Daugiakalbystės tyrinėjimo sociolingvistiniai metodai ir galimybės Baltijos šalyse

1. Daugiakalbystės tyrinėjimo sociolingvistiniai metodai ir galimybės Baltijos šalyse Anna Verschik (Talino Universitetas) 28.10.2010

2. Sociolingvistika Baltijos šalyse • Baltijos šalyse galima kalbėti apie daugiakalbystės sociolingvistinio tyrinėjimo raidą. • Bet raida nevienoda trijose šalyse dėl tam tikrų priežasčių. • Atrodo, kad Latvijoj ir Lietuvoj vyrauja: - arba klasikiniai metodai: dialektologija ir jos loginis tęsinys; grynai struktūrinis požiūris į kalbų kontaktus (įvairių kalbų struktūrų įtakos, skoliniai ir t.t.) - arba makrosociolingvistinis požiūris: kalbos politika, kalbos pasirinkimas, apklausos apie kalbos vartojimą

3. Neneigiant šio pobūdžio tyrinėjimų reikšmės, reikėtų vis tiek pristatyti ir kitas galimybes. • Kas daroma Estijoje? • Nedaug žmonių, bet ganai platus socialinis tinklas ir bendradarbiavimas pasaulyje • Vienas-du žmones yra atsakingi už tam tikrą kryptį

4. Sociolingvistika Estijoj • Estijoj sociolingvistika ir daugiakalbystė yra žvelgiamos įvairių paradigmų rėmuose: • Etnolingvistinio gyvybingumo teorija (ethnolinguistic vitality theory) – Martin Ehala, Anastassia Zabrodskaja • Sociofonetika – Karl Pajusalu • Kalbos politika (statuso analizė, istorinio aspekto analizė) – Mart Rannut, Ülle Rannut; • Kalbos pasirinkimas ir kalbinis profilis tarp taip vadinamųjų trečiųjų tautybių – Mart Rannut, Ülle Rannut, Elviira Küün

5. Sociolingvistika Estijoj-2 • Daugiakalbis internetas (kontaktų teorijų taikymas virtualiam bendravimui: ar galioja, ar reikia pakeisti ir pritaikyti modelius ir t.t.) – • Kalbinis kraštovaizdis – Anastassia Zabrodskaja • receptyvi dvikalbystė (receptive bilingualism): kaip artimųjų kalbų kalbėtojai bendrauja (akomodacija, supratimas, strategijos), pvzd estai ir suomiai Taline – Mai Frick, Daria Bahtina, Anna Verschik

6. Sociolingvistika Estijoj-3 • Estų kalbos keitimas pas emigrantus (estai, kure dirba Suomijoje) – Kristiina Prakli • Socialiniai tinklai ir kalbų vartojimas (Võru tarmė ir estų bendrinė kalba) – Mari Mets, Kristiina Praakli • Kalbinės biografijos (linguistic biographies) – Triin Kibar • Kalbų kontaktai (contact linguistics): kalbos keitimasis (pvzd rusų kalba Estijoj), contact induced language change, daugiakalbis šnekėjimas (multilingual conversation), kodų kaita, kodų kopijavimas – Anastassia Zabrodskaja, Marja Vaba, Anna Verschik

7. Lyginamasis aspektas • Ar egzistuoja Baltijos regionas? • Sociolingvistams aišku, kad taip. • Tuo atveju reikia žinoti 1) kas vyksta 2) ar visur vienodai (ta pati dinamika, tie patys reiškiniai) • Kalbos politikos ir kalbų vartojimo kryptyje jau yra lyginamųjų tyrinėjimų

8. Journal of Baltic Studies (Special issue: Baltic sociolinguistics) 2005, 36 (3). • Hogan-Brun, Gabrielle; Ozolins, Uldis; Ramonienė, Meilutė; Rannut, Mart (2007) Language Policies and Practicies in Baltic States. Current Issues in Language Planning 8.

9. Pavyzdys • Nelengva „parduoti“ tik vienos šalies case study • Ieškojau leidyklos, rašiau projektą. Keletas leidyklų atsakė, kad geriau tiktų bendra Baltijos šalių rusų kalbos keitimo, kodų kaitos ir kodų kopijavimo apžvalga. • Sutinku, bet su kuo lyginti, jeigu nėra kokybinių tyrinėjimų, atliktų tais pačiais metodais/tuo pačių teorinių modelių rėmuose? • Galu gale, sutiko surasti leidyklą: A. Verschik (2008), Emerging Bilingualism: from Monolingualsim to Code-Copying. London: Continuum.

10. Kokybiniai tyrimai • Labai reikalingi butų kokybiniai tyrimai būtent pas mus: Zoltán Dörney (2007) Research Methods in Applied Linguistics. Oxford: OUP (Introduction; Qualitative research- 35-41, Qualitative data collection – 124-162, Qualitative data analysis – 242-267). • Netgi jeigu neužsiimate taikomąja kalbotyra, tai yra labai naudinga knyga.

11. Tarp kokybinių ir keikybinių metodų • Nuo senųjų laikų yra įtampa tarp kokybinių ir kiekybinių metodų. • Konstruktyvistai prieš pozityvistus • Neteisinga būtų klausti, kurie yra „geresni“, nes labai daug priklauso nuo - tyrinėjamų klausimų - ką jau žinome apie šiuos dalykus - tyrinėtojo/os asmenybė (labai dažnai mūsų rinkimas yra estetinis: kas patinka, domina) • Tikra, kai kuriose disciplinose (variacionistinė sociolingvistika) yra kiekybinių metodų tradicija. Bet galima paklausti, ar tradicija yra visada protinga ir naudinga?

12. Kiekybinių metodų mėgėjai teigia, kad konstruktyvistai neturi teorijos. • Kokybinių metodų mėgėjai teigia, kad pozityvystai nežino, ką skaičiuoja. • Teorinės bazės trūkumas ne visada yra būdingas kokybiniams metodams .

13. Kada kiekybiniai metodai netinka? • Daugiakalbystė yra dažnai nauja padėtis (pavyzdžiui dauguma rusų Estijoj prieš nepriklausomybės atkūrimo apskritai nekalbėjo estiškai). • Tuo atveju kvantifikacija nelabai padės • Iš pradžios reikia surinkti kalbos realaus vartojimo medžiagą. • Tiesa, kalbotyroje nėra vienos arba keletos vyraujančių paradigmų. • Bet kaltinimas, kad yra tik aprašymai be jokio teorijos, neturi pagrindo.

14. Ar neturime teorijos? • Jeigu norime surinkti tam tikro varianto medžiagos, tai ne paprastas rinkimas ir aprašymas. • Spėjame, kad yra toks dalykas kaip „kalbos variantas“ (variety) • Suprantame, kad reikia metodologijos, kaip rinkti, tarp ko ir pan. • Suprantame, kad aprašymo instrumentai yra irgi teorinio pobūdžio (kalbant apie kodų kaitą, suvokiame, kas yra kodas ir pan.). • Ar objektyvumas yra pasiekiamas? Tai svarbus klausimas, ypač dirbant su informantais etnografiniais metodais.

15. Pavyzdys • Latvijoje yra atlikta daug tyrinėjimų apie kalbos vartojimą (apklausos, self-reported data) • Tai yra svarbi informacija, bet • Ar informantu galima visada tikėti? • Ar apklausos klausimai nesiūlo atsakymų? • Nekalbininkams kalba turi aiškias ribas, bet iš tikrųjų nėra taip • Nekalbininkas neturi žodžių visų variantų aprašymui • Gali būti prieštaravimas tarp tikro kalbinio elgesio ir atsakymų

16. Sakykim, žinome apie tai, ką informantai leidžia mums žinoti. • Bet kas gali pasakyti be kokybinio tyrimo, kaip latvis ir rusas kalba turguje? Estijoje galime atsakyti, remiantis lauko tyrimo duomenimis. • Jeigu be etnografinio kokybinio darbo duomenų kažkas ir pabandytų atsakyti, tai bus gryna spekuliacija.

17. Kokybinių metodų sąrašas • Grounded theory • Fenomenografija • Case study • Naratyvo tyrimas • Etnografija

18. Kur šius metodus tinka vartoti? • Jeigu norime atsakyti į klausimą „kas?“ • Jeigu reiškinys/visuomenė/kalbinė situacija yra nauja/mums nepažįstama. • Jeigu individualus atvejis yra kažkodėl įdomus (netiesa, kad verta tyrinėti tik tipiškus reiškinius). • Kada negalima surinkti didelės respondentu grupės/daug atvejų (pavyzdžiui, šiandien jidiš-lietuvių dvikalbystė nėra įprasta, bet apie tai nelabai daug žinoma).

19. Atrodo, kad dauguma metodų yra susieję tarpusavy. • Case study dažnai reiškia interviu > informantų naratyvas. • Case study dažnai reikalauja etnografinio požiūrio; kalbininkams etnografija yra platus dalykas, bet kokio kolektyvo (ar bendruomenės, ar tam tikros grupės, ar vieno šeimos ir t.t.) kalbinės praktikos.

20. Etnografinis metodas yra daugumos kokybinių metodu sinonimas: -apžvalga • Interviu • Dalyvavimąsi • Dokumentai • naratyvai, ir t.t. • Kuo daugiau duomenų rinkimo būdų, tuo geriau.

21. Pavyzdys • Delany Michael Skerett, doktorantas iš Australijos, rašo apie Estijos kalbos politiką. • Ar Estijoj iš tikrųjų galima visose įstaigose, parduotuvėse ir t.t. susikalbėti estiškai? • Darė „kalbos vartojimo dienoraštį“, padalino savanoriams. • Reikia užpildyti kaskart, kai bendraujame parduotuvėje, banke ir pan. Ar galėjo kalbėti estiškai? Ar buvo dar kažkoks kompromisas (kodų kaita ir pan.)? Kur tai buvo? • Po to surinko dienoraščius ir gavo medžiagą apie kasdieninę padėtį Taline

22. Tyrinėtojo poziciją • Kalbant apie etnografinį darbą, kylasi klausimas apie tyrinėtojo poziciją • Ar visada yra geriau, kad tyrinėtojas butų „neutralus“ žmogus? • Ar objektyvumas humanitariniuose moksluose yra galimas dalykas? • Observer paradox (kaip gauti „autentišką“ informaciją, jeigu interviu nėra „natūrali“ situacija?) • Kiekvienas kalbos vartojimas yra autentiškas toje situacijoje, kur jis vyksta.

23. Suzanne Wertheim darbas • http://www.suzannewertheim.com/publications/Cleaning-up-for-company.pdf • 2003. Linguistic purism, language shift and contact-induced change in Tatar. University of California, Berkeley dissertation. • Disertacijoj rašė daug apie savo patirtį, dirbus su informantais, gyvenus Tatarstane ir pan. • http://www.suzannewertheim.com/publications/Chapter1.pdf (ypač p. 53 ir toliau) • Amerikietė, kuri kalba totorių kalba, nėra įprastas dalykas. • Bet tas, kad ji yra būtent ji, susidarė daugiau galimybių susipažinti su informantais ir rinkti medžiagą.

24. Kokios daugiakalbystės temos galėtų būti tyrinėamos Baltijos šalyse? • Vienoje konferencijoje pristačiau kaip savo „svajonę“ sąrašą • Kadangi Lietuvoje, ypač Vilniuje sociolingvistinė situacija yra labai įdomi ir savotiška, yra plačios galimybės atlikti case studies

25. “Svajonės” sąrašas • “Lithuanian-Russian code-switching as a conversational style in Vilnius”. • “Russian-Latvian communication in the market place (on the example of Riga/ Daugavpils/ Kuldīga/…). • “Application of Matrix Language Frame and 4M model to Latvian-Russian code-switching”.

26. “Svajonės” sąrašas-2 • “Copied analytic constructions in Russian of Latvia and Estonia: a comparative perspective”. • ““We speak all languages here”: multilingual repertoire of Latvian Jews”. • “Russian discourse pragmatic words in Lithuanian vs. English DPW in Estonian: looking for a sociolinguistic explanation”.

27. Kaip pavyzdį, norėčiau pristatyti savo tyrinėjimus Lietuvoje • . 1) Žydų lietuvių kalbos variantai (etnolektai) 2) Lietuvių-jidiš dvikalbystė ir kalbų kontaktai • Abiem atvejais informantų yra nedaug • Yra prieškarinių Lietuvos žydų tarmių aprašymų, bet jie atlikti senosios tradicinės dialektologijos rėmuose; • Galima vartoti tik kokybinius metodus

28. Dėkoju už dėmesį!