, keletas sekančių veiksmų yra būtina tam kad: • Įsitikinti, kad pakeitimai padėjo išspręsti problemą; • Įsitikinti, kad pakeitimai nesukūrė papildomų klaidų/problemų programoje. Sistemų inžinerija

13. Tiekėjo veiksmų peržiūra Galimi tiekėjų veiksmai: • Projektavimas, atlikimas ir pagaminimas pagrindinių sistemos elementų; • Jau suprojektuotų dalių gaminimas ir platinimas; • Pagrindinių procesų kūrimas ir įgyvendinimas. Daugeliui sudėtingų ir stambių sistemų kūrimui tiekėjai tiekia didžiąją dalį elementų. Sistemų inžinerija

14. Tiekėjų lygiai Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Tiekėjas Sistemų inžinerija

15. Tiekėjo nustatymo kriterijai D.1 Pagrindinis kriterijus D.2 Produkto projektas ir charakteristikos D.2.1 Techninio atlikimo matai D.2.2 Technologinės programos D.2.3 Fizinės charakteristikos D.2.4 Efektyvumo faktoriai 1. Patikimumas 2. Palaikymas 3. Žmogiškieji faktoriai 4. Saugumo faktoriai 5. Kokybiniai faktoriai D.2.5 Gaminimo faktoriai D.2.6 Disponavimo faktoriai D.2.7 Aplinkos faktoriai D.2.8 Ekonominiai faktoriai D.3 Produktų aptarnavimas ir palaikymas D.3.1 Aptarnavimo ir palaikymo reikalavimai D.3.2 Duomenys/Dokumentacija D.3.3 Garantija D.3.4 Klientu aptarnavimas D.3.5 Ekonominiai faktoriai D.4 Tiekėjo kvalifikacija D.4.1 Planavimas D.4.2 Organizaciniai faktoriai D.4.3 Personalas ir žmogiškieji resursai D.4.4 Projektavimo būdas D.4.5 Gamintojo galimybės D.4.6 Testavimo metodas D.4.7 Valdymo kontrolė D.4.8 Patirtis D.4.9 Atlikti darbai D.4.10 Brandumas D.4.11 Ekonominiai faktoriai

16. Specifikacijų medis Sistemos specifikacija (A tipas) Sisteminis lygis Posistemės lygis Kūrimo specifikacija (B tipas) Produkto specifikacija (C tipas) Proceso specifikacija (D tipas) Proceso specifikacija (D tipas) Kūrimo specifikacija (B tipas) Produkto specifikacija (C tipas) Vieneto lygis Surinkimo lygis Proceso specifikacija (D tipas) Produkto specifikacija (C tipas) Kūrimo specifikacija (B tipas) Komponento lygis Medžiagos specifikacija (E tipas) - išoriniai tiekėjai

17. Programos kokybės faktoriai SE-CMM (sistemos inžinierių pajėgumų brandumo modelis). Šis modelis apibrėžia svarbiausiu elementus sistemos inžineriniame procese, kurie turi egzistuoti tam, kad užtikrintų, jog bus sukurta inžineriniu požiūriu patikima ir funkcionali sistema. Šis modelis neaprašo pačio proceso ar veiksmų, bet suteikia nurodymus (gaires), kuriomis vadovaujantis galima sukurti gerą inžineriniu požiūriu sistemą. Sistemų inžinerija

18. SE-CMM modelis Modelį sudaro 17 procesų: • Kandidato sprendimų analizavimas atsakant į poreikius? • Nustatymas ir paskirstymas reikalavimų? • Sistemos architektūros vystymas? • Projektavimo disciplinų integravimas? • Sistemos elementų integravimas? • Kliento poreikių ir lūkesčių supratimas? • Sistemos verifikavimas ir validavimas? • Kokybės užtikrinimas? Sistemų inžinerija

19. SE-CMM modelis • Konfigūracijų valdymas? • Rizikos valdymas? • Veiksmų stebėjimas ir kontrolė? • Inžinerinių sistemos procesų ir veiksmų nustatymas? • Sistemos inžinerinių procesų tobulinimas? • Produktų linijos plėtimas? • Palaikymo sistemos valdymas? • Žinių ir tobulinimo palaikymas? • Koordinacijos su tiekėjais palaikymas? Sistemų inžinerija

20. SE-CMM modelis Sistemų inžinerija

21. Organizacinis plėtojimas ir tobulinimas Nustačius tas vietas, kuriose kūrimo procesas gali būti tobulinamas, reikia atlikti tokius du žingsnius: • Nustatyti kelius kaip pagerinti vidinį procesą pasitelkus inžinerinius sprendimus. Svarbiausia, kad pakeitimai viename procese nesugadintu kito. • Nustatyti galimus procesų pakeitimus aukštesniuose organizacijos lygyje, atsiradusių dėl sistemos inžinerinių pakeitimų. Sistemų inžinerija

22. Programos rizikos valdymas • Rizika – tai galimybė, kad kažkas bus blogai sistemos veikime dėl vieno ar eilės įvykių. • Rizikos įvykimo tikimybė žymiai išauga, kai atsiranda painumas, sudėtingumas arba naujos technologijos panaudojimas. • Rizikos valdymas yra metodas, leidžiantis identifikuoti ir pamatuoti riziką ir tuo pačiu padedantis pasirinkti ir sukurti veiksmus jį valdyti. Sistemų inžinerija

23. Programos rizikos valdymas Sistemos rizikos valdymas apima šias pagrindines veiklas: • Rizikos įvertinimas. Tai apima techninio projekto stebėjimą ir potencialių rizikos vietų nustatymą; • Rizikos analizė. Tai apima analizės procesą nustatant rizikingų įvykių įvykimo tikimybes ir padarinių jiems įvykus analizę; Tikslas nustatyti priežastis kodėl įvyko nenumatytas įvykis. • Rizikos sumažinimas. Tai apima technologijas ir metodus sukurtus sumažinti ar netgi eliminuoti ar kontroliuoti riziką. Sistemų inžinerija

24. Rizikos susidarymo priežastys Rizikos vietų susidarymo priežastys: • Biudžetas (pvz.: per mažas finansavimas); • Planavimas (pvz.: blogas darbų paskirstymas); • Bendradarbiavimas (pvz.: netinkamas partnerių pasirinkimas); • Politinės (pvz.: subjektyvūs sprendimai); • Techninės (pvz.: neatitikimas projektavimo reikalavimams). Sistemų inžinerija

25. Rizikos įvertinimas Tam, kad palengvinti rizikos valdymo procesą, dažniausiai yra sukuriamas tam tikras modelis. Vienas iš būdų yra įvertinti du dydžius: sutrikimo tikimybę – Pf ir sutrikimo pasekmes Cf. Sutrikimo pasekmė gali turėti tokias išraiškas kaip: • Techninis darbų atlikimas; • Kaina; • Laikas (planas). Matematinė išraiška: RF(rizikos faktorius) = Pf+ Cf –(Pf)(Cf) Sistemų inžinerija

26. Rizikos įvertinimas Sutrikimo tikimybė – Pf apskaičiuojama: Pf = a*PMhw+ b*PMsw + c*PChw + d*PCsw + e*PD , čia PMhw - sutrikimo tikimybė priklausanti nuo aparatūrinės įrangos užbaigtumo; PMsw- sutrikimo tikimybė priklausanti nuo programinės įrangos užbaigtumo; PChw- sutrikimo tikimybė priklausanti nuo aparatūrinės įrangos sudėtingumo; PCsw- sutrikimo tikimybė priklausanti nuo programinės įrangos sudėtingumo; PD- sutrikimo tikimybė priklausanti nuo kitų veiksnių. a, b, c, d ir e koeficientai, kurių suma lygi 1. Sistemų inžinerija

27. Rizikos įvertinimas Sutrikimo pasekmė – Cf apskaičiuojama: Cf = f*Ct + g* Cc + h* Cs, čia Ct - sutrikimo pasekmės dėl techninių faktorių; Cc- sutrikimo pasekmės dėl pasikeitimų kainoje; Cs- sutrikimo pasekmės dėl pasikeitimų plane. f, g ir h koeficientai, kurių suma lygi 1. Sistemų inžinerija

28. Rizikos analizavimo ir įvertinimo schema Rizikos analizė Rizikos vietų identifikavimas Rizikos tikimybės Pf nustatymas Pasekmės Cf nustatymas RF skaičiavimas Jei RF > 0.7 Jei RF > 0.3 Ne Ne Taip Taip Aukšta rizika Vidutinė rizika Maža rizika • Rizikos pranešimas • Rizikos sumažinimo planas • Tolesni veiksmai • Reguliari peržiūra • Programos veiksmų stebėjimas • Rizikos pranešimas • Rizikos sumažinimo planas • Peržiūra

29. Rizikos įvertinimas Aptikus tam tikras “aukšto” ar “vidutinio” lygio rizikos vietas, būtina panaudoti tam tikras rizikos mažinimo priemones. Tokiu būdu atliekame šiuos žingsnius: • Atliekame peržiūrą problematiškoje vietoje ir nustatome veiksmus kuriuos turime atlikti. Pirmiausia bandome pasitelkti visų savo darbuotoju patirtį ir pastangas; • Jei nepavyksta išspręsti problemos savo jėgom samdome pašalinius konsultantus, specialistus tam, kad ištaisyti susidariusias klaidas. Sistemų inžinerija

30. Rizikos įvertinimas • Panaudojame testavimo programą su tikslu izoliuoti problemą ir eliminuoti galimą žalą; • Atliekame tyrimą ir sukuriame veiksmus, kurie leistų tam tikrus apsauginius veiksmus. Sistemų inžinerija

31. Ačiū už dėmesį Sistemų inžinerija