Kokybiniai ir kiekybiniai metodai

1. Kokybiniai ir kiekybiniai metodai Rita Žukauskienė

2. Kokybinio tyrimo apibūdinimas Kokybinis tyrimas- sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, • siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius • bei pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

3. Kokybinio tyrimo rūšys • Kokybiniai tyrimai apibūdinami kaip • natūralistiniai (siekiama suprasti objekto elgesį bei aplinkos poveikį jam), • lauko tyrimai (natūralioje aplinkoje), • etnografiniai (individų elgsena aplinkoje su savo papročiais, vertybėmis, žvelgiama į pasaulį realių žmonių akimis), • atvejo tyrimai (tyrimas remiasi atskirų atvejų studijomis), • interpretaciniai tyrimai (reiškinių interpretavimas prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės).

4. Kokybinių tyrimų strategijos, orientuotos į tyrimo objektą Kokybinių tyrimų objektą apsprendžia: • tyrėjo interesai ir problemos, kurias jis siekia spręsti; • tyrimo procese siekiamų gauti žinių pobūdis, • tyrėjo ir tiriamojo objekto ryšys. • Šie parametrai apibūdina skirtingas kokybinių tyrimų strategijas – fenomenologinį, etnografinį ar hermeneutinį požiūrius

5. Kokybinis tyrimas • Renkant duomenis, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai. • Tačiau jų taikymo metodologija šiek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose.

6. Kokybiniai duomenys Ne skaitmeniniai, dažniausiai prasminiai: • ką žmonės sako • piešiniai, pvz, graffiti • istorijų, dainų, mitų turinys • nekategorizuoti, neredaguoti elgesio aprašymai

7. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas

8. Kokybiniai ir kiekybiniai metodaiduomenys • Kokie skirtumai? • Kiekybinis– skaitmeniniai duomenys • Kokybinis – duomenys ne skaičiais

9. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo paskirtis • Pagrindinė kiekybinių tyrimų paskirtis – objekto požymių aiškinimasis ir prognozavimas, tai yra siekiamas statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius. • Kokybinio tyrimo išvados gali būti interpretuojamos kaip hipotetiniai teiginiai; tačiau tokius teiginius reikia toliau tikrinti

10. Kiekybinis tyrimas • Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. • Ieškoma išorinių požymių, kurie matuojami, skaičiuojami, siekiant vienintelio paaiškinimo, dėsnių universalumo.

11. Kiekybiniai duomenys • Statistines procedūros yra atliekamos su kiekybiniais duomenimis; • Skaitiniai sprendimai nelabai tiksliai atspindi realų pasaulį ir psichologinių tyrimų dalyvius; • Procedūros, kuriomis apdorojame kiekybinius duomenis yra palyginti apibrėžtos ir lengvai koduojamos, o tos, kuriomis apdorojame kokybinius duomenis yra žymiai daugiau neapibrėžtos, įvairios ir kintamos.

12. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas • kiekybiniai tyrimai yra orientuoti į objekto/reiškinio išorinių požymių, kurie gali būti išmatuoti ir išreikšti skaičiais, identifikavimą; • kokybiniai tyrimai yra orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą; • kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties reikalavimai; tyrimų reprezentatyvumą lemia lankstūs kriterijai;

13. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas • kokybiniuose tyrimuose vyrauja stebėjimai, pokalbiai, dokumentų studijavimas ir kt.; • kokybiniams tyrimams dažnai taikomas lyginamasis metodas, kai duomenys grupuojami, ieškoma tarpusavio ryšių; • kokybiniai tyrimai susiję su teiginių ir hipotezių formulavimu.

14. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai • Kiekybinis tyrimas – stuktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinės analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti. • Kokybinis tyrimas – sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamus reiškinius.

15. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai • Kintamas tyrimų kontekstas ir ideologinis požiūris: • Grynas kiekybinis požiūris; • Kokybiniai duomenys gali būti įvertinti skaičiais; • Kiekybiniai atradimai gali būti papildyti ar išvystyti iš kokybinių duomenų; • Kokybiniai ir kiekybiniai metodai – skirtingi “arkliai” skirtingoms priežastims; • Grynas kokybinis požiūris.

16. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas

17. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai

18. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai

19. Kokybinių duomenų rinkimo metodai

20. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Beveik visos technikos, kurios paprastai yra naudojamos rinkti kiekybinius duomenis, gali būti naudojamos rinkti kiekybinę informaciją: • iš interviu, grupinės diskusijos; • rašytinės komunikacijos; • įrašytos medžiagos.

21. Keletas bendrų principų renkant ir analizuojant kokybinius duomenis • Vystyti tinkamus tyrimo klausimus; • Nustatyti pagrindinius tyrimo tikslus/uždavinius; • Tiksliai apibrėžti susidomėjimo vienetus ir situaciją; • Nustatyti loginį ryšį tarp duomenų ir uždavinių; • Paaiškinti duomenų vertinimo kriterijus.

22. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Kokybinių duomenų gavimo būdai skiriasi trimis atžvilgiais: • Duomenys gali būti struktūriniai ar nestruktūriniai (neapibrėžti). • Duomenys gali būti surinkti aiškiai tyrimo tikslams ar gali egzistuoti nepriklausomai nuo tyrimo. • Pats tyrėjas gali būti išoriškas arba vidinis duomenims.

23. Kokybiniai duomenų rinkimo būdai Pagrindžiamoji (Grounded) teorija(Glaser and Strauss(1967), Strauss and Corbin(1990)) • Tyrimas atliekamas neturint jokių išansktinių numatymų ar lūkesčių. • teorija ‘išnyra’ iš pakartotinai gaunamų duomenų iš “vietinių” aplinkybių jų socialiniame kontekste • tai metodas plėtoti kategorijoms, kurios apibendrina centrinius duomenų bruožus, ir analizės, kuri pateikiama tyrimo pabaigoje, teorija

24. Kas yra Pagrindžiamoji teorija? • " pagrindžiamosios teorijosmetodaiyra rinkinys lanksčių analitinių nurodymų, kurie padeda tyrėjui fokusuoti savo duomenų rinkimą ir kurti induktyvias vidutinio dydžio teroijas, atliekant duomenų analizes skirtais lygiais ir ją konceptualizuojant bei tobulinant” Charmaz, K. (2005)

25. Kas yra Pagrindžiamoji teorija? • Frazė “pagrindžiamoji teorija" reiškia, jog teorija induktyviai kuriama, remiantis surinktais duomenimis • Jei tai pavyksta padaryti gerai, tai reiškia, kad teorija puikiai atitinka bent vieną duomenų rinkinį. • Tai yra priešinga tam būdui, kai teorija kuriama deduktyviai, išvedant ją iš didesnės teorijos, be duomenų naudojimo, ir todėl gali netikti jokių duomenų paaiškinimui Steve Borgatti

26. Pagrindžiamoji teorija • Akcentuoja empirinių duomenų svarbą kaip pagrindą apibendrinimams • Empirinius duomenis renka iš daugybės šaltinių. • Atviras duomenų rinkimo procesas • Duomenys sistemingai fiksuojami • Akcentuojamas duomenų niuansų tyrinėjimas, nuolat klausiant, o ką rodo šis pavyzdys? • Kuria sudėtingas sąvokas ir kategorijas and

27. Kokybiniai duomenų rinkimo būdai Veiksmo tyrimas: • Naudojamas kai socialinis pokytis numatomas –socialinis poveikis įtakojo – pasekmės pokyčių stebimos • Susietas su taikomaisiais tyrimasi– kontekstas yra dalyvaujantis

28. Veiksmo tyrimas vs dalyvavimo veiksme tyrimas • “jei norite suprasti, kaip iš tikrųjų viskas yra, pabandykite tai pakeisti”

29. Veiksmo tyrimas vs dalyvavimo veiksme tyrimas

30. Kokybinių duomenų rinkimo metodai Žodinis protokolas(Ericcson and Simon (1980,1983,1993)) – kokybinio tyrimo priemonė. Dalyviai introspektyviai komentuoja kažkokią tai temą, ir jų atsakymai yra koduojami naudojant iš anksto nustatytas gaires; Užrašoma, ką sako, ką kalba žmonės, atlikdami užduotį, gavę instrukciją verbalizuoti visas savo mintis. Dažniausiai naudojamas sprendžiant problemas, siekiant gauti daugiau informacijos apie žmonių naudojamas strategijas

31. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Q-sort – kokybinio tyrimo priemonė. Dalyviai rūšiuoja/klasifikuoja korteles (su tam tikrais teiginiais) į krūvas, susijusias su skirtingu atsako dimensijos punktu;

32. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Technika, kurios pagalba sąvokų rinkiniai (ar kiti žiniomis pagrįsti objektai) surašyti ant atskirų kortelių ir ekspertų rūšiuojami į atskiras krūveles siekiant išskirti klases, remiantis specifiniais požymiais. • Taip pat leidžia išaiškinti reikšmingas savybes ir dimensijas • Naudojamos išsiaiškinti sąvokų supratimą ir nevarbalizuojamas, neišreiškiamas žodžiais žinias • Galima rūšiuoti ne korteles, bet objektus ar piešinius

33. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Repertuarinė gardelė – kokybinio tyrimo priemonė naudojama tam, kad prieiti prie dalyvio asmenybės konstruktų. • Repertuarinės gardelės analizė – metodas apibendrinantis dalyvių asmeninių konstruktų aspektus. • Pagrindinis jo bruožas yra tinklelis, kuris aptinka panašumus ir skirtumus tarp elementų, kurie yra nagrinėjami su nuoroda į dimensiją (konstruktą) sukurtą dalyvio.

34. Repertuarinės gardelės (Repertory Grid) technika • Naudojama • Išaiškinti svarbius sąvokų rinkinių požymius • Išranguoti, įvertinti sąvokas pagal tuos požymius naudojant skaitmeninę sklaę • naudoja statistinę analizę sudėlioti ir sugrupuoti panašias sąvokas ir požymius • Naudingas būdas išsiaiškinti sąvokų supratimą ir nevarbalizuojamas, neišreiškiamas žodžiais žinias • Reikia spacilios programos (PC-PACK)

35. Repertuarinės gardelėspavyzdys

36. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Pranešimo (Discourse ) analizė – konstruktyvistinis pritaikymas, t.y., konstruojamas mūsų socialinis pasaulis • Atliekama smulki kalbos analizė • Tyrėjai koncentruojasi į tai kaip žmonės kalba, kokie socialiniai veiksmai atliekami kalbos pagalba

37. Kokybinių duomenų rinkimo metodai Etnografiniai tyrimai • siekiama apibūdinti, interpretuoti ir paaiškinti, kaip žmonės, gyvendami grupėje, organizacijoje, bendruomenėje ar visuomenėje, • kaupia patirtį, • suvokia savo grupę, jos ritualus ir simbolius, aplinką, visuomenę, socializacijos sistemą, santykius su aukštesnio lygmens kultūromis

38. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Etnografiniai tyrimai • remiasi atitinkamos žmonių veiklos stebėjimu, neformaliu pokalbiu, o dažnai ir tiesioginiu tyrėjo dalyvavimu toje veikloje. • stengiamasi atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinėje aplinkoje, kaip palaikomi socialiniai ryšiai ir ką tie įvykiai ir ryšiai reiškia dalyviams • (pvz., ką paaugliai veikia laisvalaikiu, kaip jie aiškina savo elgesį, kaip grupės nariai siekia bendrų tikslų, ką grupės nariams reiškia specifiniai žodžiai, kuriuos jie vartoja ir t.t.

39. Etnografiniai tyrimai • leidžia pažvelgti į pasaulį realių, jame gyvenančių žmonių akimis • labai dažnai jų požiūriai, nuomonės skiriasi (arba gali skirtis) nuo visuotinai priimtų stereotipų ar atskiro mokslininko nuomonės. • Todėl tokie tyrimai gali būti patrauklūs ir įdomūs

40. Turinio analizė (Content Analysis)

41. Kokybinių duomenų rinkimo metodai • Turinio analizė (Content analysis) – metodas skirtas reziumuoti reikšmingus kiekybinius duomenis iš kokybinių duomenų, kurie susiję su bendravimo aspektu.

42. Turinio analizė • Turinio analizė yra standartinis metodas, naudojamas socialiniuose moksluose bendravimo (komunikavimo) supratimui. • Earl Babbie apibūdina tai kaip “užfiksuotus žmonių komunikavimo būdus, tokius kaip knygos, interneto puslapiai, piešiniai ir įstatymai”

43. Turinio analizė • Harold Lasswell suformulavo esminius turinio analizės klausimus: “Kas sako ką, kam, kodėl, kokiu laipsniu ir su kokiu efektu?" • Ole Holsti (1969) pateikė platų apibūdinimą: “turinio analizė yra bet būdas daryti išvadas objektyviai ir sistemingai identifikuojant specifines pranešimų charakteristikas"

44. Turinio analizė

45. Teksto analizė • Nesant aiškaus būdo kaip organizuoti, tvarkyti duomenis, ir padrikas duomenų rinkimas gali būti klaidų priežastis • Nors ir turint geriausių ketinimų ir stengiantis nebūti tendencingu, kai duomenys yra labai skirtingai interpretuojami, labai norima pasirinkti geriausią interpretaciją, kuri geriausiai tinka tyrimo klausimui

46. Paprastas skaičiavimas Karjeros pasirinkimo priežastys

47. Kategorijų parinkimas • Naudoti randamas literatūroje • Naudoti kategorijas susijusias su tyrimo klausimu • Kurti kategorijas remiantis tyrimo duomenimis

48. Kokybinių tyrimų pavyzdžiai: realistinis metodas • Atlikti turinio analizei reikalingi tam tikri žingsniai: • Pasirenkamas šaltinis, iš kurio kokybiniai duomenys yra surenkami ir virš kurio analizė yra atliekama. • Kuriami kodavimo vienetai – kokybinėje analizėje, atskiras bet koks pasirinko šaltinio bruožas (tam tikri žodžiai ar frazės), kurie formuoja kodavimos sistemos pagrindus. • Inter – rater reliability – susitarimo lygis tarp dviejų ar daugiau vertintojų, kai jie naudoja tam tikrą kodavimo sistemą koduoti kokybinius duomenis.

49. Hermeneutinis požiūris • Teksto interpretavimas laikomas pirminiu pažinimo šaltiniu, jo dekodavimas yra fenomeno raiškos ir interpretuotojo požiūrio samplaika; naujos prasmės atsiranda susidūrus tekstui ir jo skaitytojui. • tyrėjas siekia suprasti teksto duomenis, nustatyti jų ištakas ir tai, kas suteikia jiems prasmę; skatinamas atviras dialogas, kaskart grįžtant prie pažinimo objekto (teksto), vis geriau jį suprantant ir tiksliau interpretuojant; tyrėjas yra įtrauktas į aiškinimo procesą, apimantį tekstinius duomenis.

50. Fenomenologinis požiūris į tyrimo objektą • Tyrėjas orientuojasi į respondento profesinę, socialinę, emocinę ir pan. patirtį ir jos raišką išsisakymuose, kurie geriausiai atitinka šios patirties turinį. • Jis atlieka respondento patirties bendraautorio funkcijas, įvairiais būdais stimuliuodamas pastarojo prisiminimus apie ankstesnę veiklą, siūlydamas analizuoti įsivaizduojamas kolizines situacijas, skatindamas išsisakyti dėl dabarties aktualijų ir pan. Tyrėjui svarbiau aprašyti subjektą, apibūdinti patirties ar sąmonės esmines savybes, o ne paaiškinti procesą, jo ypatumus.