Lietuvos darbo rinkos monitoringo sistemos sukūrimas – valstybės rūpestis

1. Lietuvos darbo rinkos monitoringo sistemos sukūrimas – valstybės rūpestis Prof. dr. Vladimiras Gražulis, MRU Lektorė Jolita Naujalienė, VIKO Respublikinė mokslinė-praktinė konferencija Verslas užimtumui - problemos ir perspektyvos 2013 gruodžio 10 d.

2. Lietuva, siekdama sukurti aktyvią, lanksčią ir stabilią bei nacionalinius interesus atitinkančią darbo rinkos politiką, palaipsniui tampa vieningos ES užimtumo strategijos įgyvendinimo dalyve, skatinančia vidaus ir išorės sistemų integralumo užtikrinimą.

3. 16-os Vyriausybės 2012-2016 metų programa SVARBIAUSIŲ VERTYBIŲ 2 punktas: Darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, todėl visokeriopai remsime darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą ir persikvalifikavimą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad būtų pasiektas kuo didesnis gyventojų užimtumas. Kryptinga užimtumo didinimo politika yra esminė kovos su ekonomikos krize sąlyga. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir būtinas naujų darbo vietų kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir pragaištingos emigracijos sustabdymo sąlyga. Pramonės, smulkiojo ir vidutinio verslo, žemės ūkio, paslaugų, mokslo ir inovacijų, viešajame sektoriuose – visur bus kuriamos darbo vietos.

4. Aptarsime Lietuvos darbo rinkos : -administracinio reguliavimo politikos valdymo problematiką. - Lietuvos darbo rinkos procesų kontrolės mechanizmus, numatant bei įgyvendinant užimtumo didinimo priemones bei veiksmus.

5. Lietuvos mokslininkų publikacijose didelis dėmesys skiriamas darbo rinkos politikos analizei kaip strateginiam ekonominės politikos veiksniui. • Nagrinėjamos atskiros darbo rinkos politikos priemonės, tokios kaip: • darbo rinkos struktūra, • darbo rinkos funkcionavimo sąlygos ir pan. • Gausu publikacijų, skirtų darbo rinkos politikos priemonių efektyvumui vertinti.

6. Mokslinių tyrimų, skirtų darbo rinkos administracinio reguliavimo (valdymo) problemoms, yra mažai, jie daugiausiai skirti atskirų darbo rinkos procesų teisiniam reguliavimui. Nepateikiamas atsakymas kokį administracinį reguliavimą (valdymą) galima pripažinti efektyviu, siekiant nuolatinio subalansavimo (atitikimo, suderintumo) su aplinka.

7. Tradiciniai darbo rinkos procesų administracinio reguliavimo būdai dėl koncepcijos nebuvimo neužtikrina efektyvaus darbo rinkos procesų valdymo bei apsunkina užsibrėžtų užimtumo didinimo strateginių tikslų įgyvendinimą.

8. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė parengė Užimtumo didinimo 2014 - 2020 metais programą, kurioje numatoma įgyvendinti naują požiūrį į darbo rinkos politiką ir praktiką. (programa patvirtinta LRV 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.878)

9. Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą dalyvauja(programos 13 p.) SADM ŪM VRM Ministerijoms Pavaldžios institucijos ŠMM ŽŪM Įgyvendinant Programą taip pat siūloma dalyvauti savivaldybėms ir socialiniams partneriams.

10. UŽIMTUMO DIDINIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO STEBĖSENĄ IR PASIEKTOS PAŽANGOS VERTINIMĄ VYKDYS: SADM Įgyvendinant Programą dalyvaujančios institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie priemonių įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą: ŪM ŠMM žūM VRM

11. Valstybės institucijų veiklos ataskaitose, vertinant darbo rinkos administracinio reguliavimo politikos priemonių įgyvendinimą, akcentuojamos finansavimo problemos, vertinamas lėšų panaudojimo ekonomiškumas bei efektyvumas, tuo tarpu šių priemonių valdymo efektyvumo vertinimas darbo jėgos užimtumo didinimui lieka antrame plane.

12. Horizontalaus pobūdžio kontrolės (stebėsenos) sistema, kai už konkrečios darbo rinkos administracinio reguliavimo priemonės įgyvendinimą atsakomybė numatoma kelioms institucijoms, skirtingi vertinimo kriterijai, nesuderinti kontrolės terminai ir pan. iki šiol daugiau trikdo nei užtikrina tikslų ir uždavinių pasiekimo vertinimą bei planuotų rodiklių palyginimą su faktiniais.

13. Sėkmingas priemonių pagal vykdomas tarpinstitucines programas įgyvendinimas gali sudaryti prielaidas iškeltų tikslų pasiekimui, todėl svarbutinkamai koordinuoti valstybės institucijų veiklą, vykdyti numatytų priemonių įgyvendinimo monitoringą. Kita vertus, neužtikrinus efektyvios valstybės priežiūros bei monitoringo, užimtumo politika tampa „gaisrų gesinimo“ strategija, neigiamai įtakojančia situaciją. Stebėsenos sistemos trūkumai laikytini vieni didžiausių Lietuvos užimtumo politikos silpnybių, todėl, mūsų manymu, reikalingas naujas požiūris į šią problemą.

14. Palanki verslui aplinka Investicijų skatinimas Bedarbiai Emigrantai MINISTERIJOS MINISTERIJOS Seimas LR Vyriausybė Jaunimas Darbo birža Savivaldybės SEIMAS LR VYRIAUSYBĖ Savivaldy-bės Darbo birža Darbo rinka Vyresnio amžiaus žmonės Darbo rinka Socialiniai partneriai Kitos institucijos Kt. institucijos Soc. partneriai POLITINĖS PARTIJOS Neįgalieji POLITINĖS PARTIJOS Darbo vietų kaime kūrimas Švietimas ir ugdymas

15. Išvados (1) : Iki šiol nėra pateikiamas atsakymas, kaip harmonizuoti institucijų, atsakingų už darbo rinkos strategijos kūrimą bei įgyvendinimą, veiklą, kad ši būtų pakankama, neatsakyta koks darbo rinkos administracinio reguliavimo modelis būtų vertinamas kaip efektyvus ir kaip jį reikia tobulinti.

16. Išvados (2) : Darbo rinkos administracinio reguliavimo politiką vykdo bei kontroliuoja kelios valstybės institucijos - LR ministerijos, Lietuvos darbo birža, ir kt. - tačiau nėra nustatytas šių institucijų veiklos koordinavimo mechanizmas bei nesukurta veiklos rezultatų monitoringo sistema, kas apsunkina tikslų ir uždavinių pasiekimo lygio objektyvų vertinimą.

17. Siūlymas (1): Siekiant užtikrinti administracinio reguliavimo politikos programose numatytų veiksmų efektyvią priežiūrą, būtina parengti moksliškai pagrįstą šio proceso valdymo metodiką, kuri padėtų savalaikiai identifikuoti nereikalingus apribojimus ir administracines kliūtis numatytų priemonių įgyvendinimui.

18. Siūlymas (2) : Būtina sukūrti tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistemą, nes tik koordinuotas geriausių turimųišteklių/patirčių efektyvus panaudojimasir sklaida padeda vykdyti darbo rinkos administracinio reguliavimo politiką.

19. Ačiū ? vlad.gra@mruni.eu j.naujaliene@ekf.viko.lt