Bendruomenės socialinės veiklos charakteristikos mikro, makro ir mezo lygmenyse

1. Bendruomenės socialinės veiklos charakteristikos mikro, makro ir mezo lygmenyse Dr. Jolanta Pivorienė Mykolo Romerio universitetas

2. Makropraktika - integrali socialinio darbo praktikos dalis • Darbo su individu ir šeima metodika • Darbo su grupe metodika • Darbo bendruomenėje metodika

3. Makropraktikos įgūdžiai • grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai: minčių lietus poreikių vertinimas • viešųjų ryšių ir bendravimo su visuomene įgūdžiai • išteklių paieška • politinė veikla ir lobizmas • problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai

4. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Minčių lietus • Alex Osborn 1963 m. • Minčių lietus reiškia ne tik idėjų generavimą, bet ir konkrečią techniką, kaip generuoti idėjas, galimybes ir veiksmų/veiklos alternatyvas

5. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Minčių lietus: taisyklės • gali vykti bet kur ir trukti nuo vienos minutės iki pusvalandžio, • koncentruojamasi į vieną klausimą ar problemą, dalyviai turi nesiblaškyti nuo vienos problemos prie kitos, • skaičiuojama minčių kiekybė, o ne kokybė, kuo daugiau idėjų, tuo didesnė tikimybė, kad tarp jų bus ir geriausia, • nariai skatinami generuoti idėjas, remiantis kitų narių (t.y. vienas kito) mintimis, kad atsirastų naujos idėjų kombinacijos/dariniai, • visi nariai, nepaisant, kokie jie drovūs, turi būti skatinami prisidėti, • kiekvienas narys duotuoju momentu reiškia vieną mintį, kad galėtų pasisakyti ir ne tokie aktyvūs nariai, tai turi būti laisvas ir atviras procesas (šiltas), • turi būti kuriama/skatinama relaksuojanti/atpalaiduojanti, bendradarbiaujanti, atmosfera, • tęsiama tol, kol surandama konkreti idėja, t.y. grupė turi išrinkti geriausią idėją.

6. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Minčių lietus: privalumai • leidžia per sąlyginai trumpą laiką gauti daug naujų minčių, • kuria įdomius, netikėtus minčių darinius, • didina visų grupės narių dalyvavimą, • mažina grupės priklausomumą nuo vieno asmens, • sumažina baimę sakyti tik “teisingus” dalykus, • daro susitikimą įdomiu, žaismingu, stimuliuojančiu, • skatina atvirą atmosferą, • kuria ne vertinantį klimatą.

7. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Minčių lietus: trūkumai • kai kuriem asmenims ši technika atrodo keista ir kelia nejaukumą, • nelanksčiai, griežtai grupei priklausantys asmenys gali jaustis verčiami išbandyti naujus elgesio būdus, kas tuo metu jiems gali būti nepriimtina.

8. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Poreikių vertinimas: atlikimo priežastys • norint atkreipti dėmesį į problemą ar grupę, • norint nustatyti ar organizacija, įstaiga tenkina tuos poreikius, kurie turėtų būti patenkinti pirmiausiai, ypač kai gaunami nauji pinigai nedetalizuojant, kokių paslaugų bendruomenėje kūrimui jie skirti, • to reikalauja finansuojantys fondai ar agentūros, • politikai/rėmėjai gali numanyti, kad yra tokie poreikiai bendruomenėje, tačiau neturėdami faktų negali daryti sprendimų, • naudojamas kaip įgalinantis procesas, kuriame dalyvaujantys neprivilegijuotieji asmenys gali įgauti galią.

9. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Poreikių vertinimas: poreikių klasifikavimas • turiniai poreikiai • suvokti-nesuvokti • išreikšti-neišreikšti • normatyviniai • palyginamieji

10. Grupiniai sprendimų priėmimo įgūdžiai. Poreikių vertinimas: keliami klausimai • Kokia informacija reikalinga? Bendruomenės profilis. • Iš kur gauti reikiamą informaciją? Esanti informacija, informacija, kurią reikia surinkti. • Kas naudosis surinktais duomenimis? • Kokią informaciją reikia rinkti nuolat?

11. Viešųjų ryšių ir bendravimo su visuomene įgūdžiai (1) • įvaizdžio formavimas, • prisistatymas, • ryšiai su žiniasklaida. Tikslinga atsakyti į tokius klausimus: • kam yra žinoma bendruomenė ar organizacija, jos veikla; • kokiais būdais informuojama visuomenė ir rėmėjai apie bendruomenę ar organizaciją ir jos veiklą; • kaip formuojamas bendruomenės ar organizacijos įvaizdis; • ar turima pakankamai vaizdinės medžiagos, kokios, kaip ji panaudojama; • ar yra veiklos, programų aprašymai, kuriuos būtų galima parodyti rėmėjams; • ar yra asmuo mokantis bendrauti su žiniasklaida ir rėmėjais; • kokie yra ryšiai su žiniasklaidos atstovais, ar yra žurnalistų, su kuriais organizacija nuolat paliko ryšius ir pan.

12. Viešųjų ryšių ir bendravimo su visuomene įgūdžiai (2) Efektyviam bendravimui ir viešiesiems ryšiams būtina turėti: • išmanymo apie žmones ir bendruomenės grupes, su kuriomis norima bendrauti, • minties ir kalbos aiškumo, • galimybių žmonėms ir bendruomenės grupėms reikšti savo nuomonę ir gebėjimo tą nuomonę išgirsti, • tinkamų bendravimo ir viešųjų ryšių priemonių. Efektyviam bendravimui reikalingi šie įgūdžiai ir gebėjimai: • klausytis, • neverbaliai bendrauti, • rašyti ir viešai kalbėti, • palaikyti pokalbį ir diskusiją, • atsiverti atgaliniam ryšiui ir į jį reaguoti.

13. Viešųjų ryšių ir bendravimo su visuomene įgūdžiai (3) Jei dar neišsiugdėte efektyviam bendravimui reikalingus įgūdžius ir gebėjimus: • suraskite tas informavimo priemones, kurių atstovai patys atvyksta ir parašo straipsnį ar paruošia reportažą, • suraskite savanorių (studentai-praktikantai) bendruomenėje, • ugdykitės įgūdžius (knygos, mokymai).

14. Išteklių paieškos įgūdžiai • Nuo žmogiškųjų iki finansinių išteklių • Ištekliai bendruomenėje ir už jos ribų

15. Politinės veiklos ir lobizmo įgūdžiai (1) • Lobizmas – tai pastangos daryti įtaką, įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo procese (Geleževičius, 2004). • Lobistas – tai interesų grupės atstovas, mėginantis jos naudai paveikti valdžios sprendimus, o platesne prasme – siekiantis paveikti viešosios politikos formavimą, kontroliuojantis politinių ir administracinių institucijų veiklą (Geleževičius, 2004).

16. Politinės veiklos ir lobizmo įgūdžiai (2) Reikia suprasti politinius procesus ir mokėti juos panaudoti bendruomenės labui: • susipažinti su išrinktais atstovais į vietinę valdžią, • aktyviai dalyvauti rinkimuose, • bendradarbiauti su sprendimų priėmėjais, • nuolat priminti apie atstovaujamą organizaciją ar grupę, • kviesti į renginius, • ir t.t. “Nėra nei pastovių draugų, nei pastovių priešų, yra tik pastovios problemos”

17. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Procesas • ikiplanavimas, • planavimas, • veikla/poveikis.

18. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Ikiplanavimas Ieškomas atsakymas į klausimą, kodėl reikia atlikti planavimą. Pati problema ar veiklos galimybė nėra pakankama priežastis planavimui. Keliami klausimai: • ar tai “mūsų” problema, ar kokios nors kitos grupės, organizacijos ar bendruomenės problema, • ar tai tik mūsų problema, ar su ja yra susijusios dar kitos grupės, organizacijos ar bendruomenės, • ar šią problemą svarbu spręsti dabar, ar geriau jos sprendimą atidėti vėlesniam laikui, • ar įvardinta problema yra tikroji problema, ar tik gilesnės problemos simptomas.

19. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Planavimas • problemos įvertinimas ir tikslinimas • tikslo ir uždavinių iškėlimas • alternatyvų paieška, analizė ir pasirinkimas • strategijos numatymas

20. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Planavimas: problemos įvertinimas ir tikslinimas - poreikių vertinimas, - problemos nustatymas, - problemos priežasčių analizė, - išteklių įvertinimas.

21. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Planavimas: tikslo ir uždavinių iškėlimas • Tikslas – tai ilgalaikis laukiamas veiklos rezultatas, dažniausiai išreiškiamas bendrais terminais; tai teiginys apie norimą pasiekti situaciją, sąlygas • Uždaviniai tiesiogiai siejasi su tikslu ir išreiškia konkrečius norimus rezultatus, kurie turi būti pasiekiami bendro tikslo įgyvendinimui; jie turi būti išmatuojami ir apimti du aspektus: - kas turi būti padaryta - kada/per kiek laiko turi būti padaryta. Uždaviniai išreiškia ir kiekybę, ir kokybę

22. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Planavimas: alternatyvų paieška, analizė ir pasirinkimas • visada yra daugiau nei vienas būdas norimiems tikslams pasiekti, • renkantis alternatyvą reikia atsižvelgti į įvairius veiksnius: išteklius, technines galimybes, politines, kultūrines aplinkybes ir pan., • reikėtų rinktis ne tą alternatyvą, kuri lengviausiai įgyvendinama, o tą kuri geriausiai atliepia išsikeltą tikslą ir uždavinius.

23. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Planavimas: strategijos numatymas apibrėžiant problemą, išsikeliant tikslus ir uždavinius, renkantis tarp alternatyvų – numatoma, kas turi būti padaryta, sudarant veiklos planą/strategiją – kaip tai padaryti ir kas tai turi padaryti

24. Problemų sprendimo bendruomenėje įgūdžiai. Planavimas: veikla arba poveikis • strategijos įgyvendinimas, • monitoringas, • įvertinimas.

25. Klausimai