Vyrų ir moterų darbo lygybė

1. Vyrų ir moterų darbo lygybė Parengė: Jolanta Mackevič Andrius Valčiukas

2. Turinys • Lyčių lygybės sąvoka; • Europos lyčių lygybės gairės 2006–2010 m.; • Lyčių lygiateisiškumas darbo užmokesčio srityje; • Atlyginimo samprata ETT praktikoje; • Diskriminacijos samprata.

3. Lyčių lygybės sąvoka Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turėtų vienodus įgaliojimus ir vienodai dalyvautų visose viešojo ir privataus gyvenimo srityse. Lyčių lygybė reiškia vienodą moterų ir vyrų su jų esamais skirtumais bei skirtingais vaidmenimis visuomenėje vertinimą ir priimtinumą. Lyčių lygybė - tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis, atsakomybe, galimybėmis visose gyvenimo srityse. Moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė teisė, bendra ES vertybė ir būtina sąlyga ES ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti.

4. Lyčių lygybės sąvoka Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų: saugumą; teisę į poilsį; laisvalaikį ir atostogas; teisingą apmokėjimą; socialinę apsaugą nedarbo atveju; suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties, seksualinės orientacijos, ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių; griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises; užkirstų kelia nelegaliam ir priverčiamajam darbui.

5. Lyčių lygybės sąvoka Nuo senų laikų darbo rinkoje viešpatavo vyrai, o moterys užsiimdavo namų ruoša. Dabar puse visos darbo jėgos sudaro moterys. Nors nelygybė vis dar egzistuoja, pastaraisiais dešimtmečiais ES padarė didelę pažangą siekdama moterų ir vyrų lygybės. Tai įvyko pirmiausia dėl to, kad buvo priimti vienodo požiūrio teisės aktai, integruojamas lyčių lygybės aspektas ir įgyvendinamos specialios moterų padėties gerinimo priemonės. Vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo įdarbinimo, darbo ir glaudžiai su juo susijusių visuomeninių santykių srityje įgyvendinimas nuolat buvo vienas iš svarbiausių Europos Bendrijos socialinės politikos tikslų.

6. Europos lyčių lygybės gairės 2006–2010 m. Komisijos 2006 m. kovo 1 d. priimtose„ Moterų ir vyrų lygybės gairėse“nustatomi šeši prioritetai 2006-2010 m.: • vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė, kurios siekiant, būtina įgyvendinti Lisabonos užimtumo tikslus, suvienodinti skirtingus darbo užmokesčius ir remti moterų verslą; • darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas; • lygios atstovavimo galimybės priimant sprendimus; • visų lyčių prievartos formų šalinimas; • lyčių stereotipų naikinimas; • lyčių lygybės skatinimas išorės ir plėtros politikoje.

7. 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija Moterų ir vyrų lygybės strategijoje išdėstyta 2010–2015 metų Komisijos darbo programa lyčių lygybės srityje. Joje laikomasi dvejopo požiūrio, kuriuo derinamos specialios iniciatyvos ir moterų ir vyrų lygybės integravimas į visas ES politikos ir veiklos sritis („lyčių aspekto integravimas“), tapusio ES veiklos, skatinant lyčių lygybę, skiriamuoju ženklu.

8. Lyčių lygiateisiškumas darbo užmokesčio srityje 1975 m. buvo priimta Europos direktyva dėl vienodo darbo užmokesčio vyriškos ir moteriškos lyties asmenims, nes už tą patį darbą moterys gaudavo (ir dabar gauna) mažesnį užmokestį nei vyrai. Europos Parlamentas daug kartų kritikavo valstybių narių nenorą taikyti 1975 m. direktyvą ir ragino Komisiją imtis ryžtingesnių priemonių. 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijos 16 punkte,1997 m. Amsterdamo sutartimi EB sutarties 2 ir 3 straipsniuose vyrų ir moterų lygybė buvo įtvirtinta kaip tiesioginis Bendrijos siekis ir veiklos pamatas. Dėsninga to pasekme reikėtų laikyti ir tai, kad Amsterdamo sutartis EB sutarties straipsnį papildė 3 dalimi, kuri numatė Bendrijos institucijų kompetenciją imtis priemonių užtikrinti vyrų ir moterų lygiateisiškumą ne tik darbo užmokesčio, bet apskritai su įdarbinimu ir darbu susijusioje srityje. Taigi vyrų ir moterų lygiateisiškumo įgyvendinimas tapo neatsiejama visos Bendrijos bendrosios antidiskriminacinės politikos dalimi.

9. Lyčių lygiateisiškumas darbo užmokesčio srityje Europos Sąjungoje darbo užmokesčio skirtumas tarp lyčių yra lygus vidutiniškai 17% už lygiavertį darbą, lyginant struktūrinius skirtumus tarp vyrų ir moterų darbo rinkoje, t. y. amžių, profesinį mokymą, profesiją ir karjeros struktūrą. Europos Parlamento nuomone, skirtumą lemia nepakankamas moterų įvertinimas ir tai yra nepriimtina. Galiausiai, Konvento dėl Europos ateities metu Europos Parlamento nariams pavyko pasiekti, kad lyčių lygybės principas, kaip viena iš Sąjungos vertybių, būtų įtrauktas į Konstitucijos projektą.

10. Atlyginimo samprata ETT praktikoje ETT savo praktikoje privalėjo išaiškinti termino vienodas užmokestis reikšmę, nes kylant klausimui, ar darbuotojas buvo diskriminuojamas mokant ne vienodą atlyginimą, atsiranda būtinybė išaiškinti, kokia prasme šis terminas yra vartojamas. ETT Barber byloje (1990m.) išaiškino, jog terminas darbo užmokestis turi būti suprantamas taip, kaip jis yra išreikštas EB Sutarties 141 straipsnyje – kad vyrui ir moteriai, nepaisant jo lyties privalo būti mokamas vienodas darbo užmokestis, jeigu darbdavys yra pavedęs atlikti vienodo sunkumo, laiko sąnaudų reikalaujančią užduotį. Bet koks nukrypimas nuo vienodo darbo užmokesčio reikalavimų įgyvendinimo sąlygoja diskriminaciją. Taip pat buvo konstatuota, jog siekiant išvengti diskriminacijos darbo užmokesčio sferoje pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tokią diskriminaciją, kuri kyla iš teisės aktų nuostatų arba kolektyvinių darbo sutarčių.

11. Atlyginimo samprata ETT praktikoje ETT pabrėžė, jog EB Steigimo sutarties 141 str. nuostata, įtvirtinanti vienodo užmokesčio principą, yra siekianti sukurti vidaus rinkoje vienodas sąlygas konkuruoti bei gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas. ETT konstatavo, kad vienodo užmokesčio principas yra EB pagrindas, todėl turi būti privalomai tiesiogiai taikomas valstybių narių teisėje ir jokia kita šį principą įgyvendinanti EB teisės ar nacionalinės teisės norma nėra reikalinga. Tai reiškia, kad tiek valstybė, tiek viešojo sektoriaus ar privatūs darbdaviai privalo laikytis vyrų ir moterų lygiateisiškumo principo darbo užmokesčio srityje, o valstybių narių teismai individų teises privalo pripažinti ir jas ginti, remdamiesi Bendrijos teise. EB nėra tik ekonominė sąjunga, ją įsteigiant, buvo siekiama ir socialinių tikslų- sudaryti sąlygas socialinių procesų progresui ir skatinti, kad gyvenimo ir darbo sąlygos nuolat gerėtų. Vienas iš šių ekonominių ir socialinių tikslų įgyvendinimo būdų ir yra vienodų darbo ir užmokesčio sąlygų sudarymas EB gyventojams, nepaisant jų lyties skirtumų. 

12. Atlyginimo samprata ETT praktikoje Vienodas užmokestis nediskriminuojant dėl lyties reiškia, kad: a) užmokestis už tą patį vienetinį darbą apskaičiuojamas taikant tą patį mato vienetą; b) valandinis užmokestis už tą patį darbą yra vienodas.(EB sutarties 141 str.) ETT 1986 metais byloje Bilka Kaufhaus v Weber von Hartz pasisakė dėl vienodo darbo užmokesčio sąvokos, nuspręsdamas, jog EB Steigimo sutarties 141 str., užtikrinantis vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą, apima tiek tiesioginės diskriminacijos, tiek netiesioginės diskriminacijos draudimą atlyginimo už darbą sferoje. 

13. Diskriminacijos samprata Diskriminacija suprantama kaip pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, panieka, o taip pat teisių atėmimas, jų ribojimas ar privilegijų teikimas. Šie veiksmai pažeidžia teisinę lygybę ir galimybes į vienoda išsilavinimą, darbą, vienodas darbo sąlygas, vienoda atlyginimą už tokį patį darbą, karjeros siekimą, apsaugą nuo atleidimo iš darbo, galimybę kelti kvalifikaciją, gauti socialinę ir sveikatos apsaugą ir pan. Galima išskirti dvi diskriminacijos formas: Tiesioginė diskriminacija; Netiesioginė diskriminacija.

14. Diskriminacijos samprata Tiesioginė diskriminacija pasireiškia tada, kai dėl asmens lyties su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (pvz. kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra įprastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra tinkamas.); Netiesioginė diskriminacija pasireiškia tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos vienos lyties asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kitos lyties asmenys.

15. AČIŪ UŽDĖMESĮ 

16. LABAI  LABAI  AČIŪ 