Pranešėjas Jurij Kuznecov

1. Objektinis programavimas: apžvalga ir problemos Pranešėjas Jurij Kuznecov Vilniaus universitetoMatematikos ir informatikos institutas

2. Procedūrinis programavimas Tam kad sukurti programą jo pagrindu, reikia: • Apibrėžti užduotį, kurią reikia išspręsti • Apgalvoti sąsają tarp vartotojo ir programos • Išskaidyti programą į logiškai užbaigtus etapus • Sukurti programos tekstą • Apderinti programą • Testuoti programą

3. Objektiškai-orientuotas programavimas (OOP) Tam, kad sukurti programą panaudojant šią metodologiją, reikia: • Apibrėžtį užduotį • Nustatyti unikalius objektus sprendžiamosios užduoties srityje • Nustatyti sąryšį tarp objektų • Sukurti objektų klases, nustatant kintamuosius, kurie pristato visas galimas būsenas, kuriose gali būti objektas • Nustatyti pranešimus, kuriuos priima kiekvienas objektas, ir funkcijų kodus, pagal kuriuos objektas reaguos į šiuos pranešimus • Paskelbti duotųjų klasių objektus • Nustatyti pradinę sistemos būseną • Sukompiliuoti programą

4. Programavimų kalbų klasifikacija (I) Pirmos kartos kalbų panaudojimo sritis buvo apribota sekančiomis savybėmis: • Mažos operatyvinės atminties kiekiu • Įvesties/išvesties sistemos netobulumu

5. Programavimų kalbų klasifikacija (II)

6. Programavimų kalbų klasifikacija (III) Algoritminių abstrakcijų plėtra. Antra programavimo kalbų karta

9. Abstraktus duomenų tipas Abstraktus duomenų tipas — tai duomenų visuma kartu su dauguma operacijų, kurias galima vykdyti su tais duomenimis.

10. Objektiškai – orientuoto programavimo supratimas Pagal objektiškai – orientuotų programų kūrimo metodų autoritetą Grady Booch „objektiškai – orientuotas programavimas (OOP) – tai programavimo metodologija, kuri pagrįsta programos pateikimu objektų visumos pavidalu, kiekvienas iš kurių yra tam tikros klasės realizacija, o klasės sudaro hierarchiją paveldimumo principu.“

11. Objektai ir klasės • Baziniai objektiškai – orientuotos programos blokai yra objektai ir klasės. Objektus galima įsivaizduoti, kaip kažką jaučiamą, įsivaizduojamą ir turinti gerai nustatytą elgseną. Tokiu būdu objektą galima arba pamatyti, arba pačiupinėti, arba žinoti, kad jis yra. Pvz. objektas pateiktas informacijos pavidalu, kuri yra saugoma kompiuterio atmintyje. Tokiu atveju, galima pasakyti, kad objektas – liečiama esmė, kuri ryškiai parodo savo elgseną. • Objektas – tai dalis mus supančios realybės, t.y. jis egzistuoja laike ir erdvėje (pirmąkart objekto sąvoką programavime buvo įvesta Simula kalboje). Formaliai nustatyti objektą sunku. Tai galima padaryti per kai kurias savybes, o būtent: objektas turi būseną, elgseną ir gali būti vienareikšmiškai identifikuotas (kitais žodžiais turi unikalų vardą).

12. Klasė • Klasė – objektų aibė, turinti bendrą struktūrą ir bendrą elgseną. Klasė – aprašymas (abstrakcija), kuris parodo, kaip pastatyti egzistuojanti laike ir erdvėje šios klasės kintamąjį, vadinamu objektu.

13. Baziniai OOP principai Baziniams OO programavimo stiliaus principams priklauso: • Inkapsuliacija • Paveldimumas • Polimorfizmas • Pranešimų siuntimas

14. Inkapsuliacija • principas, pagal kurį objekto vidiniai duomenys yra slepiami ir jais galima manipuliuoti tik naudojant objekto viešus metodus.

15. Paveldėjimas Pagal Grady Booch „paveldėjimas – tai toks santykis tarp objektų, kai vienas objektas pakartoja kito objekto struktūrą ir elgseną“.

16. Polimorfizmas • Leidžia naudoti tas pačias funkcijas skirtingų problemų sprendimui. Polimorfizmas pasireiškia tame, kad po vienu vardu slepiasi skirtingi veiksmai, kurių turinys priklauso nuo objekto tipo.

17. Objektinio tipo aprašymas Type <objekto tipo vardas >= object <laukas>; <laukas>; …. <metodas>; <metodas>; end ; ObjectPascal turi specialų užrezervuotą žodį class objektų aprašymui. Type <objekto tipo vardas >= class <laukas>; …. <metodas>; <metodas>; end ;

18. Pavyzdys Įvedamas objektinis tipas „protėvis“, kuris turi duomenų lauką Name (vardas) ir gali atlikti sekančius veiksmus: • Skelbti: „Aš esu protėvis!“ • Skelbti savo vardą Type tProt = object Name : string ; {objektoduomenųlaukas} Procedure Declaration ; {objektometodųpaskelbimas} ProcedureMyName; End ;

19. Pavyzdys (II) Procedure tProt.Declaration ; {objekto metodo realizacija} begin writeln („Aš – protėvis!“); end ; Procedure tProt.MyName ; {objekto metodo realizacija} begin writeln(„Aš –„ , Name); end;

20. Pavyzdys (III) - Egzemplioriai {Objektinio tipo paskelbimas ir jo metodo aprašymas} var v 1: tProt ; {objekto egzemplioriaus paskelbimas} begin v1. Name := ‘Vardenis Pavardenis’; v1.Declaration; v1.MyName end. with v1 do begin Name:= ‘Vardenis Pavardenis; Declaration ; MyName end ;

21. Tipų hierarchija (paveldimumas) • Tipus galima išskaidyti į hierarchiją. Objektas gali paveldėti komponentus iš kito objektinio tipo. Objektas paveldėtojas – tai palikuonis. Objektas, kuriam paveldi – protėvis. Pabrėžime, kad paveldėjimas yra priskiriamas tik prie tipų, bet ne prie objektų egzempliorių.

22. Tipų hierarchija (pavyzdys) (I) tуре tSon= оbject(tProt) {Tipas, paveldintis tProt } procedure Declaration; {protėvio metodų perdengimas } procedureМу Name(Prot : tProt); end ; tуре tGrandSon=object(tSon) {Tipas, paveldintis tSon} procedure Declaration ; {Protėvio metodų perdengimas} end ;

23. Tipų hierarchija (pavyzdys) (II) proceduretSon.Declaration ; {dukterinių objektų metodų realizacija} begin writeln (" Aš — tėvas !"); end; -------------------------------------------- proceduretSon .Му Name ( prot : tProt ); begin inheritedМу Name ; {tiesioginio protėvio metodo iškvietimas} writeln ("Aš — sūnus ", prot.Name); end; ---------------------------------------------------- proceduretGrandSon.Declaration; begin writeln (" Aš — anūkas !"); end;

24. Tipų hierarchija (pavyzdys) (III) {Objektinių tipų egzempliorius galima aprašyti kaip tipizuotas konstantas, kas ir yra padaryta } constprosen : tProt = ( Name : "Antanas Adomaitis Kazio"); tėvas : tSon = ( Name : "Justas Adomaitis Antano"); anūkas : tGrandSon = ( Name : "Julius Adomaitis Justo"); {skyrius, kuriame yra aprašomos procedūros ir funkcijos} begin prosen.Declaration ; {bendro protėvio metodų iškvietimas } prosen.Му Name; writeln; tėvas.Declaration; tėvas.MyName(prosen); { objekto tėvas tipo tSon metodų iškvietimas } writeln; anūkas.Declaration; { objekto anūkas tipotGrandSon iškvietimas} anūkas.MyName ( tėvas ); end.

25. Tipų hierarchija (pavyzdys) (IV) Programos darbo rezultatas bus sekantis: Aš – protėvis! Aš — Antanas Adomaitis Kazio Aš —tėvas! Aš — Justas Adomaitis Antano Aš —sūnus Antanas Adomaitis Kazio Aš —anūkas! Aš — Julius Adomaitis Justo Aš — sūnus Justas Adomaitis Antano

26. AČIŪ UŽ DĖMESĮ