1 / 13

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO A.KUBILIAUS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS 2008-2010 METAIS VERTINIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO A.KUBILIAUS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS 2008-2010 METAIS VERTINIMAS.

nasya
Download Presentation

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO A.KUBILIAUS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS 2008-2010 METAIS VERTINIMAS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO A.KUBILIAUS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS 2008-2010 METAIS VERTINIMAS

  2. Ekonomikos krizė Europos Sąjungos valstybėse: kuris iš premjerų - “vairuotojų” buvo prastesnis? Eurostat duomenis apie BVP dinamiką ketvirčiais Lietuvoje (raudona juosta) ir ES (mėlyna juosta). Kitose Europos valstybėse išvengta tiek “juodojo” gruodžio, tiek ir 11 procentų BVP smukimo 2009 metų pirmą ketvirtį

  3. Kaip atrodytų Lietuvos ekonomika be “juodojo” gruodžio? Faktinis BVP kitimas (2007 metų 2 ketvirtis – 100 procentų), atspindėtas mėlyna spalva, o tikėtinas (jei Lietuvos ūkio politika būtų išvengusi “reformų” ir gyventumėm kaip vidutiniai europiečiai) – raudona spalva

  4. Ar turime girtis 2009 “pasiekę” 1989 metų lygį? Realaus BVP kitimas (1989 = 100)Šaltinis: Transition Report ERPB, 2010

  5. Vyriausybės “gebėjimai“ balansuoti biudžetą pasireiškė valstybės skolos, skaičiuojamos milijardais litų, augimu

  6. Grynieji Lietuvos viešojo sektoriaus tarptautiniai rezervai(valdžios sektoriaus ir Lietuvos banko suminiai rezervai, atėmus skolą, mln. litų)

  7. Valstybės finansų padėties blogėjimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų pokytis 2008-2009 m. • 2008 m. 2009 m. • mln. Lt mln. Lt proc. • Mokesčiai, iš jų: 17 982 13 265 -26 • - Gyventojų pajamų mokestis 1 714 1 043 -39 • - Pelno mokestis 2 910 1 690 -41 • - PVM 9 243 6 799 -26 • - Akcizai 3 354 3 258 -3 • - Kiti mokesčiai 761 475 -38 • Kitos pajamos 1 737 1 516 -13 • Dotacija (ES ir kt.) 3 482 5 928 +70 • VISO PAJAMŲ: 23 201 20 709 -11 • Viso be dotacijos: 19 719 14 781 -25

  8. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų pokytis 2009-2010 m. • 2009 m. 2010 m. • mln. Lt mln. Lt proc. • Mokesčiai, iš jų: 13 265 12 689 -4 • - Gyventojų pajamų mokestis 1 043 917 -12 • - Pelno mokestis 1 690 954 -44 • PVM 6 799 7 294 +7 • Akcizai 3 258 3 036 -7 • - Kiti mokesčiai 475 488 +3 • Kitos pajamos 1 516 1 845 +22 • Dotacija (ES ir kt.) 5 928 5 345 -10 • VISO PAJAMŲ: 20 709 19 879 -4 • Viso be dotacijos: 14 781 14 534 -2

  9. 2010 metai: augantys pelnai ir .... nedarbas2010 m.Statistikos departamento duomenys Statistikos departamentas paskelbė: 2010 m. Lietuvos įmonių pelnai išaugo daugiau nei 5 milijardais litų Tuo tarpu bedarbystės dinamika tokia:

  10. Kodėl nuo 2009 metų kainas nuolat “nureguliuoja” jų didėjimo kryptimi ?

  11. Dalis šalies gyventojų “įvertino” dešiniųjų valdymą emigravimu iš Lietuvos (neto emigracija iš Lietuvos, tūkst. gyventojų; 2010 metų - 10 mėn.) • 2010 m. pasibaigus emigracija pasiekė -77.9 tūkst. gyventojų

  12. “Svaiginantis” ekonomikos augimas, kuris net po 4 metų 2008 metų gyvenimo lygio neužtikrins. Naujausia finansų ministerijos prognozė

  13. Ką daryti nedelsiant? Reali kova su “šešėliu”. Lietuvos banko specialistų duomenimis apie 20 milijardų litų pajamų (tas, kas apmokestinama mažiausiai, o atneša didžiausias pajamas) sukasi “šešėlyje”. Būtina užsibrėžti tikslą ne mažiau 3 milijardų litų atsiimti iš šešėlinės ekonomikos. Progresiniai mokesčiai ir ekonominių sunkumų naštos tolygesnis paskirstymas tarp vargšų ir turtingų. Turtingesnė dalis visuomenės turi prisiimti didesnę atsakomybę už akis badančią socialinę atskirtį. Užimtumo didinimas, plečiant socialines paslaugas. Investicijų į infrastruktūros objektus didinimas, darbo vietų kūrimas taip vadinamuose “plynuose laukuose”. Būsto renovacijos programos skubus pertvarkymas ir “atgaivinimas”. Gerų santykių su kaimyninėmis šalimis palaikymas ir Šiaurės šalių, Baltijos valstybių, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos investicijų pritraukimas į šalies ekonomiką. ES struktūrinių fondų paramos efektyvesnis panaudojimas ir valstybės turto efektyvesnis valdymas. Skubus neefektyvaus valstybės valdymo koregavimas.

More Related