Emociniai mokinių poreikiai

1. Emociniai mokinių poreikiai Parengė Dainora Skrabulienė Vilniaus Gabijos gimnazija

2. A. Maslow poreikių piramidė • Maslow poreikių hierarchija pirmą kartą buvo pristatyta 1943 m. straipsnyje „Žmogaus motyvacijos teorija“. • Maslow įrodinėjo, kad žmogaus poreikių tenkinimas eina pagal tam tikrą seką, pvz., kol nepatenkint tokie fiziologiniai poreikiai kaip troškulys, šitas poreikis žmogui yra svarbesnis negu socialinių (pvz., bendravimo) poreikių tenkinimas. Savo teorijoje žmogaus poreikius Maslow išrikiavo tokia prioritetine tvarka: • Fiziologiniai: kvėpavimas, maistas, vanduo, seksas, miegas. • Saugumo: kūno, uždarbio, resursų, šeimos, sveikatos ir nuosavybės saugumas. • Meilės, socialinio ryšio: draugystė, šeima, seksualinis intymumas. • Savivertės: savivertės jausmas, pasitikėjimas savimi, pasiekimai, pagarba kitiems, pagarba iš kitų. • Savęs realizavimo: moralė, kūrybingumas, spontaniškumas, problemų sprendimas, išankstinių nusistatymų neturėjimas, faktų priėmimas.

3. Emocinio pasaulio prigimtis Kas yra emocijos?

4. Emocinio pasaulio prigimtis Emocija – tai trumpalaikė žmogaus vertinimo reakcija į gyvenimiškas situacijas. Jausmas – tai ilgalaikė reakcija.

5. Emocinio pasaulio prigimtis Emocijos atsiranda kaip signalas, pranešantis žmogui gerą arba blogą žinią. Geros emocijos praneša, kad žmogus juda teisinga kryptimi, patenkina savo poreikius. Blogos – kad jam nereikia ten, kur jis juda, ten jis poreikių nepatenkins. TIKIMYBĖ: Jeigu koks nors poreikis reikalauja dėmesio, o mes šito nesuvokiame – jis „skambina“ mūsų sąmonei tam tikros emocijos, jausmo pavidalu. Emocijos susietos su mūsų poreikiais ir jų tenkinimais arba netenkinimais.

6. Emocijos = rezultatas – lūkesčiai. • Mes jaučiam gerą emociją, kai rezultatas yra „didesnis“ nei mūsų lūkesčiai. • Neigiamas emocijas jaučiam, kai rezultatas yra „mažesnis“ nei lūkesčiai.

7. POREIKIAI • VALSTYBĖ • MOKYKLA • TĖVAI • MOKINIAI (VAIKAI)

8. Apie ką mums kalba negatyvios emocijos Pyktis Pyktis – emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį, norą. Pyktį gali sukelti išgyvenimai: grėsmė, konfliktas, neteisybė, pažeminimas, išdavystė ir kt. Pyktis yra aktyvi emocija, kai tuo tarpu jam priešingos pasyvios – liūdesys ir nusivylimas. Paprastai pyktį lydi apgavystės, pasipiktinimo, skriaudos jausmas. Jis kalba apie ramybės poreikį. Liūdesys Lydimas apleidimo ir depresijos jausmo kalba apie džiaugsmo trūkumą. Nuoskauda Paprastai jaučiama kartu su artimųjų išdavyste ir gailesčiu sau. O kalba ji apie įkvėpimą. Apskritai nuoskauda trukdo mums pamatyti savyje meilę. Baimė Ji atneša su savimi nevilties ir nerimo jausmą. Baimė kalba apie tikėjimo būtinybę. Nerimas O kartu su juo bejėgiškumo, neryžtingumo pojūtis. Visa tai kalba apie būtinybę išreikšti vidinio „Aš“ jėgą.

9. Kas yra „agresija“? • Žodis „agresija“ iš lotynų kalbos reiškia „puolimas“. • Agresija – tai tikslinis fizinis ar psichologinis smurtas prieš kitą žmogų (gyvūną). • Agresyvumas – tai asmenybės bruožas, pasireiškiantis agresyviu elgesiu. Jis susidaro iš pykčio, kaltės jausmo, priešiškumo.

10. Baziniai žmogaus poreikiai ir juos lydinčios emocijos Kokie yra esminai žmogaus poreikiai? Džonas Grėjus (John Gray) g. 1951 m. -amerikiečių filosofijos mokslų daktaras, didelę patirtį turintis psichologas, skaitomiausias visų laikų knygų apie vyrų ir moterų santykius autorius, 26 metus vedantis seminarus apie tarpusavio santykius. Taip pat Amerikos medicinos psichoterapijos ir psichodiagnostikos kolegijos narys bei diplomuotas gydytojas, Ministerijos patvirtintas trauminio streso ekspertas, Amerikos psichologų konsultantų asociacijos narys. Geriausiai žinomi jo kūriniai: "Vyrai kilę iš Marso, moterys - iš Veneros", "Vaikai kilę iš dangaus".

11. Baziniai žmogaus poreikiai ir juos lydinčios emocijos Kiekviename žmogaus gyvenimo etape (yra 9 etapai; vienas etapas – apytiksliai 7gyvenimo metai) mumyse vyksta reikšmingi pasikeitimai: mes augam, daugiau pradedam suvokti ir dėl to formuojasi nauji baziniai poreikiai. Suformuotas naujas bazinis poreikis mums tampa pačia svarbiausia varomąja jėga sekantiems septyniems metams. Jeigu šis bazinis poreikis patenkinamas – mes lengvai vystome atitinkamus amžiui sugebejimus ir potencialą. Formuojame pagrindą tolimesniam augimui. Jeigu atitinkamo etapo poreikis nepatenkinamas – žmogus negali realizuoti savo vidinio potencialo. Kitame gyvenimo etape jam bus dar sunkiau vystytis, realizuotis, nes jis negavo reikalingo palaikymo, pripažinimo ir paruošimo.

12. Pirmas etapas (nuo 0 iki 7 metų) „ Eiti paskui lyderį“ Baziniai poreikiai: meilė, gerumas, rūpestingumas, dėmesingumas, švelnumas, saugumas, maitinimas, geras miegas, režimas. Šio amžiaus vaikas priklauso nuo savo tėvų. Tėvai vaikui – lyderiai, paskui kuriuos jis eina. Imituojant juos - jis mokosi. Jei tėvai myli – vaikas supranta, kad jis vertas meilės ir palaikymo. Jei tėvai laikosi savo žodžio – vaikas mokosi tikėti ir pasitikėti. Jei tėvai reaguoja į vaiko verkimą – jam vystosi sugebėjimas turėti sveikas viltis ir optimizmą. Jei tėvai rūpinasi savo vaiku – vaikas gauna tvirtą bazę, kuri ateityje leis pasirūpinti savimi ir aplinkiniais. Jei tėvai kantriai ir su meile padeda savo vaikui, kai jis dar mažas ir daug ko negali, nemoka – ateityje tokiam vaikui bus lengviau kreiptis pagalbos ir padėti kitiems. Jei jūs pastebėjote, kad poreikiai iš šito etapo nėra pilnai patenkinti – skirkite savo kūno lepinimo procedūroms, gydykite savo kūną. Pvz., treniruotės, masažai, joga ir pan.

13. Antrasisetapas (nuo7 iki 14 metų) „Laikytis taisyklių“ Baziniai poreikiai: draugystė, linksmybės, žaidimai, bendravimas ir kolektyvinė veikla. Jei vaikas gauna pakankamai draugystės ir linksmybių, kurių jam reikia šiame gyvenimo etape – tikimybė, kad ateityje toks žmogus galės lengvai nustoti pramogauti ir imtis darbo, spręsti sudėtingiausias gyvenimo užduotis. Toks žmogus išvystys savyje gebėjimą gauti malonumą iš intensyvaus darbo. Šio amžiaus tarpsnio vaikai, žaidžiantys žaidimus pagal taisykles – išmoksta save nagrinėti ir žaisti ne dėl pergalės, o dėl pačio proceso. Šiame etape - laimė ir džiaugsmas vaikui slypi daugystėje, bendradarbiavime, gebėjime priimti pagalbą ir padėti. Vaikas, gauna iš draugystės saugumo jausmą ir palaikymą, vysto savyje gebėjimą džiaugtis gyvenimu, linksmintis ir būti laimingu. Kolektyviniai (komandiniai) žaidimai suteikia vaikui galimybę pasijausti nugalėtoju. Net, jei komanda ir nelaimi – vaikas sužino, kad priežastis viso to slypi ne jame asmeniškai, o pačioje situacijoje. Tarpusavio palaikymas žaidime padeda labiau jaustis savimi, labiau pasitikėti savimi ir geriau save išreikšti.

14. Trečiasis etapas (nuo 14 iki 21metų) „Eiti paskui savo protą, išmintį“. Baziniaiporeikiai: pasiekimai, pasitikėjimas savo jėgomis, nepriklausomybėsjausmas. Tai savęs išbandymo laikas. Jeigu šitame amžiuje žmogus pakankamai skatinamas ir pakankamai turi galimybių išbandyti save – jis be vargo savyje išvysto pasitikėjimą, kad gali sėkmingai siekti tikslo. Kai klaidos priimamos ramiai, o didelių pasiekimų nereikalaujama, tuomet tokio amžiaus žmogus lengvai realizuoja savo didėjantį nepriklausomybės jausmą (nemaištaujant). Jei tokio amžiaus žmogus šalia savęs turi gerus mokytojus - jie tampa jam geru pavyzdžiu, kokiu jis nori būti.

15. Nepatenkinti poreikiai kaip „Psichologinės“ agresijos pasireiškimo problemospasekmė?! Baimės ir nepasitikėjimo visam pasauliui jausmas. Vienerių metų vaikui formuojasi bazinis pasitikėjimo jausmas tiek visam pasauliui, tiek žmonėms. Taigi, arba formuojasi saugumo jausmas arba nepasitikėjimo, baimės ir nerimo jausmas. Jeigu vaikas turėjo negatyvią patirtį bendraudamas su žmonėmis, o gal mama jautė baimę už savo ateitį – tikmybė, kad vaikas, jausdamas neigiamus jausmus, pradėd gintis nuo jų. Pasaulį ir žmones priims kaip pavojų.

16. Nepatenkinti poreikiai kaip „Psichologinės“ agresijos pasireiškimo problemospasekmė?! Negatyvus požiūris į save.„Aš blogas, ir elgiuosi, kaip blogas“. Bet tokie vaikai, netgi elgdamiesi blogai labai jautriai ir skaudžiai reaguoja netgi į „minkštą“ kritiką. Ji jiems skamba kaip „tu - blogas“. Patarimas. Vienas iš būdų prieš tokią reakciją – „aš-pranešimas“. Reikia sakyti ne „tu mane užmuši, kai taip darai“, o „ aš blogai jaučiuosi, kai tu taip darai“; ne „tu trukdai“, o „ žinai, aš blogai jaučiuosi, kai tu triukšmauji“. T.y. reikia reaguoti ne į vaiko asmenybę, o į konkretų poelgį ir tokiu būdu padėti vaikui suprasti poelgio pasekmes.

17. Nepatenkinti poreikiai kaip „Psichologinės“ agresijos pasireiškimo problemospasekmė?! Socialinis mokymas (tėvų, pedagogų pavyzdžiai). Vaikas, su kuriuo žiauriai, nepagarbiai elgiasi kiti, gali kartoti šio elgesio modelį: „Kaip elgiesi su manimi, taip ir aš elgsiuos su kitais“. Jeigu vaikas gyvena šeimoje, kur dažnai barasi, rėkia vienas ant kito – jis kartos tą patį, tik kitose situacijose. Dažnai agresijos priežastimi tampa reakcija į suaugusiųjų draudimus. Tai susiję su tuo, kad suaugusieji priversti kai kuriose situacijose drausti vaikui elgtis taip, kaip jam norisi. Tokiais atvejais patariama atsižvelgti į sekančius momentus: visų pirma, reikia protingai nustatyti drausmes ir ribas; antra, reikia atsiminti, kad pagrindinis bet kokio vaiko poreikis – yra noras jaustis mylimu ir branginamu, gerbiamu. Todėl svarbu teisingai formuluoti savo neigiamą atsakymą: „…aš tave labai myliu (aš tave labai gerbiu), bet aš neleisiu tau taip elgtis (tai padaryti), todėl kad (tai pavojinga tau ir kitiems)...“.

18. Emocinė ir socialinė parama vaikui • Ugdymo procese didelę reikšmę turi ne tik perdudoamos žinios, bet asmeninės ugdytojo savybės. ATSPINDĖJIMO (veidrodiškumo) mechanizmas vienareikšmiškai padeda vaikui suvokti ir koreguoti savo elgesį. • Vaiko geranoriškumas, kantrumas, empatija ir kitos teigiamos savybės yra ugdomos stebint suaugusiuosius. Taigi, bendraujant su vaikais šias teigiamas savybes pirmiausia turime išreikšti mes patys - suaugusieji. • Didelė tikimybė, reminatis “veidrodiškumo mechanizmui”, kad stebimas savybes greitai perima vaikai.

19. Emocinė ir socialinė parama vaikui • Aplinkiniai žmonės yra tarsi veidrodžiai, pagal kurių atspindžius vaikai kuria savo paties vaizdą, formuoja savo paties vertinimą, nuomonę apie save. • J.Piaget nuomone, vaikas patinka sau pats tik tada, kai jaučia, kad gali patikti kitiems. Teigiamas atgalinis ryšys, sėkmės išgyvenimas stiprina, o neigiamas atgalinis ryšys ir patiriamos nesėkmės silpnina vaiko savęs vertinimą. • Kitų žmonių, pirmiausiai tėvų, pedagogų, specialistų, bendraamžių vertinimai turi įtakos tiek itin aukštam savęs vertinimui tiek žemam vertinimui (pernelyg negatyvus požiūris į vaiką arba pernelyg giriamas vaikas.

20. Emocinė ir socialinė parama vaikui Agresija kritinėje situacijoje atlieka apsauginę funkciją. Agresyvus vaiko elgesys dažniausiai pasireiškia kritiniuose amžiaus perioduose. Tai reiškia, kad vaikui tapo sunkiau išgyventi bet kokią sunkią gyvenimišką situaciją. Kuo daugiau neigiamos energijos susikaupia, tuo mažesnis stimulas reikalingas, kad ji pasireikštų, išeitų į išorę. Agresyvi energija gali pasireikšti spontaniškai. Bet, žmoguje, apart šito instinkto, yra jėgos ir galimybės numalšinti savo troškimus. Šitos jėgos padeda žmogui kitų veiksmų pagalba mažinti savo agresiją. Meilė ir draugiškumas padeda blokuoti agresijos prasiveržimą. (K.Lorenzas).

21. Emocinė ir socialinė parama vaikui • Emocijas galime valdyti, tačiau turime suprasti, ką jaučiame ir kodėl. Svarbi emocinė higiena. • Čia veikia visiems žinomas fizikos dėsnis – niekas iš niekur neatsiranda, ir į niekur nedingsta. Ilgą laiką slėpti ar slopinti jausmai gali pratrūkti tą akimirką, kai patys to nesitikėsime ir nebūtinai bendraudami su tuo žmogumi, ant kurio pykstame ar dėl kurio liūdime iš tiesų. • Neslėpdami jausmų, adekvačiai juos išreikšdami, išvengsime emocinių „sprogimų“. • Tačiau slopinimą galime atsinešti ir iš vaikystės. Pavyzdžiui tokia situacija. Mama pyksta. Mažas vaikas klausia, - tu pyksti? Mama sako, - ne, aš nepykstu. Ir vaikas, kuris mokosi jausmų, nebesupranta. Iš to, kaip jis jaučia mamą, ką mato iš jos išraiškų, jam atrodo, kad ji pyksta, tačiau mama tą jausmą nuneigia. Vaikas susidaro sau nuomonę, kad tai nėra pyktis ir išmoksta pats nepripažinti savo pykčio, išstumia jį. Taip atsitinka dėl to, kad mama neadekvačiai vaikui išsako savo būseną. Jai reikėtų pasakyti, - taip, aš pykstu. Tuomet vaikas galėtų suformuoti tinkamą pykčio suvokimą. O kitaip vaikas supranta, kad pykti negalima ir išmoksta slopinti tą pyktį.

22. Emocinė ir socialinė parama vaikui Emocijas reiškiame trejopai. Fiziologinė jausmų išraiška - tai kūno drebėjimas, galvos svaigimas, širdies plakimas, kraujospūdžio šokinėjimas ir t.t. Antras būdas, - kūno kalba: intonacija, ašaros, šypsena, veido mimika, t.y. – kaip mes parodom tas savo emocijas, iš ko mes atspėjame, ką jaučiame. Trečias aspektas – subjektyvus, sąmoningas jausmas. Jei vaikas nuolat užgniaužia nemalonias emocijas, vėliau jos ,,grįžta” sukeldamos nemažai problemų. Vaikai, kurie išmoksta atpažinti ir konstruktyviai išreikšti savo jausmus, įgyja labai vertingų gyvenimiškų įgūdžių. Jie mokosi iš svarbių jiems asmenų. Kai tėvai ar pedagogai supranta save ir elgiasi brandžiai, perteikia tai ir savo vaikams. Su emocijomis susijusios ir mintys. Neišreiškiant emocijų, ar jaučiant negatyviąsias, dažnai prisigalvojame neigiamų minčių: kad esame nemylimi, niekam nereikalingi, nesuprasti. Tiesa, tai susiję ir su savęs vertinimu, emocijas slopinti ar neadekvačiai reikšti yra linkę save nuvertinantys žmonės.

23. Emocinė ir socialinė parama vaikui • Su emocijomis susijusios ir mintys. Neišreiškiant emocijų, ar jaučiant negatyviąsias, dažnai prisigalvojame neigiamų minčių: kad esame nemylimi, niekam nereikalingi, nesuprasti. Tiesa, tai susiję ir su savęs vertinimu, emocijas slopinti ar neadekvačiai reikšti yra linkę save nuvertinantys žmonės. • Kad mūsų emocijos būtų tokios pat harmoningos, kaip Bacho akordai, svarbu jas suprasti, laiku išreikšti ir su jomis susidraugauti. • Pasinaudoti galima ir tuo, kad mūsų protas susijęs su išorinėmis reakcijomis. Nuoširdžiai šyptelėję, pasitempę, pakėlę galvą, eidami ryžtingu žvilgsniu siųsime smegenims impulsus ir po truputį keisime savo vidų. Na, o jei dar nepamiršime save pagirti, įsigysime akvariumą ar pasisodinsime gėlių, kurias laistydami norom nenorom atsipalaiduosime, mūsų emocijos vaivorykštės spalvomis nuspalvins mūsų ir artimųjų gyvenimus.

24. Išvados Pažinkime savo poreikius (bazinius ir asmeninius), neignoruokime jų. Gera emocija – tai signalas, kad judame gera kryptimi, bloga emocija liudija apie nepatenkintus asmeninius poreikius. Svarbu išmokti atpažinti savo emocijas ir jas įvardinti bei tinkamu būdu “utilizuoti” (gamta, vanduo, oras, sportas, saviraiška...) Išankstinių lūkesčių formavimas – neigiamų emocijų tikimybė: Emocijos = rezultatas – lūkesčiai. Vis dažniau keiskime negatyvias mintis į pozityvias. Neslėpkime savo jausmų ir emocijų, jas įvardinkime ir mokykime tą daryti ir savo vaikus. Svarbi emocinė higiena ir hierarhija