Download
1 / 28
280 likes | 1.04k Views
Ultragarsin ė įgimtų vaisiaus anomalijų diagnostika. Paruošė: Edita Birškytė. Vaisiaus anomalijų dažnis. Apsigimimų dažnis perinataliniu laikotarpiu yra 2–5 proc. Išsivysčiusiose šalyse vaisiaus apsigimimai yra dažniausia perinatalinių mirčių priežastis (20–25 proc.).
E N D
Ultragarsinė įgimtų vaisiaus anomalijų diagnostika Paruošė: Edita Birškytė
Vaisiaus anomalijų dažnis • Apsigimimų dažnis perinataliniu laikotarpiu yra 2–5 proc. • Išsivysčiusiose šalyse vaisiaus apsigimimai yra dažniausia perinatalinių mirčių priežastis (20–25 proc.).
Ultragarsinė patikra (1) • Lietuvoje atliekama visuotinė nėščiųjų ultragarsinė patikra 18–20 nėštumo savaitę.
Ultragarsinė patikra (2) 18–20 savaitę nustatoma: • nėštumo vystymasis, • daugiavaisis nėštumas, • patikslinamas nėštumo laikas ir gimdymo terminas, • apsigimimai, • gimdos ir kiaušidžių dariniai
Nervinio vamzdelio defektų diagnostika • Ventrikulomegalijos • Anencefalija • Įskilas stuburas • Cefalocelė • Didžiosios smegenų jungties (corpus callosum) agenezė • Kraujagyslinio rezginio cistos
Ventrikulomegalijos • Tai šoninių skilvelių išsiplėtimas. • Lengva ventrikulomegalija nustatoma, kai skilvelių plotis yra 10–15 mm. • Hidrocefalija dažnai progresuoja antroje nėštumo pusėje, todėl ultragarsinės patikros metu gali būti nediagnozuota.
Anencefalija • Tai kaukolės skliauto ir smegenų pusrutulių nebuvimas.
Įskilas stuburas (spina bifida) • Tai stuburo slankstelių lankų nesuaugimas. • Gali būti dangalų išvarža (meningocelė) matoma ultragarsu kaip įvairaus dydžio cistinis darinys. • Stuburą būtina apžiūrėti išilginėje ir skersinėje plokštumose vertinant slankstelių lankų vientisumą, galimas deformacijas, išvaržas, galūnių judrumą.
Cefalocelė • Tai intrakranijinio turinio prasiveržimas per kaukolės kaulo defektą. • Šią patologiją galima įtarti ultragarsinio tyrimo metu stebint parakranijinį darinį. • Encefalocelė– galvos smegenų audinio išvarža. Gerai matoma tiriant ultragarsu kaip papildomas echopozityvus parakranijinis darinys. • Meningocelė– galvos smegenųdangalų išvarža.
Didžiosios smegenų jungties (corpuscallosum) agenezė • Ši patologija sunkiai nustatoma iki 20 gestacijos savaitės. • Ją galima įtarti esant išsiplėtusiems skilveliams, nepavykus rasti skaidriosios pertvaros plyšio. • Kitas požymis – „ašaros“ formos šoniniai skilveliai. • Didžiosios smegenų jungties nebuvimą galima matyti vainikinėje (midcoronal) ir strėlinėje (midsagital) plokštumose.
Kraujagyslinio rezginio cistos • Tai echonegatyvūs, dažniausiai simetriški, darinukai šoninių galvos smegenų skilvelių kraujagysliniuose rezginiuose. • Didesnės nei 10 mm cistos susijusios su padidinta 18 chromosomos trisomijos rizika.
Priekinės pilvo sienos defektai • Omfalocelė • Gastrošyzė
Omfalocelė • Tai bambos išvarža, kai pilvo turinys (žarnos, kepenys ir kt.) išsiveržia į virkštelės pamatą. • Tiriant ultragarsu matomas membranos dengiamas darinys virkštelės tvirtinimosi vietoje.
Gastrošyzė • Tai paraumbilikalinis pilvo sienos defektas. • Paprastai defektas yra dešinėje ir per jį išsiveržia plonosios žarnos. • Echoskopiškai stebimos laisvos žarnų kilpos už pilvo sienos.
Inkstų anomalijos • Inkstų anomalijos skirstomos į inkstų skaičiaus ir lokalizacijos, inkstų sklaidos (pavienės cistos, multicistozė,policistozė).
Inkstų multicistozė • Tai dauginės vieno inksto cistos. • Matomos nevienodo dydžio cistos, tarp jų nedidelėmis salelėmis išsidėsčiusi inkstų parenchima.
Inkstų policistozė • Būdinga padidėję, ryškesnio echogeniškumo inkstai su smulkesnėmis cistomis, oligohidramnionas. • Inkstų policistozė yra paveldima liga ir gali būti kelių tipų (E.Potter klasifikacija): I tipas – infantilinė, paveldima autosominiu-recesyviniu būdu II tipas – suaugusiųjų, paveldima autosominiu-dominantiniu būdu.
Kaulinės displazijos • Ultragarsinės patikros metu matuojamas šlaunikaulio ilgis, vertinama galūnių kaulų forma, mineralizacijos laipsnis. • Vaisiaus pėdos ilgis yra lygus šlaunikaulio ilgiui (jų santykis – 1). • Jei jis <0,9, galima skeleto displazija, jei 0,9–1, gali būti konstituciškai mažas vaisius ar simetrinis vaisiaus augimo sulėtėjimas. • Dažniausia skeleto displazija – tanatoforinė displazija.
Tanatoforinė displazija • Tai endochondrinio kaulėjimo sutrikimas, kai trūksta arba nėra chondrocitų. • Aprašyti du šios patologijos tipai: I – dažnesnis (86 proc.), būdingi kreivi ilgieji kaulai ir stiprus slankstelių kūnų suplokštėjimas; II – ilgieji kaulai tiesūs, bet labai trumpi, ne tokie plokšti slankstelių kūnai ir dažnai „dobilo lapo“ formos kaukolė.
Ultragarsinės patikros metu nustačius ar įtarus vaisaus sklaidos ydą, nėščiąją rekomenduojama siųsti konsultacijai į perinatalinį centrą, atlikti genetinius tyrimus.
