INOVATYVIŲ PRODUKTŲ KŪRIMO PERSPEKTYVOS

1. INOVATYVIŲ PRODUKTŲ KŪRIMO PERSPEKTYVOS n.k. Vytautas Ostaševičius Vilnius, Mykolo Romerio Universitetas 2009 Gruodžio 1d.

2. Įvadas • Inovacijos – tai ne vienadienis problemos sprendimas, tai į ateitį orientuotas sisteminis sprendimas, padedantis užtikrinti verslo/ekonomikos augimo stabilumą • Lietuvos įmonių konkurencingumas pastarąjį dešimtmetį augo nežymiai ir daugiausia priklausė nuo santykinai pigių gamybos veiksnių, vidaus investicijų, sparčių vidaus vartojimo ir eksporto augimo tempų, o Lietuvos inovacinės veiklos rodikliai išliko vienais žemiausių ne tik ES, bet net ir naujųjų ES šalių erdvėje.

3. Situacijos vertinimas • Aukštųjų technologijų eksportas šalyje pastaraisiais metais augo. 2009 eksporto mastai ėmė mažėti. Mažėjant vidaus vartojimui eksportas įgauna dar didesnę reikšmę ir gali tapti svarbia sunkmečio įveikimo priemone. • Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 18,4 proc. įmonių. Aukštųjų technologijų sektoriaus eksportas Lietuvoje 2006 m. išlaidos inovacinei veiklai

4. Inovacijos Lietuvoje

5. Inovacijų vizija Kryptingas inovacijų diegimas Lietuvos versle, studijų ir mokslo sistemose, kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus Lietuvos rinkai ir eksportui, kurioje aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų kūrimas sudarytų didėjančią dalį. Pagrindinės inovacijų strategijos kryptys

6. Produkto kūrimo vizija Produkto atnaujinimas vyksta dažniau, o atsižvelgiant į augančią konkurenciją, tai reiškia, kad produkto gyvavimo rinkoje laikas trumpėja.

7. Produkto kūrimo etapai

8. Konkreti Patirtis (atskyrimas, reversinė inžinerija, atvejo studijos) 4 1 Kas jei? Kodėl? informacija Aktyvus eksperimentavimas (laboratoriniai eksperimentai, testavimas, simuliacijos) Svarstomi pastebėjimai (diskusijos, žurnalai, individualūs veiksmai) 3 2 Proceso informacija Priimama Kas? Kaip? Abstrakčios hipotezės ir koncepcijos kūrimas (modeliavimas, analizė, teorija) Kolb’o mokymosi modelis, skatinantis reversinę inžineriją

9. Bendra reversinės inžinerijos ir perkūrimo metodologija Tyrimas, spėjimai ir hipotezė Reversinė inžinerija Konkreti patirtis: funkcija ir forma Dizaino modeliai Modeliavimas ir analizė Dizaino analizė Perkūrimas Pritaikomasis perkūrimas Parametrinis perkūrimas Originalus perkūrimas

10. Inovacijos kompanijoje Jei žvelgsime į kompanijų dydį vertindami inovacijas, pastebėsime, kad labai didelės arba mažos kompanijos yra pačios sėkmingiausios.

11. Konkurentų analizė kuriant produktus Konkurentų analizė yra svarbi priemonė, neapribojama vienintelio kūrimo etapo, ir kuri gali atnešti daug naudos įvairiomis situacijomis.

12. Ardymo “tear–down” rekomendacijos Dulkių siurblys

13. Ardymo “tear–down” rekomendacijos

14. Žmogaus palaikų atkasimo ir produkto išardymo procedūra

15. Ekonominės rizikos įvertinimas grindžiant pinigų vertės kaita laikui bėgant (Harvard Business Case study) Jei yra tokia banko sąskaita, kurioje laikant indėlius mokamos 4% palūkanos, tada, tarkim 1000 nenaudojamų dolerių gali būti padedami į sąskaitą, ir po 5 metų sąskaitoje bus sukaupta 1217 dolerių; Taigi 1000 dolerių šiandien yra lygūs 1217 po 5 metų, arba kitaip tariant, 1217 dolerių pajamos po 5 metų yra iš tiesų vertos tik 1000 dolerių šiandien vertinant 4 % metinę infliaciją; Šis finansinis faktas sukuria papildomos naštos produkto kūrimo projektams. Pajamos “mažesniais” ateities pinigais turi atpirkti kūrimo kaštus šiandieniniais “realiaisiais” pinigais.

16. BVPaugimo perspektyva Trillions of 1995 16 international $ Brazil China India China Germany France Canada 14 Japan Mexico Italy Russian Federation United Kingdom United States United States 12 India 10 France Russian 8 Federation United Kingdom Brazil Italy Mexico Germany 6 Japan Canada 4 2 0 2015 2013 2003 2005 2007 2009 2011

17. Kinijos ekonominė padėtis Kinija negali lėtinti ekonomikos augimo, nes 1 % BVP augimo sumažėjimas kasmet padidins nedarbą net 7 mln; Kinijai būtina kelti savo ekonomiką, kad galėtų atnaujinti ir modifikuoti savo technologijas ir pasenusias gamyklas, kurti darbo vietas ir mažinti nedarbą miestuose, stiprinti miestų infrastruktūras, vykdyti bankų reformas.

18. Nacionalinės kultūros ir naujo produkto kūrimo modelis Dvi Konfucijaus dinamikos dimensijos yra ypač svarbios naujų produktų kūrimui. Pirmoji – darbo etika - atstovauja teigiamam poliui, o antroji – veido išsaugojimas - pririšta prie neigiamo Konfucijaus poliaus. Darbo etika skatina darbuotojus dėti daug pastangų kuriant produktą. Nepavykęs produktas yra interpretuojamas kaip “veido neišsaugojimas”, nes pripažįstamos klaidos ir prisiimama atsakomybė už jas.

19. Kaizen Kaizen yra Japonų filosofija, kuri koncentruojasi į nuolatinį visų gyvenimo aspektų tobulinimą. Tobulindama standartinius veiksmus ir procesus, Kaizen siekia eliminuoti nuostolius; Taikomi darbo vietoje, Kaizen veiksmai pagerina visas verslo funkcijas: nuo gamybos iki vadybos bei nuo generalinio direktoriaus iki surinkimo linijos darbininko.

20. Japonija ir Europa JAPONIJA EUROPA Kokybė Kūrybingumas Gamybos sistema Technologijos Originalumas Dizainas Aptarnavimas Lyderiavimas KAIZEN INOVACIJOS

21. KAIZEN INOVACIJOS Aplinka Aplinka Iš apačios į viršų Iš viršaus į apačią Darbuotojai Darbuotojai KAIZEN–INOVACIJŲ schemos Skirtingi požiūriai į inovacijas

22. Toyota Strategija Pagrindinis Toyota strategijos tikslas – dominuoti mašinų tiekimo srityje visame pasaulyje. Toyota yra didžiausia automobilių kompanija Japonijoje ir trečia didžiausia pasaulyje. Toyota sukūrė lyderiaujančius procesus, panaudodama taupiąją gamybą bei produktų kūrimą Toyota tapo lyderiaujančių produktų gamintoja, sukūrusi Toyota hibridinę sistemą, apsaugotą patentais Toyota filosofija susideda iš keturių komponentų: 1) Ilgalaikis planavimas yra vadybos sprendimų pagrindas 2) Problemų sprendimo procesas 3) Pridėtinė vertė organizacijoje kuriama tobulinant personalą 4) Pripažinimas, jog nuolatinis problemų sprendimas yra besimokančios organizacijos pagrindas

23. Toyota Strategija

24. Inovatoriaus dilema • Kompanijų negebėjimas likti savo pramonės šakų lyderėmis, susidūrus su tam tikrais rinkos ir technologijų pokyčiais • Vienintelis bendras šių nesėkmių bruožas yra tai, kad sprendimai, vedę į pražūtį, buvo priimti kompanijų vadovų tuomet, kai jos buvo laikomos vienomis geriausių kompanijų pasaulyje • Daugelis dabar gerai žinomų puikios vadybos principų iš tiesų yra priimtini tik tam tikrose situacijose • Kompanijos prarado lyderių pozicijas dėl to, kad šios kompanijos pernelyg klausė savo vartotojų, investavo į naujas griaunančiąsias technologijas, kurios teiktų jų vartotojams daugiau ir geresnių produktų, todėl, kad jos perdaug atidžiai studijavo rinkos pokyčius ir sistemiškai skirdavo dalį savo kapitalo inovacijoms žadančioms didžiausią pelną

25. Palaikančiosios ir griaunančiosios technologijos

26. 500 JAV kompanijų rinkos vertės sudedamosios dalys

27. Pokyčiai išradimų pasaulyje • Seni intelektinės nuosavybės valdymo modeliai, - kurių pagrindą sudarė gynybinių patentų portfelių, skirtų labiau konkurentų pašalinimui nei vertės kūrimui, plėtra, - tapo nebeveiksmingi; • Priešingai negu tradicinės “laimiu – pralaimi” situacijos (kur licenzijos pardavėjas laimi, o pirkėjas pralaimi), kurios anksčiau buvo būdingos patentų licencijavimo versle, ateities versle vis labiau įsigali “laimiu – laimi” atvejai; • Be teisės pašalinti konkurentus ir be teisės į žalos atlyginimą, jei jo teisės nėra ginamos, o gynimas yra brangus reikalas - patentas iš esmės bevertis. Vidutinė bylinėjimosi dėl patento pažeidimo išlaidos buvo tarp 2 mln. ir 6 mln. dolerių; • Patentų teismų skaičius JAV per 1991 – 2003 metų periodą išaugo 152 %; • Apskaičiuoti laiką, tinkamą licencijai išduoti, yra kur kas sunkiau. Jei technologija licencijuojama per anksti, per greitai susiformuoja jos konkurencinė aplinka, pirma laiko sumažindama rinkos dalį ir/arba pelną. Jei licencija naudotis technologija išduodama per vėlai, potencialūs licencijos pirkėjai bus per daug investavę į tyrimus kurdami pakaitines technologijas, tad nutraukti jų nebenorės.

28. Kompanijos IN portfelio struktūra Mažiau nei 5% reikšmingiausių patentų portfelių turi tiesioginę vertę, apie 50 % patentų būtina išlaikyti norint vykdyti gynybines strategijas, tačiau 50% ar daugiau patentų neduoda jokios naudos

29. Pokyčiai išradimų pasaulyje • Daugiau nei 100 milijardų dolerių kasmet yra gaunama licencijuojant IN; • Daugiau nei 200 milijardų dolerių yra nurašoma į nuostolius dėl žalos, kurią patiria IN; • Tik 10% visų technologijų yra licencijuotos trečiosioms šalims; • Patentai gali tarnauti kaip tiltas, skirtas generuoti įspūdingas pajamas bei skatinti pardavimus ir verslo galimybę; • Patentas – kaip draudžiančioji teisė – yra tik leidimas patraukti į teismą arba galimybė iškelti bylą patento pažeidimo atveju; • Jei geros tvoros kuria gerą kaimynystę, tai geri patentai kuria gerą partnerystę; • Norint išradimą taikyti praktikoje, patentas nereikalingas. Patentas suteikia patentuotojui teisę uždrausti kitiems naudoti, gaminti, parduoti, siūlyti parduoti ar importuoti patentuotą išradimą.

30. Ačiū už Jūsų dėmesį