FISKALINIO DEFICITO PLANŲ 2009–2011 METAMS ALTERNATYVOS 2009 m. birželis

1. FISKALINIO DEFICITO PLANŲ 2009–2011 METAMS ALTERNATYVOS 2009 m. birželis 1

2. 2009 M. I KETVIRTĮ LIETUVOS BVP SMUKO 13,6 PROC. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai BVP pokytis 2007-2009 m., proc. Lietuvos, Latvijos, Estijos Statistikos tarnybų duomenys 2009 metų I ketvirčio duomenys apie 13,6 procentų BVP korekciją yra pirmieji statistiniai duomenys, informuojantys apie krizės parametrus ir patvirtina rizikas, kad 2009 metais vykstantis ekonominis nuosmukis bus 5-10 procentinių punktų smarkesnis nei skelbta 2009 m. vasario mėn. – BVP gali smukti 18,2 proc. Tebegilėjantis kredito smukimas, spartus nedarbo augimas, darbo užmokesčio mažėjimas, pesimistiniai lūkesčiai, dideli palūkanų priedai už riziką neleidžia tikėtis ekonomikos atsigavimo iki 2010 metų antros pusės. 2009 m. apdirbamoji pramonė, statyba ir NT, viešbučiai ir restoranai fiksuos „minusą“, o vidaus prekyba ir finansinis tarpininkavimas – kuklų „pliusą“ * projekcijų perspektyvos, 2009 m. birželis 2

3. NEIGIAMAS PASKOLŲ PRIEAUGIO POKYČIO POVEIKIS VIDAUS PAKLAUSAI STIPRĖJA Paskolų ir BVP pokytis 2007-2009 m. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje • 2009 m. stebimas spartus paskolų portfelio susitraukimas: 2009 m. I ketv. Lietuvoje pirmą kartą fiksuotas neigiamas paskolų prieaugis, siekiantis 5,9 proc. BVP. Kreditavimo mažėjimą daugiausiai lėmė sumažėjusios paskolos finansų institucijoms ir įmonėms. • Paskolų prieaugio pokyčio dinamika rodo, kad Lietuva pasivijo kitas Baltijos šalis. Paskolų pokytis 2009 m. I ketv. Lietuvoje siekė 19,1 proc. BVP, Latvijoje - 17,4 proc. BVP, Estijoje – 19,4 proc. BVP. • Mėnesiniai 2009 m. Lietuvos bankų kreditavimo duomenys rodo, kad toliau tęsiasi paskolų pokyčio sukuriamas vidaus paklausos mažėjimas, kuris 2009 m. gali siekti apie 20 proc. BVP. • Paskolų susitraukimo sukeltas didėjantis vidaus paklausos sumažėjimas 2009 metais stipriai lėtina ekonominį aktyvumą. • Vėluojantis kreditavimo atsigavimas nulems tolesnį ūkio nuosmukį Lietuvoje ir 2010 metais. 2009 m. apdirbamoji pramonė, statyba ir NT, viešbučiai ir restoranai fiksuos „minusą“, o vidaus prekyba ir finansinis tarpininkavimas – kuklų „pliusą“ i – išankstiniai duomenys. Be paskolų finansų institucijoms ir Vyriausybei. Oficialūs pirminiai duomenys gauti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių centrinių bankų ir statistikos institucijų. 3

4. ĮTAMPA DARBO RINKOJE NEMAŽĖJA Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys Lietuvos darbo biržos duomenimis nedarbo lygis 2009 m. gegužės mėn. išaugo iki 9,0 proc. Gyventojų užimtumo tyrimo, kuris realiau atspindi padėtį darbo rinkoje nei registruoto nedarbo rodikliai, duomenimis, nedarbo lygis 2008 m. IV ketv. išaugo nuo 5,9 proc. iki 7,9 proc., o 2009 m. I ketv. – iki 11,9 proc. Daroma prielaida, kad tokios tendencijos išsilaikys visus 2009 metus, t.y. nedarbo lygio augimas bus spartus. Šią prielaidą sustiprina ir paskelbti nedarbo lygio duomenys Latvijoje ir Estijoje. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 m. I ketv. Estijoje nedarbas buvo 11,4 proc., Latvijoje – 13,9 proc. Gilėjant recesijos procesams galimybės sukurti naujas darbo vietas bus ribotos. Ekonominiai sunkumai kitose ES šalyse narėse apsunkins įsidarbinimo galimybes svetur. Šaltinis – Statistikos departamentas 4

5. NACIONALINIO BIUDŽETO PAJAMŲ DINAMIKA* * Be ES paramos lėšų 5

6. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLA Neįgyvendinus tolesnio valdžios sektoriaus konsolidavimo vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skola gali viršyti 60 proc. BVP, o ilguoju laikotarpiu pasiekti apie 500 proc. BVP. 6

7. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI PAGAL BAZINĮ SCENARIJŲ (I SCENARIJUS) *Papildomos skolos aptarnavimo išlaidos (800 mln. litų) valdžios sektoriaus deficitą 2010 m. padidintų apie 1 procentinį punktą BVP. 7

8. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS PROGNOZĖ PAGAL BAZINĮ SCENARIJŲ(I SCENARIJUS) Pastaba: daroma prielaida, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas – kaip ir 2011 metais (13% BVP) 8

9. CENTRINĖS VALDŽIOS SEKTORIAUS PALŪKANŲ MOKĖJIMAI PAGAL BAZINĮ SCENARIJŲ(I SCENARIJUS) Pastaba: daroma prielaida, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas – kaip ir 2011 metais (13% BVP) 9

10. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI. 2011 METAIS BAIGIAMA PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRA (II SCENARIJUS) *Papildomos skolos aptarnavimo išlaidos (800 mln. litų) valdžios sektoriaus deficitą 2010 m. padidintų apie 1 procentinį punktą BVP. ** 2010-2011 m. reikės įgyvendinti papildomų konsolidavimo priemonių už 8488 mln. Lt, pateiktas scenarijus 2/5 įgyvendinant 2010 m. ir likusius 3/5 2011 metais. 10

11. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS PROGNOZĖ PAGAL 2011 METAIS BAIGIAMĄ PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRĄ (II SCENARIJUS) Pastaba: daroma prielaida, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas – kaip ir 2011 metais (3% BVP) 11

12. CENTRINĖS VALDŽIOS SEKTORIAUS PALŪKANŲ MOKĖJIMAI PAGAL 2011 METAIS BAIGIAMĄ PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪRĄ (II SCENARIJUS) Pastaba: daroma prielaida, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas – kaip ir 2011 metais (3% BVP) 12

13. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI TVARKOMI PAGAL “AUKSINĘ”* TAISYKLĘ (III SCENARIJUS) Tikėtina, kad laikantis “auksinės” taisyklės Mastrichtokriterijus bus tenkinamas2012-2013 m. *“Auksinė“ fiskalinės drausmės taisyklė, pagal kurią struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas (BVP procentais) turi neviršyti valdžios sektoriaus investicijų dalies (BVP procentais), kuri sudaro apie 5 proc. BVP. **Papildomos skolos aptarnavimo išlaidos (800 mln. litų) valdžios sektoriaus deficitą 2010 m. padidintų apie 1 procentinį punktą BVP. *** 2010-2011 m. reikės įgyvendinti papildomų konsolidavimo priemonių už 5408 mln. Lt 13

14. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS PROGNOZĖ JEI FINANSAI TVARKOMI PAGAL “AUKSINĘ” TAISYKLĘ (III SCENARIJUS) Pastaba: daroma prielaida, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas – 3% BVP. 14

15. CENTRINĖS VALDŽIOS SEKTORIAUS PALŪKANŲ MOKĖJIMAI JEI FINANSAI TVARKOMI PAGAL “AUKSINĘ” TAISYKLĘ (III SCENARIJUS) Pastaba: daroma prielaida, kad 2012 metų valdžios sektoriaus deficitas – 3% BVP. 15