Virginija Vitkienė Joniškio “Aušros” gimnazija

1. Virginija Vitkienė Joniškio “Aušros” gimnazija Meditacija “Septyni Dievo įvaizdžiai” Uždavinys Klausydami meditacijos , remdamiesi patirtimi savarankiškai įvardins septynis Dievo įvaizdžius, savais žodžiais paaiškins jų reikšmę.

2. Religinio ugdymo specialistai pripažįsta, kad Dievo įvaizdis turi įtakos paauglių tapsmui, jų vertybių sampratai, santykiams su tėvais ir bendraamžiais, savęs vertinimui, religinei praktikai ir santykiams su aplinka. Religija turi didelę įtaką vaikų ir paauglių auklėjimui, brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikai „nusipiešia” Dievą, net jeigu suaugę irnepaaiškina jiems santykio su Dievu ir nepadeda išsiugdyti su juo savojo ryšio. Tačiau be suaugusiųjų pagalbos vaikai negali susikurti tikrojo Dievo „paveikslo”. Suaugusių nevadovaujami jie negali pasirengti didžiausiems gyvenimo išbandymams. Viena mergaitė ligoninėje prieš pat savo mirtį parašė laišką. Tai geras mums pavyzdys.

3. Brangioji mama, Dabar jau galiu pasėdėti vos pusvalandį. Visą kitą laiką turiu gulėti. Tiesiog nebelaiko širdis. Tai, ką šiandien pasakė gydytojas, turėjo mane paguosti. Bet ar tai įmanoma? Taip sunku mirti jaunai! Sako, kitą savaitę būsiu kažkas, kas visą laiką buvau – bet tai manęs neguodžia. Skausmas beveik nepakeliamas; bet dar skaudžiau, kad nerandu jokios paguodos. Blogiausia, kad kai galvoju apie dangų, viskas man yra tamsa. Kaip naktis. Viršuje nešviečia jokia žvaigždė. Kad būtų nors viena, į kurią galėčiau išeidama žiūrėti. Mama, aš niekada netikėjau Dievu. Bet dabar jaučiu, kad yra kažkas, ko mes nežinome, kažkas nesuprantama ir paslaptinga, jėga, į kurios rankas įkrisime, kuriai turėsime už viską atsiskaityti. Aš kankinuosi, nes nežinau, kas toji jėga.

4. O, jei aš ją pažinočiau! Mama, ar atsimeni, kai vakare sutemus eidavai su mumis į mišką pasitikti iš darbo grįžtančio tėčio? Kartais mes palikdavome tave ir būdavome visiškai vieni. Tamsoje pasigirsdavo žingsniai, mes išsigąsdavome, nes nepažindavome jų! Bet koks užplūsdavo džiaugsmas, kai atpažindavome – tai būdavo tavo, mus mylinčios mamos, žingsniai! Dabar aš vėl girdžiu žingsnius, keistus žingsnius. Kodėl neatpažįstu jų? Tu mane išmokei, kaip reikia rengtis ir elgtis, kaip valgyti prie stalo ir kaip eiti per gyvenimą. Tu rūpinaisi manimi ir, nepaisant nieko, niekada nepavargdavai, niekada neprarasdavai drąsos. Atsimenu, kaip Kūčių vakarą eidavai su mumis į vidurnakčio Mišias, kaip kartais vakarais melsdavaisi. Tu visuomet mokei, kad būtume sąžiningi ir teisingi, bet dabar visa tai atrodo kaip nunešioti skarmalai. Kodėl tu mus mokei daugybės dalykų, bet ne apie Jėzų Kristų? Kodėl manęs neišmokei atpažinti jo žingsnių, kad žinočiau, ar jis ateina pas mane paskutiniąją naktį, mirties vienišume? O kad žinočiau, jog manęs laukia „tėtis”! Mano mirtis būtų visai kitokia!

5. Šis jaudinantis anksti mirštančios mergaitės palikimas liudija esminę realybę: suaugusieji, kurie vaikui neatskleidžia santykio su Dievu, neduoda jam svarbiausio dalyko. Jie pavagia iš vaiko galimybę aiškiai interpretuoti savo gyvenimą šiame ir kitame pasaulyje.

6. Meditacija Septyni Dievo įvaizdžiai

7.  ”Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.  Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę.” Jn 10,11-15

8. Tikriausia geriausiai žinomas ir labiausiai guodžiantis yra Dievo kaip Gerojo ganytojo „įvaizdis” Kas nėra matęs paveikslo, kur Jėzus stovi vidury bandos ir laiko vieną avelę? Lygiai taip pat Dievas rūpinasi mažais vaikais, taip pat ir suaugusiais. Jam rūpi vienintelis dalykas: kad jo banda, kiekviena avelė būtų saugi ir kad ja būtų pasirūpinta. Tai pamatinis ryšys su Dievu, kuris laimina ir guodžia vaikus. Kokį gyvūnėlį labiausiai mylėjai vaikystėje? Kaip šis gyvūnėlis atsiliepdavo į Tavo balsą? Ką simbolizuoja avys, avių ganytojas ir samdinys? Kokie yra santykiai tarp avių ir jų ganytojo? Kokiu būdu Jėzus sutapatina save su “geruoju ganytoju”?

9. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jeigu pažinote mane, tai pažinsite ir mano Tėvą. Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“. Jn 14,6-7 Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per Jėzų. Kas pas Tėvą yra? Jo namuose yra viskas, ko tau reikia. Pas Jį yra sprendimas, jėga, išmintis, meilė, tyrumas ir džiaugsmas. Jo akivaizdoje džiaugsmo pilnatvė. Mes turime bendravimą su Dievu. Mes galvojame kad Dievas yra ten kažkur danguje. Bet dangus tai nėra geografiškas, dangus yra dvasinis išmatavimas ir jis yra visur.

10. Kai mes sakome, kad skelbiame Jėzų Kristų, mes skelbiame ne tik Jo vardą, bet mes skelbiame kas už to vardo yra. Mes skelbiame ką Jis padarė, Jo atėjimo misiją. Suvokimas ką Jis padarė atneša didelį palaiminimą, didelę malonę. Jei Jėzus yra kelias, ar tu jautiesi taip, lyg keliautum keturių juostų autostrada ar duobėtu akligatviu? Kodėl? Kaip atsakytum žmogui, kuris teigia, kad “link Dievo yra daug kelių”? Kokie Dievo pažadai suteikia tau drąsos ir vilties sunkumų metu?

11. „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet aš jums jau sakiau: jūs mane regėjote, ir netikite.  Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane aš neatstumsiu,  nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė.” Jn 6,35-38

12. Jėzaus duodamas valgis ir gėrimas nėra tik simboliai ar kokia magija – tai pats Jėzus. Valgyti Jo Kūną ir gerti Jo Kraują dar nereiškia, kad užtenka tik priimti Komuniją. Tai reiškia, kad reikia visiškai save sujungti su Juo, su Jo asmeniu, Jo galvojimu, Jo vertybėmis ir Jo misija skelbti Dievo Karalystę. Jėzus kviečia sekti Jį ir iki galo Jam atsiduoti. Klausydamiesi Jėzaus žodžių privalome klausti savęs, kaip mes elgiamės su Jo Kūno ir Kraujo sakramentu? Kartais žvelgiame į Mišias kaip į formalias kulto apeigas, tarsi tai būtų koks paprastas renginys ir susiejimas. Svarbu yra sąmoningai dalyvauti Mišių aukoje, o ne tik „išklausyti“ Ką reikia daryti, kad gautume “duonos”, teikiančios amžinąjį gyvenimą? Kaip apibūdintum savo kasdienį dvasinį racioną; tu “valgai” tik: seną maistą, atšalusį maistą, maistą kūdykiams, pašildytą maistą, likučius, mėsą ir bulves, duoną ir vyną?

13. „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys.  Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.” Jn10, 7-10

14. Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo daug asmenų, kurie buvo mums lyg „vartai“ į gyvenimą. Visų pirma mūsų tėvai buvo mums „vartai“ į gyvenimą. Kažkas mus mokė skaityti ir rašyti: tapo mums „vartai“ į išsilavinimą, į kultūrą. Tokių pavyzdžių galime atrasti daugybę. Jėzus pristato mums save kaip „vartus“, kurie veda pas Tėvą. Nėra kitos galimybės būti tikru krikščionimi. Jėzus man ir tau yra viskas! Ir ši mintis išplaukia iš Jėzaus: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.“ Ką Jėzus nori pasakyti prilygindamas save avių vartams? Kuo jis skiriasi nuo “vagių ir plėšikų”? Kaip atskiri Dievo balsą tarp daugybės kitų, siekiančių pavergti tavo dėmesį?

15. „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“. ” Jn11,25-27

16. Neseniai sužinojau vieną gilią tiesą iš brolių pranciškonų: kuo skiriasi mokinys nuo studento? Ogi mokinys visada klausosi mokytojo žodžių, sekioja paskui jį, uoliai ir laiku atlieka savo pareigas, yra persisunkęs viskuo, ką daro jo mokytojas. Studentas mokosi paskutinę akimirką, dažniausiai naktimis, nusirašinėja, siekia vien tik rezultato, ir mokytojas jam nėra pats didžiausias autoritetas, bet tas, kurio jis bijo. Turbūt kiekvienas iš mūsų esame buvę studentais, bet ar visi esame atsivertę į mokinius? Šiandien Morta išgirsta iš Viešpaties tai, kas yra svarbiausia mokinystėje: KLAUSYTI. Kaip apibūdintum savo dvasinio gyvenimo laikyseną: vis dar esi kape; gyvas, tačiau dar nešioji kapo drobules; gyvas ir išlaisvintas? Kodėl? Kokios “senosios kapo drobulės” dar turi būti atraišiotos, kad pasijustum visiškai laisvas Kristuje? Kas trukdo tavo tikėjimui Jėzumi: santykių iširimas, jausmų randai , praktiniai rūpesčiai ar praeities skauduliai?

17. „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“. Jn8,12

18. Jėzus tiesiog – “pasaulio šviesa”, skirta ne valdyti ir teisti, bet teikti šviesą. Širdžiai, sielai, paguodai, išlaisvinimui, gydymui, Dievo atradimui. Ramybės ir gyvenimo, meilės, draugystės atradimui paprastoje kasdienybėje. Žmogiškajam orumui atgauti, kai jis sutrypiamas, pažeidžiamas. Vilties atradimui, kai apninka liūdesys ir kai sieloje nyku dėl praėjusio gyvenimo klaidų ir nuopuolių. Juk visa tai pranoksta gėrio ir blogio kategorijas, nors jų ir nepanaikina. Nepanaikina kitų žaidimo taisyklių. Tik padeda jų pernelyg nesureikšminti lyg jos būtų galutinės. Kokie patys išraiškingiausi prisiminimai iš tavo vaikystės laikų yra susiję su tamsos pergyvenimu (ola, tunelis, netikėtas elektros srovės nutraukimas)? Kokias asociacijas tau sukelia tamsa? Ką Jėzus nori atskleisti apie save 12 eilutėje? Ką jis pažada? Ką Jėzus turi mintyje vartodamas žodžius “šviesa” ir “tamsybės”? Kuo Kristaus sekimas yra panašus į šviesos sekimą einant tamsoje?

19. „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje.” Jn 15,1-4

20. Žodžiai “pasilikti”apibrendina mūsų krikščioniškąjį pašaukimą - kasdien pasilikti Jėzuje, kaip ir Jis pasilieka mumyse. Ką reiškia pasilikti Jame? Pasilikti - tai apsistoti, įsikurti, gyventi tam tikroje vietoje. „Pasilikti jame“ yra reikalingas asmeniškas apsisprendimas.  Yra neįmanoma gyventi dviejuose pasauliuose: šiame pasaulyje (bet tai ne fizine prasme, o priimant pasaulio siūlomas vertybes), ir Jėzuje, kuris yra kiekvieno krikščionio gyvenimo šaltinis. „Pasilikti Jame“ nereiškia tik sekmadienį nueiti į bažnyčią, bet daug daugiau. Pasilikti Jame - tai būti viena su Kristumi, persiimti Jo mintimis, leisti veikti Jo Dvasiai, kuri yra mumyse. Jėzus prašo kasdien, kad ir kas įvyktų mūsų gyvenime, pasilikti su Juo. Šį prašymą puikiai vaizduoja vynmedžio bei jo šakelių palyginimas. Šakelė negali atsiskirti nuo vynmedžio. Nepsilikdama vynmedyje ji paskirta mirčiai. Tai tinka ir mums visiems. Mumyse gyvenantis Jėzus atveria kelią meilei, džiaugsmui ir kantrybei, kurios Jis iš mūsų tikisi. Mumyse gyvenantis Jėzus veiks per mus, jei tik jame pasiliksime.

21. Koks augalas geriausiai nusako tavo dvasinę būseną: aukštas ąžuolas, svyruojantis gluosnis, laukinė obelis, smiltinė druskė? Jei esi Kristaus vynmedžio šakelė, kaip įvertintum savo “gyvenimo vaisių”: aukščiausios kokybės, sultingas, neprinokęs, supuvęs? Kodėl? Ar jautiesi labiau kaip Jėzaus tarnas ar kaip jo draugas? Kas padeda plėtoti draugystę?

22. IŠVADOS • Dievas rūpinasi mažais vaikais, taip pat ir suaugusiais. Jam rūpi, kad kiekviena avis būtų saugi ir aprūpinta. Tai pamatinis ryšys su Dievu. • Pas Jėzų yra sprendimas, jėga, išmintis, meilė, tyrumas ir džiaugsmas. Jo akivaizdoje džiaugsmo pilnatvė. • Valgyti Jo Kūną ir gerti Jo Kraują reiškia, kad reikia visiškai save sujungti su Juo, su Jo asmeniu, Jo galvojimu, Jo vertybėmis ir Jo misija skelbti Dievo Karalystę. • Jėzus – “pasaulio šviesa”, skirta teikti šviesą širdžiai, sielai, paguodai, išlaisvinimui, gydymui, Dievo atradimui. • Mumyse gyvenantis Jėzus atveria kelią meilei, džiaugsmui ir kantrybei, kurios Jis iš mūsų tikisi.

23. Naudota literatūra • Naujojo Testamento egzegezė grupėms 1996 • http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Jn%2015,1-8&doc=BiblijaRKK1998 • 3. http://www.bernardinai.lt • 4. http://www.lcn.lt/bzinios/bz9915/915str.html