Lietuvos išlaidų MTEP dinamikos analizė

1. Lietuvos išlaidų MTEP dinamikos analizė Jurgita Petrauskienė Donata Sekonaitė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras

2. MTEP finansavimas: kontekstas • Daugelis politinių susitarimų, Lietuvos ir užsienio ekspertų, atliktų analizių ir studijų rekomendacijos akcentuoja investicijų į MTEP didinimo svarbą. • Visuotinai pripažįstama, kad mokslas, inovacijos, intelektinis potencialas didžiąja dalimi lemia šalies konkurencingumą ir ilgalaikę gerovę. • Įsipareigojimas 3% BVP skirti MTEP inicijuoja nacionalinių mokslo politikų reformas, skatina peržiūrėti mokslo prioritetus, finansavimo mechanizmus, koordinuoti nacionalinę mokslo politiką Europos lygmenyje. Pasaulio ekonomikos forumo parengta Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2007-2008 m., Lietuvos padėtis pagal pagrindinius rodiklius.

3. MTEP finansavimas: ekspertų siūlymai • 2000 m. PHARE ekspertai rekomendavo didinti biudžetinį finansavimą MTEP pabrėždami, kad verslas pradeda investuoti į MTEP tada, kai valstybė savo lėšomis užtikrina efektyvią MTEP infrastruktūrą. • Pasaulio banko ekspertai 2003 m. siūlė pereiti nuo institucinio valstybinių tyrimų ir taikomosios veiklos finansavimo prie programų ir projektų finansavimo, kartu didinant MTEP finansavimo tikslingumą, efektyvumą, atskaitomybę bei užtikrinant ilgalaikį tyrimų finansavimą. • 2007 m. CREST ekspertų grupė nustatė, kad konkurencingam finansavimui numatoma skirti per maža lėšų dalis, o tai kelia problemų, susijusių su valdymo galimybėmis ir konkurencija. Institucinės lėšos turėtų būti skirstomos remiantis bendraisiais rodikliais, turi būti taikomi skaidrūs mechanizmai. Investicijos į mokslinius tyrimus, lyginant su PHARE rekomendacijomis, proc. nuo BVP

4. Tyrimo tikslas • Tyrimo užsakovas – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamentas. • Tyrimo tikslas – apžvelgti ir įvertinti MTEP finansavimo būklę Lietuvoje ir pateikti MTEP finansavimo procesų tobulinimo rekomendacijas. • Tyrime nagrinėjamas valstybiniam sektoriui skiriamas MTEP finansavimas. • Siekiant detaliau ištirti MTEP finansavimo statistikos duomenų rinkimo procesus, identifikuoti problemas bei rasti sprendimus problemoms spręsti sudaryta darbo grupė.

5. MTEP finansavimas: spręstini klausimai • Esama teisinė, finansinė ir institucinė valstybės politika neskatina technologinės pažangos, MTEP finansavimas yra ne investicinio, o remiamojo pobūdžio. • Pagrindinės MTEP finansavimo problemos kyla todėl, kad: • skiriamas finansavimas nepakankamai siejamas su gaunamais rezultatais, • konkurencijai atsirasti trukdo įvairios lėšų „gludinimo“ procedūros, kai nuo geriau dirbančių institucijų nuimama ir pridedama silpnesniems, • nemaža dalis mokslui skiriamų lėšų tenka ne konkretiems valstybei, visuomenei ir ūkiui reikalingiems tyrimams, bet institucijoms, kurios pačios sprendžia, kokiose tematikose tyrimus vykdyti, • labai maža dalimi funkcionuoja programinis – konkursinis MTEP finansavimo modelis, • nesuformuluoti finansinės paramos MTEP prioritetai, valstybės finansuojamų tyrimų tematika nepakankamai susieta su ES mokslinių tyrimų prioritetinės veiklos programomis, • neaiškios bendrų mokslo ir verslo projektų finansavimo nuostatos, • biudžetinių mokslinių tyrimų institucijų finansavimui nepakankamai pritraukiamos verslo lėšos, • universitetuose, trūkstant lėšų studijoms, sumenkėja dėmesys ir finansavimas MTEP veiklai.

6. Kiek valstybė skiria MTEP? Problema: • MTEP sąvokos problema. • Skirstant valstybės biudžetą nėra išskiriama konkreti suma, skiriama MTEP. • Skiriant valstybės sektoriaus lėšas mokslo ir studijų institucijoms, nenurodomas konkretus jų šaltinis. • Institucijoms skiriamos lėšos bendrai studijoms ir MTEP. • Neaišku, kiek MTEP skiriamų lėšų realiai pasiekia mokslą.

7. Pagrindiniai MTEP finansavimo rodikliai EUROSTAT rodikliai: • Viešojo sektoriaus lėšos • Verslo sektoriaus lėšos • Lėšos iš užsienio • Aukštojo mokslo sektoriaus lėšos

8. Išlaidų MTEP pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius: viešojo sektoriaus lėšos • Lietuva – 63,11 proc. • Suomija – 26,33 proc., Belgija – 24,41 proc. • Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios dalių – 2,5 karto. Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. (Eurostat)

9. Išlaidų MTEP pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius: verslo sektoriaus lėšos • Iš ES šalių pirmauja Suomija (66,86 proc.) ir Belgija (59,68 proc.) • Lietuva – 20,85 proc. • Skirtumas – 4 kartai • Lėšos iš viešojo ir verslo sektorių – atvirkščiai proporcingi dydžiai. Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. (Eurostat)

10. Išlaidų MTEP pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius: lėšos iš užsienio • Didžioji Britanija – 19,23 proc., Latvija 18,47 proc. ir Estija 17,06 proc. • Lietuva – 10,52 proc. • Skirtumas – daugiau nei 7 kartai. Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. (Eurostat)

11. Išlaidų MTEP pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius: lėšos aukštojo mokslo sektoriaus • Lietuva – 5,66 proc., Kroatija – 4,93 proc. ir Kipras – 4,16 proc. • Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios dalių – daugiau nei 20 kartų. Išlaidų MTEP pasiskirstymo pagal šaltinius pavyzdžiai pasaulio šalyse, 2005 m. (Eurostat)

12. Bazinis finansavimas: Mokslo ir meno produkcija. Lėšos MTEP už dalyvavimą tarptautinėse programose. Lėšos MTEP, gautos vykdant ūkio subjektų užsakymus. Konkursinis finansavimas LVMSF. Kitos mokslo programos. Konkursinis MTEP finansavimas 2004-2006 m. sudarė vidutiniškai 12 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų MTEP (Įvertinant VMSF ir SF lėšas). Nuo 2008 m. numatytas konkursinio finansavimo dalies bendruose valstybės biudžeto asignavimuose MTEP padidėjimas, nes konkursinio finansavimo būdu bus skirstomos ES SF lėšos. Lietuvoje MTEP skiriamas finansavimas

13. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas mokslo ir studijų institucijoms pagal 2006 m. finansavimo metodiką

14. Prieauglis Lėšos MTEP Lietuvoje: valstybės biudžeto tiesioginiai asignavimai MTEP Šaltinis: Matematikos ir informatikos institutas

15. Lėšos MTEP Lietuvoje: už ūkio subjektų užsakymų vykdymą Prieauglis Šaltinis: Matematikos ir informatikos institutas

16. Lėšos MTEP Lietuvoje: už dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose Prieauglis Šaltinis: Matematikos ir informatikos institutas

17. Lietuvos žmogiškieji ištekliai moksle • Aktualios senėjimo, „protų“ nutekėjimo problemos. • Jaunimas nesirenka mokslinės karjeros. • Menkas mokslininko profesijos prestižas. Darbo jėgos dalis (procentais), kurią sudaro tyrėjai ir techniniai MTEP darbuotojai, 2006m (Eurostat) Tyrėjų etatų skaičius skirtingose mokslų srityse (MII)

18. Vidutinis metinis mokslininko atlyginimas ES ir asocijuotose šalyse (PGS) PGS – perkamosios galios standartai

19. Vidutinis metinis mokslininko atlyginimas ES ir asocijuotose šalyse Vyrai Moterys Patirties lygiai: I – 0-4 metų, II – 5-7, III – 8-10, IV – 11-15, V – daugiau nei 15 metų parties. Šaltinis: EK tyrimo “Remuneration of Researchers in the Public and Private Sectors” ataskaita, 2007

20. LRV Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 m. programa • Uždavinys – užtikrinti, kad mažiausias tyrėjų ir dėstytojų atlyginimas viršytų vidutinį dirbančių valstybės sektoriuje. • Numatyta kasmet didinti po 20 proc.

21. Ar įvykdysime įsipareigojimus? • Neužtenka didinti lėšas, būtina didinti lėšų skyrimo ir panaudojimo efektyvumą. • Finansavimas MTEP tik vienas iš mokslo ir studijų politikos įgyvendinimo įrankių. • Svarbu turėti aiškią viziją: • Kokio mokslo norime? • Kokia jo misija valstybėje? • Kokie mokslo politikos prioritetai? • Kokia efektyviausia mokslo ir studijų institucijų tinklo struktūra? • ...

22. Mes visi turime gerų idėjų, bet mums trūksta bendravimo, kad jas išsigryninti iš to rato atskirų priemonių, kuris jau patvirtintas. Dėkojame už dėmesį.