Psichologijos tyrimo metodai bei jų analizė

1. Psichologijos tyrimo metodai bei jų analizė Klausimynai ir jų konstravimas. Skalių ir testų apibūdinimas

2. Temos • Klausimynų konstravimo principai • Atvirų ir uždarų klausimų tipai • Gerų klausimynų ir vertinimo skalių bruožai • Skalių tipai • Klausimų (teiginių) pateikimo ypatumai • Klausimynų patikimumas, validumas, standartizavimas • Tyrimų vidinis ir išorinis validumas

3. anketa • Bendrieji anketos reikalavimai: • pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija; • apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėl klausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami; • kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kad bus išlaikytas anonimiškumas; • svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noro atidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai; • svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausimų kompozicija - tai gali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas; • reikia vengti klausimų, kurie stumia respondentą į vieną atsakymą; • reikia vengti sudėtingų, erzinančių klausimų.

4. Klausimynų konstravimas Atliekant mokslinį tyrimą, vienas svarbiausių dalykų - tinkamas klausimyno sudarymas ar parinkimas Tyrėjas turi nuspręsti: • Kokio pobūdžio klausinėjimas yra tinkamiausias informacijos gavimui • Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai • Koks tinkamiausias klausimo formatas • Kokia turi būti klausimų seka • Kokią informaciją realu surinkti

5. Klausimų uždavimo tinkamumas • Ar geriausias būdas gauti reikiamą informaciją yra klausinėti? • Žmonės pamiršta • Klausimų formatas gali iškreipti atsakymus ir duomenis • Kai kuriuos jautrius dalykus geriau sužinoti kitais būdais, neklausinėjant • Respondentai gali suprasti kokios yra klausimų priežastys ir atsakyti atitinkamai

6. Pagrindiniai klausimynų principai: 1. Klausti minimalų kiekį informacijos, reikalingos tyrimo tikslams. 2. Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanoma atsakyti. 3. Atsakovas sugebėtų parinkti teisingą atsakymą (pasakytų tiesą) 4. Atsakovas neatsisakytų į juos atsakyti.

7. Atviri ir uždari klausimai • Į uždarojo tipo klausimus respondentas pasirenka vieną iš anksto pateiktų atsakymų • Į atvirojo tipo klausimus respondentas atsakymus formuluoja pats

8. Uždarų klausimų pavyzdžiai

9. Uždarų klausimų pavyzdžiai Aš dalyvavau šių metų rinkimuose TAIP/NE

10. Uždarų klausimų pavyzdžiai Laisvalaikį aš praleidžiu • prie kompiuterio (televizoriaus) • skaitydamas knygą • sportuodamas • draugų būryje • su tėvais ir giminaičiais

11. Atvirų klausimų pavyzdžiai Kokie jūsų ateities tikslai? Apibūdinkite savo dabartinę nuotaiką Ką jūs mėgstate veikti savaitgaliais? Kaip jūs dabar jaučiatės? ............

12. Privalumai: Nereikia rinktis neatitinkančio atsakymo Suteikia daugiau informacijos Respondentui nereikia interpretuoti klausimo tam kad į jį atsakytų Trūkumai Sunku sudaryti kodavimo sistemą Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai

13. Gerų klausimynų bruožai • Patikimi • Standartizuoti • Validūs • Galintys identifikuoti, atskirti pvz., normą nuo patologijos, vieną bruožą nuo kito

14. Reikalavimai skalėms ir klausimynams: 1. Patikimumas 2. Validumas 3. Standartizavimas

15. Pagrindinės 3 skalių rūšys • Lygių intervalų (Diferencinė) • Suminė • Semantinio diferencialo

16. Thurstone, 1931 Pirmoji - Thurstone, 1931 • Pagrindinė idėja: respondentai sutinka su teiginiais, artimais savo nuomonei, ir nesutinka su tais, kurie jam nepriimtini • Respondentui pasirinkus teiginį, t.y., sutikus su teiginiu, duodama taškų suma, lygi teiginio stiprumui.

17. Skalės sudarymo procesas • Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius; • Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiai neigiamo iki labiausiai teigiamo; • Siekiant patikimumo išmesti teiginius,dėl kurių buvo nesutarta; • Suskaičiuoti respondento taškų sumą.

18. Lygių intervalų (diferencinė) skalė 1) Sudaromi teiginiai, kurie gali atspindėti respondento teigiamą arba neigiamą požiūrį 2) Kiekvienam teiginiui priskiriami taškai, kurie nurodo teiginio “stiprumą”, pvz, norėdami sužinoti respondento požiūrį į lygias teises, mūsų teiginiai galėtų būti tokie:

19. Darbdaviai turėtų pilnai apmokėti motinystės atostogas. Darbovietėse turėtų būti daugiau moterų tualetų. Moterys mažiau patikimos darbuotojos, nes tikėtina, kad po neštumo nesugrįš į darbą. (9,8) (6,2) (2,1) Lygių intervalų (diferencinės) skalės pavyzdys

20. Lygių intervalų (diferencinė) skalė (tęs.) 3) Respondentas nežino priskirtų skaitinių reikšmių 4) Priskiriami taškai nuo 1 (labai neigiamas požiūris) iki 11 (labai teigiamas požiūris) 5) Priskirti taškai – ekspertų nuomonių vidurkiai 6) Asmeninės ekspertų vertybės, požiūris ar nuostatos neturi įtakoti taškų priskyrimo

21. Thurstone skalė • People with AIDS are like my parents (6) • Because AIDS is preventable, we should focus our resources on prevention instead of curing(5) • People with AIDS deserve what they got. (1) • AIDS affects us all (10) • People with AIDS should be treated just like everybody else. (11) • AIDS will never happen to me. (3) • It's easy to get AIDS (5) • AIDS doesn't have a preference, anyone can get it (9) • AIDS is a disease that anyone can get if they are not careful (9) • If you have AIDS, you can still lead a normal life (8) • AIDS is good because it helps control the population. (2) • I can't get AIDS if I'm in a monogamous relationship. (4)

22. Thurstone skalės trūkumai • Sunku išsaugoti neutralumą ir objektyvumą priskiriant taškus • Sunku nustatyti kritines ribas

23. Suminės skalės (Likert, 1932) • Respondentai reaguoja į pateiktus teiginius kurie tikrai jiems labai tinkami arba visiškai nepriimtini. • Tie teiginių įverčiai (su svorio koeficientu ar be jo) apie kiekvieną teiginį yra kombinuojami ir apskaičiuojamas suminis balas.

24. Suminės skalės (Likert, 1932) • Respondentui pateikiami teiginiai, kuriuos reikia įvertinti • Respondento atsakymai į skalę nuo 5 iki 1 (nuo “visiškai sutinku” iki “visiškai nesutinku”); • Atsakymų įvertinimas-visų teiginių taškų suma;

25. Likert skalės trūkumai • Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija, ar negalėjimas apsispręsti tarp prieštaringų jausmų? • Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5, arba 3, 4 ir 2

26. Visas man pavestas užduotis aš stengiuosi atlikti sąžiningai. Aš turiu aiškius tikslus ir kryptingai jų siekiu. Aš iššvaistau daugybę laiko, kol prisiruošiu pradėti darbą. R Kad pasiekčiau savo tikslus, aš sunkiai dirbu. Kartais aš nebūnu toks patikimas, koks turėčiau būti. R Likert skalės pavyzdys

27. Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas • Respondentas paprašomas pažymėti skalėje savo nuomonę apie t.t. reiškinį, savybę tarp priešingų būdvardžių pagal jų išsidėstymą toje skalėje. • Ši skalė pasižymi geru patikimumu.

28. Semantinisdiferencialas • Septynių balų skalės su priešingais būdvardžiais ir tuščiomis linijomis tarp jų • Trys pagrindinės dimensijos: • įvertinimas (patinka-nepatinka) • objekto potencijos ar galios, jėgos suvokimas • objekto aktyvumosuvokimas

29. Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas • Respondentas vertina tarp dviejų priešingų žodžių (būdvardžių) Aš esu/mano vaikas...

32. Trūkumai • Netikslus savo požiūrio įvertinimas • Kas yra vidurys? • Kaip respondentai supranta sąvokas “gėris”, “blogis” ir t.t.

33. Skalės • Tam tikri atskirų teiginių įverčiai, ir atskirų teiginių įverčių suma sudaro bendrą skalės įvertį • Pvz: CBCL, aštuonios sklės • Kai kurie teiginiai yra tiesioginiai, pvz., lytis, rasė. Jie nesumuojami, t.y., skalę sudaro vienas teiginys • Kiti kintamieji sudėtingesni, reikia keleto (keliolikos) teiginių kad gauti validų matą

34. Ko vengti formuojant teiginius? • Sudėtingumo, painumo • Mokslinės terminologijos • Dvireikšmių klausimų • Dviejų neiginių naudojimo; • Sujaudinančių žodžių 6) Teiginių, su kuriais sunku nesutikti • Įsikišimo į asmeninį gyvenimą • Neteisingo vertinimo skalės parinkimo

35. Klausimų išdėstymas klausimyne Tendencija atsakyt teigiamai; Todėl daromas teigiamo požiūrio ir neigiamo požiūrio klausimų tarpusavyje sumaišymas (kad išvengti “taip” sakymo) Respondento interpretacija; svarbus respondento požiūrio formavimas į klausimyną. Socialinis pageidaujamumas - Noras įtikti.

36. Projekciniai testai

37. Projekciniai testai • Jie sudaryti tam, kad žmogus, atsakydamas į dviprasmišką stimulą, atskleistų paslėptas emocijas ir vidinius konfliktus. • Esminis skirtumas nuo kitų testų tas, kad projekcinių šalininkai teigia gaunantys ne patį atsakymą, o tai, ką jis slepia, t.y., netiesiogiai.

38. Rorschach rašalo dėmių testas Rodomos rašalo dėmės ir išvados daromos atsižvelgiant į atsakymo turinį, laiko prieš atsakant trukmę, santykį su kitais atsakymais.

39. TAT (Thematic apperception test) Rodomi žmonių veidai su skirtingomis emocijomis, klausiama apie tų emocijų interpretaciją. Rezultatai analizuojami kartu su pacientu.

40. Intelekto ir asmenybės testai Intelekto ir asmenybės testai dar vadinami psichometriniais testais. Jie turi būti: • Standartizuoti • Validūs • Patikimi

41. Intelekto ir asmenybės testai • Tokie testai turi būti periodiškai atnaujinami, nes iš jų gaunami rezultatai yra labai priklausomi nuo kultūrinių, klasių ir kitų socialinių faktorių kaitos. • Testų validumas taip pat priklauso nuo to, ar tinkamą socialinę grupę tiriantysis pasirinks.Pavyzdžiui, į tuos pačius klausimus skirtingų socialinių klasių nariai atsakys skirtingai.

42. Psichometrinių testų metu gauti duomenys naudojami: • Kaip priklausomas kintamasis eksperimentuose. • Koreliaciniuose ir grupių skirtumo tyrimuose • Kaip mokomoji medžiaga psichologijos moksle.

43. Psichologijoje įprasta matuoti kintamuosius, kuriems nėra sukurta jokios bendrai priimtos matavimo sistemos. Pavyzdžiui, nerimas, motyvacija, intelektas Testus psichologai kuria tam, kad išmatuoti tokius kintamuosius ir pateikti operacinius apibrėžimus apie juos teorijose. Tam naudojami šie duomenų matavimo –testų- parametrai: patikimumas, validumas ir standartizavimas. Testų patikimumas, validumas ir standartizavimas

44. Testo ar kitos diagnostinės priemonės patikimumas

45. Patikimumas • Patikimumas – testo rezultatų pastovumo matas, nustatomas iš dviejų testo pusių, skirtingų testo formų arba kartotinio testavimo įverčių pastovumo. • Kuo aukštesnė koreliacija tarp dviejų testavimų įverčių arba tarp padalinto testo pusių įverčių, tuo testas patikimesnis. • Jei metodas patikimas, pakartotų tyrimų rezultatai turi būti panašūs.

46. Patikimumo samprata • Patikimumas (angl. reliability) – diagnostinės priemonės tikslumas, apibūdinamas jos daromos paklaidos dydžiu; • šis tikslumas gali būti nustatomas diagnostinės priemonės pakartotinu taikymu, lygiagrečių priemonių taikymu ir priemonės komponentų vidinio suderinamumo (angl. internal consistency) vertinimu

47. Policijoje rašote pareiškimą. Jis gali būti nepatikimas dėl dviejų priežasčių: • vidinis pastovumas – pareiškime jūs galite pats sau prieštarauti; • stabilumas – paprašytas po kažkiek laiko pakartoti savo pareiškimą, jūs galite pakeisti kai kurias svarbias detales.

48. Metodai vidiniam patikimumui patikrinti

49. Patikimumas • Patikimumas – tai psichologinių matavimo priemonių, dažniausiai testų, kokybės kriterijus, - matavimų tikslumas, stabilumas. • Praktikoje naudojami trys patikimumo matavimų vertinimo metodai: 1) pakartotinis matavimas, 2) paralelinis matavimas, 3) skaidymas.

50. Pakartotinis matavimas • Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir paprastas patikimumo koeficiento nustatymas, • Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkant laiko intervalus, nes pirmasis matavimas visada skirsis nuo antro. Be to, tiriamieji jau yra susipažinę su testavimo turiniu, atsimena pirminius atsakymus ir orientuojasi į tai atsakinėdami į klausimus.