KAUNO KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS KATEDRA

1. KAUNO KOLEGIJOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS KATEDRA SALMONELĖS, JŲ PAPLITIMAS IR ATSPARUMO ANTIBIOTIKAMS YPATUMAI Darbą atliko: Dovilė Bričkutė, Biomedicinos diagnostikos studijų programos III kurso studentė Darbo vadovė: Žaneta Maželienė Kaunas, 2012

2. Darbo objektas –Salmonella enterica padermės, išskirtos iš pacientų įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose. Darbo tikslas – išanalizuoti Salmonella enterica padermių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms skirtinguose Lietuvos regionuose. Darbo uždaviniai: • Aptarti literatūros duomenis apie labiausiai paplitusias Salmonella bakterijas, jų savybes,plitimo kelius ir sukeliamų ligų diagnostiką. • Išanalizuoti salmonelių laboratorinės diagnostikos tyrimo metodus bei jų atsparumą antibiotikams. Darbo metodai ir priemonės: • Mokslinės ir dalykinės literatūros šaltinių analizė. • Laboratorinių tyrimų duomenų analizė.

3. Temos aktualumas Daugelyje išsivysčiusių šalių dažniausia apsinuodijimo maistu priežastis yra Salmonella bakterijos. Gyvulių ir paukščių mėsoje bei žuvies produktuose ir kiaušiniuose gali būti įvairių Salmonella genties bakterijų. Šiandien žinoma daugiau kaip 2500 žinomų Salmonella rūšių. Pagrindiniai salmoneliozių sukėlėjai Salmonella enteritidis, vyraujantis Europoje, ir Salmonellatyphimurium, sukeliantis apie penktadalį infekcijų. Kiekvienais metais visame pasaulyje registruojama milijonai žmonių susirgimų ir tūkstančiai mirčių atvejų. Pagal Europos maisto saugos tarnybos atliktą analizę, salmoneliozė Europoje yra antroje vietoje pagal per maistą plintančių ligų skaičių po kampilobakterijozės. Pagal sergančių žmonių duomenis, daugiau kaip 60 proc. pacientų suserga dėl naminio maisto.

4. Temos aktualumas Dauguma ligų atsitiktinės, tačiau kartais protrūkiai gali būti masiniai, kaip 1994 m. JAV protrūkis dėl salmonelėmis užterštų ledų, turėjęs įtakos 244000 žmonių sveikatai.  JAV kasmet registruojama apie 40000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmoneliozės atvejai. Lietuvoje 2008 m. salmonelioze sirgo 3159 žmonės. Paprastai salmonelinė infekcija pasireiškia ūmiu gastroenteritu, kuris gydomas, stengiantis nevartoti antibiotikų. Tačiau invazinės salmonelės gali išplisti hematogeniniu keliu ir sukelti įvairių organų infekcijas: endokarditus, osteomielitus.

5. Salmonelių savybės • Fakultatyvūs, viduląsteliniai patogenai, galintys sukelti infekciją daugeliui gyvūnų, taip pat ir žmonėms. • Tai - gramneigiamos lazdelės formos bakterijos, gyvenančios jomis užsikrėtusių žmonių bei gyvūnų žarnynuose. • Salmonelės atsparios fizikiniams ir cheminiams aplinkos veiksniams. Vandenyje ir dirvožemyje jos gyvybingos išlieka 30-90 dienų, vaisiuose bei daržovėse – 5-10 dienų, o lede - ilgiau kaip 60 dienų; kaitinant 50 °C temperatūra žūva per 1 val., o 100 °C akimirksniu. Tačiau šaldytuve, esant 4-6 °C, salmonelės gali net daugintis.

6. Antigenai • O grupės specifinis antigenas- ląstelės lipopolisacharido dalis. Žinoma 12 O antigenų, savitų tik salmonelėms. • K grupės specifinis antigenasyra mikrokapsulėje. • H variantinis antigenasyra žiuželiuose, jis turi savitąją ir nesavitąją fazes.

7. Patogeniškumo veiksniai • Pilių (fimbrijų) adhezinai. • III tipo sekrecijos sistemos. • Viduląstelinis ląstelių dauginimasis. • Veiksniai, lemiantys atsparumą fagocitozei (katalazė, superoksiddismutazė). • Endotoksinas. • Uždegiminės reakcijos,kurias sukelia endotoksinas, suirusių ląstelių produktai. • Vi („virulentiškumo“) antigenas. • Enterotoksinai.

8. Dažniausiai salmonelių randama - paukštienoje ir jos produktuose, - miltiniuose kepiniuose, - kiaušiniuose ir jų gaminiuose, - mėsoje bei jos produktuose, - kituose produktuose, pvz. daržovėse. Todėl šių produktų, jei jie nėra tinkamai termiškai apdoroti bei laikomi, vartojimas yra pagrindinis salmonelių plitimo būdas.

9. Salmonelių plitimo keliai • Oralinis • Kontaktinis • Per vandenį Salmonelės cirkuliuoja laukinių ir naminių gyvūnų populiacijoje, nuo kurių gali užsikrėsti ir žmogus. Bakterijos į aplinką patenka su šių gyvūnų bei žmonių fekalijomis. Naujagimiui infekcijos šaltinis gali būti motina.

10. Salmonelių sukeliamos ligos • Vidurių šiltinė (sukelia S. typhi, rečiau S. paratyphi - visos jos monopatogeniškos tik žmonėms). • Gastroenteritai (salmoneliozės) - sukelia polipatogeniškosios salmonelės (S.enteritidis, S. typhimurium, S. choleraesuis ir kt.) turinčios ne vieną šeimininką. • Bakteriemija (dažniausiai sukelia S. choleraesuis).

11. DIAGNOSTIKA Bakteriologinis tyrimas: - Tiriamoji medžiaga (hemokultūra, išmatos, šlapimas, duodenalinės porcijos). - Pagausinimas: tiriamosios medžiagos (dažniausiai – išmatų) ėminys sėjamas į gausinimo buljoną. Šioje terpėje slopinamas normaliosios žarnyno mikrofloros bakterijų dauginimasis, tačiau gerai dauginasi salmonelės. - Salmonelių išskyrimas: iš pagausinimo terpių bakterijos persėjamos į diferencines – diagnostines terpes, kuriose stebimas būdingų bakterijų kolonijų augimas.

12. MacConkey agaras padeda atskirti laktozę skaidančias ir neskaidančias bakterijas.

13. XLD agaras

14. Identifikavimas. Standžiosiose terpėse užaugusios kolonijos ir jų turinys identifikuojamas remiantis biocheminėmis savybėmis ir antigeninine sandara. Charakteringos kolonijos, išaugusios diferencinėse terpėse, atrenkamos ir sėjamos į eilutę biocheminėms savybėms nustatyti.

15. Biocheminis salmonelių aktyvumas

16. DIAGNOSTIKA Serodiagnostika (Vidalio agliutinacijos reakcija): - Kraujo serume nustatomi antikūnai prieš O, H ir Vi antigenus. - Šis rodiklis naudojamas, kai siekiama greitai neauginant kultūros identifikuoti Salmonella specifinius antikūnus. Tokio tyrimo tikslas leidžia gydytojui turėti pirminę diagnozę, paskirti tolesnius tyrimus. - Šio testo trūkumas yra tas, kad galimos kryžminės reakcijos su kitais sukėlėjais. Todėl atlikus vien tik Vidalio reakciją, be klinikos duomenų ir išmatų pasėlio, daryti vienareikšmės išvados negalima.

17. Salmonelių atsparumas antibiotikams Salmonelių padermių tapatumo tyrimai įrodė, kad atsparių padermių, sukėlusių žmonių infekcijas, atsiradimas daugeliu atvejų susijęs su gausiu antibiotikų vartojimu gyvulių gydymui ir ligų prevencijai pašaruose. Europoje dažnai išskiriamos Salmonella enteritidis padermės nepasižymi atsparumu antibiotikams, tuo tarpu rečiau nustatoma Salmonellatyphimurium būna atspari net keliems iš jų: ampicilinui/amoksacilinui, tetraciklinui, sulphonamidams ir aminoglikozidams.

18. EFSA (European Food Safety Authority)1997 m. pateikia salmonelių atsparumo duomenis antibakteriniams preparatams Europos šalyse: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vengrijoje, Estijoje, Lietuvoje, Olandijoje ir Norvegijoje. Didesnis atsparumas antibiotikams nustatytas S. typhimurium išskirtų padermių tarpe. Sąlyginai didelis atsparumas nustatytas ampicilinui, sulfonamidams, streptomicinui, tetraciklinui. S. enteritidis izoliuotos padermės nepasižymėjo atsparumu tirtiems antibakteriniams preparatams, kaip ir atsparumu keliems antibiotikams. S. typhimurium atsparumas antibiotikams įvairiose šalyse skyrėsi.

19. SALMONELŲ TYRIMO METODIKA • Laboratorinų tyrimų duomenų analizė Tyrimo medžiaga ir tyrimo metodai. 2009 m. Kauno medicinos universitete buvo atliktas tyrimas „Lietuvoje labiausiai paplitusių patogeniškų bakterijų atsparumas antibiotikams: molekulinė epidemiologija ir plitimo prevencija (lietantibaktas)“. Tyrimo metu buvo naudojami šešiose Lietuvos miestų ligoninėse esančių mikrobiologinių tyrimų laboratorijų duomenys.

20. Iš skirtinguose Lietuvos regionuose gyvenančių asmenų 2007 - 2009 metais buvo paimti ir ištirti mėginiai šešiose Lietuvos miestų ligoninėse esančiose mikrobiologinių tyrimų laboratorijose. Bakteriologiniu tyrimo būdu buvo tiriami 242 išmatų ir 3 kraujo ėminiai. Iš tiriamosios klinikinės medžiagos buvo išskirtos 245 salmonelių kultūros, iš kurių S. enteritidis sudarė 224 atvejus, t. y. 91,4 proc.

21. Tiriamosios medžiagos, išskirtos iš skirtingų pacientų 2007-2009 m., kiekis vienetais

22. Salmonella spp. kiekis tiriamojoje medžiagoje

23. Salmonella spp. pasiskirstymas skirtinguose Lietuvos regionuose 2007-2009 m.

24. Tirtų bakterijų pasiskirstymas pagal lytį 2007-2009 m.

25. Salmonella spp. pasiskirstymas amžiaus grupėse 2007-2009 m.

26. Salmonella enterica klinikinio ir epidemiologinio atsparumo antibiotikams tyrimas 2007-2009 m.

27. Salmonella enterica atsparumas kelioms tirtoms antibiotikų klasėms 2007-2009 m. 36% Salmonella enterica padermių buvo atsparios 1 antibiotikų klasei, 25,4% padermių – 2 antibiotikų klasių, 18,3% - 3 antibiotikų klasių, 7,5% - 4 antibiotikų klasių ir 5-6 antibiotikų klasių buvo atsparios 6,5% tirtų padermių.

28. Profilaktikos priemonės • Tinkama augintinių priežiūra. • Švaros ir asmens higienos laikymasis. • Tinkamai termiškai apdoroti maistą. • Atskirti žalius ir termiškai arba šiluma apdorotus maisto produktus. • Tinkamas maisto produktų laikymas. • Vanduo ir žaliavos turi būti kokybiški. • Skiepai.

29. Išvados 1. Pagrindiniai salmoneliozių sukėlėjai – Salmonella enteritidis irSalmonellatyphimurium. 2. Salmonelės gali sukelti infekciją daugeliui gyvūnų, taip pat ir žmonėms. Tai - gramneigiamos lazdelės formos bakterijos, gyvenančios jomis užsikrėtusių žmonių bei gyvūnų žarnynuose. 3.Pagrindiniai salmonelių plitimo keliai: oralinis, kontaktinis, per vandenį. 4. Salmonelių sukeliamos ligos – gastroenteritai, vidurių šiltinė, bakteriemija – gali būti diagnozuojamos bakteriologiniu arba serologiniu būdu.

30. Išvados 5. 2007-2009 m. duomenimis, salmonelės paplitusios visuose Lietuvos regionuose, sergamumas būdingas tiek vyrams, tiek moterims, dažniausiai serga vaikai iki 9 metų. 6. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje išskirtos salmonelės atspariausios antibiotikams penicilinams. Visos (100%) tirtos Salmonella enterica padermės yra jautrios tik 3-os kartos cefalosporinui cefotaksimui.