Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami .

1. Viską, ką tenka išmokti daryti, mes išmokstame darydami. Aristotelis

2. Studentų mokymosi vertinimas Studentų mokymosi vertinimas Vilma Morkūnienė 2008-07-02 Šiauliai

3. Studentų mokymosi vertinimas Temos aktualumas : • Švietimo reforma, keičianti studijų sampratą verčia permąstyti ne tik besimokančiųjų vertinimo tikslus, prasmę, reikšmę studijų procese, bet ir dermę tarp taikomos vertinimo sistemos ir pedagoginės sistemos koncepcijos (didaktinio tikslo). • Atsiranda būtinybė ne tik pasverti ar vertinimas yra pakankamai lankstus, kad atlieptų besimokančiojo ir visuomenės poreikius bei pokyčius, bet ir suvokti vertinimą ne kaip siaurą besimokančiojo žinių vertinimą, kurio pagrindinis tikslas - balas, bet vertinimą plačiąja prasme, orientuotą į besimokančiųjų asmenybinių galių plėtojimą, adekvatų savo galimybių ir gebėjimų vertinimą, esantį dermėje su pedagoginės sistemos modeliu.

4. Studentų mokymosi vertinimas Temos aktualumas : • ... Nežiūrint vykstančių poslinkių, dažnai institucijose besimokančiojo vertinimas dar tebėra vienpusiškai suprantamas kaip formalaus atsiskaitymo už žinias instrumentas. • ... Egzistuojanti vertinimo sistema yra palyginti siaura ir nepakankamai lanksti. • ... Esama vertinimo sistema vis dar sudaro sąlygas dėstytojui būti pranašesniu, vertinant besimokantįjį. Studentą verčia jaustis nesaugiu, kaustomu baimės ir menkavertiškumo jausmo.

5. Studentų mokymosi vertinimas Temos aktualumas : • ... šiuolaikiniai tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog kol kas institucinio vertinimo proceso padėtis tokia, kad švietimo įstaigose dažniausiai taikoma suminė ir išorinė pedagogų bei studentų mokymo ir mokymosi rezultatų vertinimo strategija, o mažai dėmesio skiriama sisteminio formuojančio ir vidinio vertinimo strategijai. (Phare 1999; Pečkaitis, Tidikis 2001; Ramsden 2000).

6. Studentų mokymosi vertinimas Temos aktualumas : ... Žvelgiant iš besimokančiojo pozicijų • pedagogai vienašališkai vertina studentų žinias: • nesudarydami jiems palankių sąlygų patiems sąmoningai dalyvauti jų mokymosi proceso ir išmokimo rezultatų savianalizės procese; • mažai dėmesio skirdami jų mokymosi proceso vertinimui ir grįžtamiesiems ryšiams; • supažindindami juos su gautais pažymiais, bet nepateikdami komentarų, kaip besimokančiojo turimų žinių sistema galėtų būti patobulinta ar darbas atliktas geriau.

7. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimas: • informacijos rinkimo procesas, atspindintis siekį patikrinti edukacinių tikslų realizavimo efektyvumą; (Minkutė,Jucevičienė) • konkretus ir vienareikšmis pedagogų ar moksleivių veiklos ir elgesio kokybės laipsnio nustatymas pagal ugdymo tikslus, uždavinius, mokymosi ir darbo normas (Jovaiša); • informacijos rinkimas, interpretavimas ir apibendrinimas tam, kad būtų galima padaryti sprendimus (Gage, Berliner); • Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas (2005) terminą vertinti aiškina, kaip „pripažinti vertę, reikšmę, branginti“, o vertinimą – „spręsti, ko vertas“ arba „nustatyti vertę“; • Sistemingas vertės ar naudingumo tyrimas (Guskey);

8. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimas: • pedagoginiu požiūriu vertinimas yra mokymo(-si) sudedamoji dalis ir grįžtamojo ryšio pagrindimas. • Vertinant besimokančiojo pasiekimus, ne tik suteikiama, bet ir gaunama grįžtamoji informacija, kuri padeda numatyti veiklos tobulinimo kryptis ir būdus. Vertinimo proceso metu renkami duomenys apie asmens mokymosi pasiekimus, jie analizuojami, interpretuojami, apibendrinami. • Tai yra būtina, norint suformuluoti ir daryti pagrįstus sprendimus – asmens mokymosi pažangos įvertinimus. Vertinant mokymosi pasiekimus, jiems suteikiama vienokia ar kitokia vertė, t.y. parodoma objektų požymių visuma, reikšminga individui ir visuomenei.

9. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo principai: • Pozityviai konstruktyvus • Skaidrus • Teisingas

10. Studentų mokymosi vertinimas Pozityviai konstruktyvus: • apimantis sistemingumo, humaniškumo bei individualizacijos principus, t.y. sistemingą mokymosi tikrinimą ir vertinimą, informacijos suteikimą apie atliekamą veiklą, jos efektyvumą bei galimybę nuspręsti, kaip elgtis toliau, atsižvelgiant į kiekvieno besimokančiojo individualias savybes, skatinant pastebėti ir įvertinti besimokančiojo gerą valią, pastangas (nutaikytas į pažangą), sekant jų mokymosi pokyčius.

11. Studentų mokymosi vertinimas Skaidrus : • apimantis skaidrumo, efektyvumo ir praktiškumo principus, t.y. susijęs su aiškiomis vertinimo taisyklėmis ir kriterijais, taikomais tiek vertintojams, tiek vertinamajam; vertinimo taisyklių ir vertinimo kriterijų išankstiniu žinojimu; aktyviu dalyvavimu planuojant vertinimą ir jame dalyvaujant; tiksliu rezultatų interpretavimu, paprastu valdymu bei visomis reikalingomis priemonėmis.

12. Studentų mokymosi vertinimas Teisingas : • apimantis objektyvumą, pasitikėjimą, kuris susijęs su vertinimo patikimumu bei pagrįstumu edukacinės paradigmos kontekste, t.y. vertinamas turi būti ne besimokantysis kaip asmenybė, o jo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, sugebėjimai protauti ir pan.; vertinimo neturi iškreipti išoriniai veiksniai, jis neturi būti šališkas. Patikimumu, pagrindžiamas adekvataus vertinimo pakartojimas (kuris priklauso nuo to, ar vertinimą galima pakartoti: jei pakartotinio vertinimo metu gavome tuos pačius rezultatus, tai vertinimas – patikimas). Vertinimo pagrįstumas susijęs su tuo, ar matuojame tai, ką norime matuoti: rezultato pagrįstumą, veiklos atlikimo pagrįstumą, konceptualaus supratimo pagrįstumą.

13. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Formuojamasis vertinimas: Siekiama → suteikti detalią grįžtamąją informaciją apie studento pasiekimus ir tobulėjimo galimybes; Tikslas → leisti suprasti stipriąsias ir silpnąsias puses; Skirtas → skatinti mokymosi visą gyvenimą procesą; Naudingiausias → kai daugiausia dėmesio sutelkiama į sėkmę lemiančias sąlygas; ↓

14. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Formuojamasis vertinimas (tęsinys): Ugdomasis vertinimas yra studijų procesą apjungianti dalis. Gali būti pateikiamas – kaip studento žinių lygio pasiekimo įvertinimas. Savybės būtų tokios: • orientuotas dabarčiai; • savarankiškai taikomas; • asmeniškas, pasikartojantis, trumpalaikis (šiandien rezultatai ne rekomenduojami skelbti viešai, t.y. asmeniška ir konfidencialu).

15. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Apibendrinamasis vertinimas: Padeda → įvertinti, dokumentuoti tai, kas pasiekta; Paskirtis → įgalinti pereiti iš vieno konteksto į kitą (iš vieno kurso į kitą, iš universiteto į darbą,...) – atrinkti (t.y. daryti atranką); Vertinimo formos → (sumavimo prasme) gali būti įvairiausios – laipsniai, sertifikatai, charakteristikos ir pan.

16. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Apibendrinamasis vertinimas (tęsinys): gali būti vertinama: • besimokančiojo pažanga (sprendžiama, ar jis gali pereiti į kitą mokymosi lygmenį; gauti diplomą, darbą); • dėstytojų veikla; • organizacijos veiklos kokybė.

17. Studentų mokymosi vertinimas Ugdomojo ir apibendrinamojo vertinimo palyginimas

18. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Diagnostinis vertinimas : Pagrindinė ypatybė → rezultatai nurodo silpnąsias ir stipriąsias besimokančiojo puses; Skirtas → nustatyti tikslią diagnozę: ko tu nežinai; Ypač svarbus studijų kurso pradžioje.

19. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Kriterinis vertinimas : Dažnai apibrėžiamas kaip standartas, kuriuo remiantis priimami sprendimai, laikymasis; Veikla matuojama remiantis apibrėžtais kriterijais; Vienu metu metu gali būti matuojama daug tikslų (kompetencijų), todėl kriterinio vertinimo atveju svarbu tiksliai apibrėžti vertinamąją sritį. Koks B.Bloomo indėlis?

20. Studentų mokymosi vertinimas 1. Žinojimas, kuris pasiekiamas remiantis atmintimi (žinoti-prisiminti faktus sąvokas, klasifikacijas, kriterijus, metodus, taisykles, dėsningumus; atpažinti apibrėžti juos ir kt.). Formuojant žinojimo lygmens tikslus stengiamasi klausti, ko tikimasi iš besimokančiojo, kad jis žinotų mokymosi pabaigoje: • faktus; • tam tikros srities terminologiją; • tam tikrus kriterijus • tam tikrus metodus; • principus ir apibendrinimus; • žinias apie teorijas ir struktūras; • žinias apie klasifikacijas ir kategorijas ir kt.

21. Studentų mokymosi vertinimas 2. Supratimas (išversti, pakeisti pasakyti savais žodžiais, interpretuoti, perpasakoti ir kt.) Suprantant priimama tai, kas pateikiama, bet panaudojama nebūtinai susiejant su kita medžiaga ar įžvelgiant prasmę. Pateikiant supratimo lygmens tikslus, siekiama parodyti, ką besimokantieji turi suprasti mokymosi pabaigoje; t.y. ar jie galės: • išversti tai, ką žino; • interpretuoti ką žino; • apibūdinti kaip jie sužinojo ir kt.

22. Studentų mokymosi vertinimas 3. Pritaikymas (apibendrinti, parinkti, išrutulioti, organizuoti, taikyti, supriešinti, palyginti sąvokas, aplinkybes ir kt.). Sugebama panaudoti abstrakcijas, taisykles, dėsnius vienokiose ar kitokiose konkrečiose situacijose. Formuojant pritaikymo lygmens tikslus, siekiama išreikšti gebėjimą panaudoti tam tikrą teoriją ar informaciją naujoje situacijoje.

23. Studentų mokymosi vertinimas 4. Analizavimas (atskirti, klasifikuoti, palyginti, sugretinti elementus, ryšius priklausomybes ir kt.) – tai sugebėjimas suskaidyti visumą į dalis, elementus. Šio lygio tikslų formuluote siekiama apibūdinti gebėjimą išskaidyti reiškinį, medžiagą į sudėtines dalis, parodant jų tarpusavio priklausomybes, t.y. nustatyti, ar besimokantieji gali mokymosi pabaigoje analizuoti: • konkrečios srities reiškinius • tam tikros srities ryšius ir santykiu; • organizacinius principus.

24. Studentų mokymosi vertinimas 5. Sintetinimas (sudaryti, papasakoti, perduoti, sukurti, suformuluoti planus, hipotezes ir kt.) – tai sugebėjimas kokiu nors būdu derinti, jungti ar sudėti dalis bei elementus ir suformuluoti visumą arba sudaryti naują modelį arba struktūrą. Formuluojant šio lygmens tikslus, siekiama apibūdinti besimokančiųjų gebėjimą dirbti su atskiromis dalimis, elementais ar pan. sujungiant juos į visumą, sudarančią iki šiol nežinomą struktūrą ar modelį. Siekiama atsakyti į klausimą, ar besimokantieji mokymosi pabaigoje gebės: • sukurti tam tikrus ryšius mokymosi srityje; • sudaryti vieningą planą ar operacijų kompleksą; • išvesti abstrakčių ryšių kompleksą.

25. Studentų mokymosi vertinimas 6. Įvertinimas (susidaryti nuomonę, ginčytis, patvirtinti, įvertinti, nutarti ir kt.) – tai sugebėjimas kiekybės ir kokybės požiūriu spręsti apie tai, kiek turinys ir metodai atitinka kriterijus. Tai aukščiausias pažinimo sugebėjimų lygis. Šio lygmens tikslo formuluote siekiama išreikšti gebėjimą argumentuoti, palyginti priešingus požiūrius ir argumentus, daryti sprendimus ir kt. Be to, norima atsakyti į klausimą, ar besimokantieji mokymosi pabaigoje sugeba priimti sprendimus: • remdamiesi vidiniais samprotavimais; • remdamiesi išoriniais faktais ir įrodymais

26. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Norminis vertinimas : Studentų pasiekimai lyginami tarpusavyje; Sudaro galimybę suskirstyti studentus pagal jų pasiekimų lygį; Dažnai naudojamas siekiant užtikrinti išorinių egzaminų (teorinės ir praktinės dalies) palaikomus standartus.

27. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Konstruktyvistiniu požiūriu, įvertinant pasiekimus rekomenduojama remtis kriterinio bei idiografinio (individualios pažangos) vertinimo principais. • Konstruktyvistinėje pedagoginėje sistemoje rekomenduojama taikytiIKI. Šio vertinimo esmę sudaro suvestinis baigiamojo vertinimo balas, matuojamas procentais ir apskaičiuojamas pagal formulę: IKI = ak1 + bk2 + ck3 + ... + nkn = SB x 100%,

28. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo tipai : • Konstruktyvistinėje didaktinėje sistemoje didesnis dėmesys skiriamas formuojamojo vertinimo tipui, kuris padeda numatyti studento ateities ugdymo(si) kryptį bei veiksmus arba įvertinti daromą pažangą. Tokiu vertinimu siekiama sutelkti detalią informaciją apie tolesnio mokymo(si) bei tobulėjimo galimybes. • koncentruojamasi ties procedūrinių (žinojimas kaip:pvz., parašyti rašinį, paaiškinti problemos sprendimą, atlikti eksperimentą ir pan.) ir situacinių (žinojimas kodėl, kada ir kur: pvz., gebėjimas spręsti problemas kompleksinėse situacijose) žinių tikrinimu.

29. Studentų mokymosi vertinimas Alternatyvaus vertinimo būdai : • Veiklos vertinimas; • Autentiškas vertinimas ; • Vertinimo aplankas (angl. portfolio); • Vertinimo aprašas (angl. profile); • Vertinimo recenzijos (angl. assessment review); • Vee diagrama; • Koncepcijų žemėlapis.

30. Studentų mokymosi vertinimas Projektuojant kursą labai svarbus yra dalyko tikslų, mokymosi organizavimo ir vertinimo tarpusavio sąryšis

31. Studentų mokymosi vertinimas Studijų tikslų siekimui naudojamos įvairios mokymo/si organizavimo strategijos Mokymo/si organizavimo strategijos (pagal Paulsen 2003)

32. Studentų mokymosi vertinimas Dėstytojo ir besimokančiojo rolės kiekvienai mokymo/si organizavimo strategijai

33. Studentų mokymosi vertinimas Grįžtamasis ryšys: • informacija apie veiklos rezultatus bei veiksmingumą, kuri tam tikrame pavidale pasiekia jos dalyvius ir kurių pagrindu vykdoma tos veiklos korekcija. Grįžtamasis ryšys vyksta nuolat arba periodiškai taikant įvairias priemones. Svarbu besimokančiajam suprasti kuo skiriasi konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir kritika.

34. Studentų mokymosi vertinimas Kritika : • tai neigiamas grįžtamasis ryšys, kurį besimokantysis linkęs atmesti ir dažniausia išgyvena kaip gynybą. Dėl šios priežasties besimokantysis stengiasi išvengti grįžtamosios informacijos ar net veiklos, kuri galėtų būti kritikos priežastimi. Tai nepadeda besimokančiajam tobulinti savo veiklą.

35. Studentų mokymosi vertinimas Konstruktyvus grįžtamasis ryšys : • gali būti ir pozityvus, ir negatyvus. • Jis įgalina besimokantįjį gauti informaciją apie save, savo elgseną, savo veiksmus, poveikį situacijai ar kitiems žmonėms. Tai besimokantįjį skatina augti, keistis, gauti naudingą informaciją, kuri gali būti svarbi tolimesnėje besimokančiojo veikloje.

36. Studentų mokymosi vertinimas Neigiamo grįžtamojo ryšio trūkumai: • neturės įtakos besimokančiojo elgsenos pokyčiams, neleis tikėtis, kad netinkama elgsena baigsis; • atsiras sunkumai palaikant ir kuriant  draugiškus santykius su besimokančiaisiais, nes  besimokantysis perduos neigiamą informaciją kitiems. • galimybė išlaikyti gerus santykius bus paremta frustracija ar kitomis neigiamomis emocijomis ir tai pasireikš bendraujant  su besimokančiuoju.

37. Studentų mokymosi vertinimas Neigiamo grįžtamojo ryšio trūkumams pašalinti: • Prieš suteikiant grįžtamąją informaciją, visada būtina paprašyti besimokančiojo įsivertinti savo atliktą darbą. • Žinant kaip besimokantysis vertina savo atliktą veiklą, dėstytojui lengviau suteikti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą grįžtamąją informaciją.

38. Studentų mokymosi vertinimas 1. Grįžtamasis ryšys turi būti suprantamas besimokančiajam! Dėstytojas turi žinoti: • KĄ  nori pasakyti? • KODĖL  nori tai pasakyti? • KADA yra tinkamiausias laikas tai pasakyti? • KOKIOJE aplinkoje  ruošiasi tai pasakyti?

39. Studentų mokymosi vertinimas 2. Pradėkite nuo teigiamų vertinimų! • Teigiama informacija pozityviai veikia besimokančiojo savigarbą, o su pozityvia savigarba asmuo jaučiasi gerai ir yra pasiruošęs kaitai. Neigiama grįžtamoji informacija neigiamai veikia savigarbą. Besimokantieji su žemesne savigarba išsiskiria mažesniu pasitikėjimu, sunkiau priima kitų pateikiamą informaciją, labiau linkę priešintis  augimui ir pokyčiams. Pozityvus savęs vertinimas yra ypač svarbus, kad besimokantysis būtų labiau atviras mokymuisi. Jeigu pirmiau pateikiamas pozityvus grįžtamasis ryšys, tai gali skatinti besimokančiojo  pasitikėjimą savimi, o tada jis bus linkęs geriau priimti ir negatyvią grįžtamąją informaciją, mažiau priešinsis negatyvios informacijos klausimuisi  ir jos kaip pagalbos suvokimui. • Jeigu neigiama grįžtamoji informacija yra pateikiama pirma, besimokantysis jausis  priešiškai. Teigiamas grįžtamasis ryšys pateiktas po neigiamo yra mažiau girdimas  ir suvokiamas kaip pozityvus. Ir priešingai, kai teigiama informacija pateikiama pirma, besimokantysis jausis geriau, o po to pateikiama neigiama informacija bus geriau girdima ir pozityviau suvokiama.

40. Studentų mokymosi vertinimas 3. Atrinkite prioritetus! • Visą grįžtamąją informaciją ne visada reikia  pateikti iš karto. Geriausia paskirstyti informaciją įvertinus, kiek  besimokantysis, remdamasis savo patirtimi, jos gali priimti, kad ji būtų naudinga. Todėl būtina atrinkti prioritetines sritis (suskirstyti pagal svarbumą) ir pateikti ją nuoširdžiai ir pozityviai. Tačiau nuoširdžiai  nereiškia, kad viskas turi būti pateikta atvirai ir iki galo.

41. Studentų mokymosi vertinimas 4. Išskirkite besimokančiojo veikloje tai, kas individualu! • Jeigu grįžtamojo ryšio tikslas padėti besimokančiajam, tada labai svarbu, kad grįžtamoji informacija būtų pagrįsta konkrečiais pavyzdžiais ar specifiškomis situacijomis ar įvykiais, kuriuos stebėjote besimokančiojo veikloje. Būtina paaiškinti besimokančiajam, ką jis  padarė labai gerai, kokie buvo trukdžiai, kas vertė jus daryti atitinkamas  išvadas.

42. Studentų mokymosi vertinimas 5. Kalbėkite apie elgseną, kuri turėtų būti keičiama! • Grįžtamasis ryšys gali būti labiau naudingas, jeigu besimokančiajam tai bus susiję su  veiklos tobulinimu, veiklos būdų pasirinkimu ar kontrole. Pateikiama informacija nepagelbės, jeigu ji bus nukreipta į besimokančiojo išvaizdos kritiką. Ir priešingai, grįžtamasis ryšys bus reikšmingas, jeigu jūs kalbėsite apie poelgius, kurie padėjo ir kurie trukdė mokymosi procesui.

43. Studentų mokymosi vertinimas 6. Siūlykite alternatyvas! • Siūlyti alternatyvas  ypač svarbu, jeigu jūs pateikiate neigiamą grįžtamąją informaciją. Tam, kad grįžtamoji informacija būtų konstruktyvi ir patrauktų besimokančiojo dėmesį, galėtų pasitarnauti diskusijos, pasiūlytos alternatyvos ar efektyvios veiklos strategijos.

44. Studentų mokymosi vertinimas 7. Kalbėkite savo vardu! Mokydami ir suteikdami grįžtamąją informaciją, jūs privalote kalbėti savo vardu. Jūs negalite kalbėti kieno nors kito vardu, nes suteikiamas grįžtamasis ryšys yra paremtas JŪSŲ patirtimi, JŪSŲ suvokimu, JŪSŲ nuomone ir vertybių sistema. Kitų žmonių galvojimas gali skirtis nuo JŪSŲ. Besimokantysis turi suprasti, kad pateikiama grįžtamoji informacija remiasi jūsų stebėjimu, jūsų interpretacija, jūsų išvadomis. Kalbėdami savo vardu galite vartoti  frazes: • Man atrodo, kad ... • Įspūdis, kurį aš susidariau ... • Aš tai būčiau linkęs/usi interpretuoti ... • Remdamasi savo patirtimi ... • Aš manyčiau, kad tai galėtų padėti ... • Ką aš manau apie tai ...

45. Studentų mokymosi vertinimas 8. Palikite besimokančiajam galimybę  pasirinkti! • Vienas iš svarbiausių mokymo uždavinių - suteikti besimokančiajam teisę prisiimti atsakomybę už savo elgseną ir veiksmus. Dėstytojas turėtų modeliuoti šį procesą ir garantuoti, kad besimokantysis  būtų pasiruošęs reflektuoti ką jis tik ką girdėjo apie savo elgesį, spręsti ką numato daryti, kad pasiektų norimą rezultatą. Dėstytojas privalo padėti besimokančiajam nustatyti ir įvertinti savo galimybes, pasirinkimus, skatinti jo asmeninį ir profesinį augimą.

46. Studentų mokymosi vertinimas Savęs vertinimas ir metapažinimas: • tai mąstymo ir suvokimo procesas, kurio objektas yra kognityvinė (pažintinė) veikla, arba keletas kognityvinių veiklų, kurias subjektas ką tik atliko arba dar vis atlikinėja (mentalinis šių kognityvinių veiklų rezultatas). • Žinant kaip besimokantysis vertina savo atliktą veiklą, dėstytojui lengviau suteikti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą grįžtamąją informaciją. • Metapažinimo rezultatas gali būti sprendimas (kuris dažniausiai būna neišreikštas) apie vertinamų pažinimo veiklų rezultatų kokybę.

47. Studentų mokymosi vertinimas Savęs vertinimas ir metapažinimas: Metapažinimo sritis apima: • sąmoningas vidines žinias, kurias turi individas apie savo paties pažinimo būseną ir procesus; • individo gebėjimus tikslingai patikrinti ir planuoti savo pažinimo procesus, skirtus tam tikro tikslo pasiekimui.

48. Studentų mokymosi vertinimas Savęs vertinimas ir metapažinimas: • Metapažinimo koncepcija sąlygojo naujų hipotezių atsiradimą, teigiančių, jog paties besimokančiojo strategijų savianalizės kokybė iš tiesų apsprendžia jo paties mokymosi efektyvumo gerinimą. • Dažniausiai dėstytojai nepalieka studentams pakankamai laisvės reflektuoti apie savo žinias, mokymosi procesą ir rezultatus. • Kaip tapti savarankiškais ir nepriklausomais nuo dėstytojų, priimant sprendimus dėl savo mokymosi proceso?

49. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo prasmė besimokančiajam: • atliepti jo raidos ir individualiems psichologiniams ypatumams; • suteikti informaciją apie jo pažangą, silpnąsias ir stipriąsias mokymosi puses; • skatinti mokymosi motyvaciją, nukreiptą ne į pažymį, kaip mokymosi tikslą, bet gebėjimų sklaidą, asmenybės, orientuotos į nuolatinį mokymąsi, ugdymą; • suteikti pagalbą ir paramą mokymosi metu; • būti siejamas su pasiekimų rinkimu ir fiksavimu; • būti bendradarbiavimo ir diskusijų su dėstytoju objektu, sudarančiu sąlygas besimokančiajam adekvataus savęs bei savo gebėjimų vertinimo ugdymui; • padėti besimokančiajam rinktis optimalius ir labiausiai jam tinkančius mokymosi būdus. • būti siejamas su tikslu, nusakančiu pasiekimų ir pažangos prasmę ateities planams ir veiklai. Vertintojo standartas, 2006

50. Studentų mokymosi vertinimas Vertinimo praktikos tikslai: • užtikrinti grįžtamąjį ryšį studentams; • motyvuoti studentus; • diagnozuoti studentų stiprumus ir silpnumus; • pateikti to, kas išmoksta profilius; • studentus įvertinti pažymiu; • studentus įvertinti teigiamai ar neigiamai; • licenzijuoti veiklai; • atrinkti būsimiems kursams; • numatyti sėkmę ateities studijose, ateities darbe; • atrinkti darbui. G.Brown, J.Bull, M.Pendlebury (1997)