Branduoliniai žaidimai: Berlyno ir Kubos krizės

1. Branduoliniai žaidimai: Berlyno ir Kubos krizės 5 paskaita

2. Potencialios branduolinės krizės Pastaba: branduolinių galvučių skaičius yra apytikslis

3. Įtampa dėl Berlyno Masinis bėgimas iš Rytų Vokietijos į Vakarų Vokietiją: • Iki 1950 m. – emigravo apie 1,6 mln. • 1950 – 1961 m. – kasmet po 100-200 tūkst. • 1961 m. per 7 mėn. – daugiau kaip 200 tūkst.

4. Chruščiovo ultimatumai • 1958 m. lapkričio mėn.: per 6 mėn. Berlyno kontrolę perduoti Rytų Vokietijos institucijoms, jei Vakarų sąjungininkai nepasitrauks iš Vakarų Berlyno • Eisenhoweris 1959 kovą atmeta demokratų siūlymus skelbti mobilizaciją dėl Berlyno."We are certainly not going to fight a ground war in Europe" • Chruščiovas atsisako nurodyti konkrečias ultimatumo pabaigos datas ir įtampa nuslūgsta

5. U-2 incidentas • Chruščiovas nuslepia faktus dėl U-2 piloto ir išprovokuoja JAV melui • 1960 m. gegužės mėn. žlunga derybos Paryžiuje • Neišnaudotas SSRS moralinis pranašumas?

6. Kenedis vs. Chruščiovas 1961 birželio mėn. viršūnių susitikimas Vienoje: • Chruščiovo spaudimas Kenedžiui dėl Jupiter raketų Turkijoje; • naujas 6 mėn. ultimatumas dėl Vakarų Berlyno Kenedžio reakcija: prašymas Kongresui padidinti JAV kariuomenę iki 1 mln. karių; į Europą permetama 216 karo lėktuvų

7. Berlyno siena • 1961 m. rugpjūčio 13 d. – uždaromi keliai, pėrėjimo punktai tarp Vakarų ir Rytų Berlyno; pradedama tiesti Berlyno siena • JAV pasiunčia 1500 karių kontingentą į Vakarų Berlyną sausuma. Sovietai netrukdo • Ties statoma Berlyno siena pritraukiami JAV tankai. • Sovietai priešpastato savo tankus. Įtampa pasiekia aukščiausią tašką.

8. Berlyno siena • 1961 rugsėjis: Kenedis ir patarėjai svarsto galimybę panaudoti B47 ir B52 strateginius bombonešius, jei kils būtinybė. • 1961 m. spalį Chruščiovas partijos kongrese aiškina, kad Vakarai linkę į derybas. Įtampa sumažėja. Tankai atitraukiami nuo Berlyno sienos.

9. Varšuvos pakto šalių apginklavimas 1961 kovo mėn. – sprendimas sustiprinti Varšuvos pakto kariuomenes: • Nuo 1962 iki 1965 m. Rytų Vokietijos, Čekoslovakijos, Bulgarijos, Rumunijos, Lenkijos ir Vengrijos kariuomenėms skirti 880 naikintuvų, 555 sraigtasparnių, 6075 tankų, 17 tūkst. šarvuotų mašinų ir kitos technikos • Iki 1965 m. suteikti 104 priešlėktuvines sistemas, 84 – prieštankines sistemas, 5 pakrančių apsaugos sistemas

10. Sovietų branduolinio potencialo plėtimas Varšuvos pakto šalims numatyta skirti taktinio-branduolinio ginklo sistemų: • 14 R-11 raketų sistemų (150-200 km. nuotolio) • 40 R-9/Luna sistemų (iki 40 km. nuotolio) R-11 sistema

11. Kubos krizė: sovietų interesai • Kubos socialistinis režimas: galimybė Sovietų sąjungai padidinti strategines galimybes ir sustiprinti komunizmo propagandą • 1961 m. balandžio mėn. Kiaulių įlankos invazijos bandymas vertė ruoštis kitiems puolimo prieš Kubą atvejams

12. Kuba – atsakas į JAV branduolinius iššūkius? • 1960-61 JAV nusprendė dislokuoti vidutinio nuotolio Jupiter klasės balistines raketas Italijoje ir Turkijoje: • 30 raketų Italijoje • 15 raketų Turkijoje Jupiter raketa

13. Chruščiovo planas Slaptas branduolinės ginkluotės dislokavimas Kuboje: • 24 raketinės sistemos R-12/SS-4 (iki 2000 km. nuotolio) • 16 raketinių sistemų R-14/SS-5 (iki 3000 km. nuotolio) O taip pat: • 45 tūkst karių, • 40 Mig-21; • 33 – iL-28 R-14 raketa

14. JAV reakcija 1962 spalio 14 d. JAV prezidento administracija gauna įrodymus, kad Kuboje dislokuojamos branduolinės raketos Svarstomos alternatyvos: • Nieko nedaryti • Naudoti diplomatinį spaudimą sovietams, kad atitrauktų raketas • Oro smūgiais sunaikinti raketas • Vykdyti plataus masto invaziją į Kubą • Vykdyti jūros laivyno blokadą aplink Kubą Pasirenkama jūros blokada

15. J. F. Kenedžio kalba(1962 10 22)

16. Krizės eskalacija • aktyvuota 140 tūkst. karių ir 579 lėktuvų galimai plataus masto invazijai. • JAV strateginėms pajėgoms buvo duotas aukščiausio lygio parengties režimas DEFCON II • Spalio 26 d. Chruščiovas perduoda ketinimą atsitraukti iš Kubos, jei bus garantuotas jos saugumas • Spalio 27 d. – naujas Chruščiovo laiškas su naujomis sąlygomis: Jupiter raketų patraukimas iš Turkijos; virš Kubos numušamas U-2 lėktuvas; didėja spaudimas Kenedžiui inicijuoti puolimą prieš Kubą • Spalio 28 d. – Chruščiovo sutikimas išvežti raketas iš Kubos

17. Klaidos ir nesusipratimai • Chruščiovo avantiūra ir tikėjimas, kad bus įmanoma nepastebėtai pergabenti raketas į Kubą • JAV prezidento administracijos dvejonės dėl Chruščiovo motyvų • Informacijos netikslumai (JAV nežinomybė dėl branduolinių raketų parengimo lygio) • Kariuomenės dalinių nevaldymas (sovietų išpuolis prieš U-2; JAV strateginių pajėgų parengties paskelbimas; žvalgybos intensyvinimas; įsakymų sovietų laivams vėlavimas) • Tiesioginio ryšio tarp JAV ir Sovietų sąjungos lyderių nebuvimas

18. Kubos krizės pamokos • Atgrasymo doktrinos trūkumai: didesnės potencialaus atsako galimybės didina įtampą • Veikėjų racionalumas kritiniais momentais yra nepatikimas • Nepaisant to – didžiulis susidomėjimas žaidimų teorijų taikymu branduolinės konfrontacijos akivaizdoje

19. Politinės pasekmės • 1963 m. – “raudonoji linija” • 1963 m. branduolinių bandymų ribojimo sutartis • Chruščiovas priverstas trauktis iš Sovietų sąjungos vadovo posto (1964 m.) • Padidėjusios sovietų pastangos sukurti branduolinį balansą su JAV: • 1969 m.: 1200 SSRS tarpkontinentinių raketų vs. 1054 JAV; 230 raketų povandeniniuose laivuose vs. 656 JAV; ir 150 bombonešių prieš 540 JAV. • Europiečių nepasitenkinimas JAV vienašališkumu. Prancūzijos pastangos greičiau sukurti savo branduolinį ginklą; vėliau - pasitraukimas iš NATO karinių struktūrų (1965 m.)