1 / 13

Marius Katiliškis

Marius Katiliškis. Tikrasis vardas ir pavardė- Albinas Marius Vaitkus Lietuvos išeivijos rašytojas ( 1914- 1980 ). Rašytojas Marius Katiliškis. Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo”. Ra š ytojas gimė Gruzdžių miestelyje, bet vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškių kaime.

tauret
Download Presentation

Marius Katiliškis

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Marius Katiliškis Tikrasis vardas ir pavardė- Albinas Marius Vaitkus Lietuvos išeivijos rašytojas (1914- 1980 )

  2. Rašytojas Marius Katiliškis Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo”

  3. Rašytojas gimė Gruzdžių miestelyje, bet vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleido Katiliškių kaime. Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų ūkyje. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radistu. 1941 m. pradėjo dirbti bibliotekininku Pasvalio bibliotekoje, spalio 1d. paskirtas vedėju.

  4. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kurį laiką studijavo meną Fribūre (Šveicarija). Vėliau pateko į Belgijoje esančią perkeltųjų asmenų stovyklą. Apsidrausdamas nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn, stovykloje pasikeitė dokumentus, pasiimdamas M. Katiliškio pavardę. 1949 m. atvyko į JAV. 1949 m. gyveno Čikagos priemiestyje, Lemonte, savo paties pasistatytame name. Dirbo duobkasiu, vėliau plieno liejykloje, kitokį pagalbinį darbą. Palaidotas Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse.

  5. Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1931 m. Šiaulių laikraštyje „Naujienos“, prozos kūrinius – 1932 m. „Trimite“. Bendradarbiavo leidiniuose „Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Kūryba“, „Aidai“, „Tėviškės garsas“, „Lietuvių žodis“, „Metmenys“. Emigracijoje parašė 4 romanus, 2 novelių knygas, kelionių apybraižas: „Nelaimė“ (1946 m.), „Tremties metai“ (1947 m.), „Užuovėja“ (1952 m.), „Miškais ateina ruduo“ (1957 m.), „Išėjusiems negrįžti“ (1958 m.), „Šventadienis už miesto“ (1963 m.), „Pirmadienis Emerald gatvėje“ (1993 m.) ir kt.

  6. 2002 m. Lietuvių literatūros ir meno archyve buvo rastas niekur neskelbtas M. Katiliškio novelių rinkinio „Seno kareivio sugrįžimas“, sukurto 1944 m., rankraštis; 2003 m. šį rinkinį išleido leidykla „Šiaurės Lietuva“. 2004 m. pasirodė ir šio autoriaus ankstyvosios poezijos knyga, pavadinta „Mano žodžiai“, 2005 m. Čikagoje išleistas M. Katiliškio apsakymų rinkinys „Pasivaikščiojimas ratu“. Garsiausi rašytojo romanai „Užuovėja“ ir „Miškais ateina ruduo“, tačiau jie negavo prestižinių išeivijos Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) premijų. M. Katiliškis dėl to labai išgyveno, net išstojo iš draugijos. Vis dėlto 1962 m. LRD premiją gavo jo kūrinys „Prasilenkimo valandos“. Taip pat yra laimėjęs Lietuvių enciklopedijos leidyklos ir Santaros- Šviesos kūrybines premijas. M. Katiliško romanas „Miškais ateina ruduo“, buvo vienas iš nedaugelio išeivių kūrinių, išleistų sovietinėje Lietuvoje. Dėl to jį porą kartų tardė FTB. 1990 m. sukurtas kino filmas.

  7. Romanas ,,Miškais ateina ruduo” Šis romanas aprašo vieną neeilinę Lietuvos vasarą: miškų apjuostam sodžiuje, toli nuo miestų, prabėga pro mūsų akis keliolikos žmonių gyvenimas ir nekasdieniški nutikimai, pakeitę ne tik tos apylinkės veidą, bet ir pačių jos gyventojų likimo vienodą, nusistovėjusią tėkmę.

  8. Siužeto dviplaniškumas • Iš pirmo žvilgsnio romane pasakojama banali meilės istorija. • Intriga kyla iš dviejų meilės trikampių. • Veikėjų likimai vaizduodami sodriom detalėm nutapytame kaimo gyvenimo ir gamtos fone, kuris nėra vien tik veiksmo scena.

  9. Erdvė ir laikas • Romano laikas trunka apie pusmetį. • Čia nuolat pabrėžiamas erdvės uždarumas, aukštumas. • Miško vaizdus galima laikyti kompozicine romano jungtimi. • Rudenį ateina atomazga: ,,Tada užsidegė miškas” . Gaisro apimto miško vaizdas- paskutinis ir pats baisiausias miško kančios etapas.

  10. Romane keturi ryškūs charakteriai : Agnė , Tilius, Monika ir Doveika. Tai be galo aistringi, trokštantys laimės žmonės. Tačiau jų troškimams nelemta išsipildyti. Agnė yra atvira pasauliui, mintys be piktų kėslų. Sutikusi Tilių, ji pirmą kartą myli, bet kai Tilius ją išduoda , ji nekovoja dėl savo laimės, o tiesiog išvažiuoja.

  11. Tilius: gyvena kaime , nori išsiveržti iš uždaro kaimo gyvenimo. Jo svajonė- valdiška tarnyba, tačiau trūksta išsilavinimo. Jaunas vyras , kupinas jėgų ir norų, nieko nedaro, kad troškimai pildytųsi. Myli ir svajoja apie ateitį su Agne , bet pasilieka su Monika.

  12. Monika: ką tik baigusi aukštesniąją pienininkystės mokyklą, į Virsnių kaimą atvyksta ne savo noru ir neketina čia ilgiau pasilikti. kaimas , miškas jai atrodo svetimas ir gąsdinantis. Bet kaip ji negalėjo atsisakyti Doveikos ūkio. Mėgo įsakinėti. Monika su tokia gaivališka jėga pasiima sau Tilių.

  13. Doveika- kietas, apsukrus ūkininkas, nesiskaitantis su priemonėmis, jei nori pasiekti užsibrėžtą tikslą. Kadaise atėjęs į ūkį kaip nuolankus samdinys, šiandien jis- sodybos šeimininkas. Mėgo būti svarbiausias, patinka, kai kiti jam pavydi. Savo žmoną Moniką įsigijo kaip daiktą . Jis tas, kuris negali būti laimingas, nei padaryti laimingu kitą.

More Related