Tvirta mokymosi motyvacija- mokymosi visą gyvenimą pagrindas

1. Tvirta mokymosi motyvacija- mokymosi visą gyvenimą pagrindas

2. Turinys • Motyvacijos samprata • Motyvo samprata • Motyvo struktūra • Sudominimo vaidmuo motyvacijoje • Optimalių mokymo(si) sąlygų sudarymas • Mokinių vystymosi ypatumų išmanymo įtaka motyvacijai • Sąmoningo ir aktyvaus mokymosi skatinimas • Bendrųjų gebėjimų ugdymas • Mokytojo vaidmuo mokymosi motyvacijos formavime • Vyraujantys mokymo metodai mokykloje

3. Pranešimo tikslas – supažindinti su mokymosi motyvacijos formavimu, kaip vienu iš kelių, vedančių ne tik į mokymosi sėkmę, bet ir į sėkmingą tolimesnį žmogaus gyvenimą. Pranešimo uždaviniai: 1. Apibrėžti motyvo struktūrą, motyvacijos sampratą. 2. Paanalizuoti: 2.1. sudominimo vaidmenį motyvacijoje; 2.2.optimalių mokymo(si) sąlygų sudarymo įtaką motyvacijoje 3. Sąmoningo ir aktyvaus mokymo(si) skatinimo vaidmenį motyvacijoje. 4. X mokyklos mokinių tyrimo analizės “Vyraujantys mokymosi motyvai pristatymas”

4. Kodėl mokykloje reikia išsiugdyti tvirtą mokymosi motyvaciją? 1. Žinių visuomenės atsiradimas. 2. Sparti technologijų kaita. 3. Globalizacija. 4. Aktyvi pilietinė pozicija. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys žmogų mokytis visą gyvenimą, norint išsaugoti konkurencingumą darbo rinkoje.

5. ET 2000 m. Lisabonoje paskelbė išvadą, kad : “Sėkmingą perėjimą prie žiniomis pagrįsto ūkio ir visuomenės turi lydėti perėjimas prie mokymosi visą gyvenimą”. ES siekiai, numatyti Lisabonos strategijoje integruoti formuojant nacionalinę švietimo politiką, planuojant investicijas į žmogiškuosius išteklius. LR prioritetinėmis sritimis išlieka: • užimtumo, pramonės konkurencingumo didinimas; • intelektinio potencialo stiprinimas. Todėl MVG tampa būtinybe.

6. KOKIŲ GEBĖJIMŲ XXI AMŽIUJE MES TURIME MOKYKLOJE IŠMOKYTI VAIKUS? • EP 2006 M. rekomendacijos dėl “Bendrųjų visą gyvenimątrunkančio mokymosi gebėjimų” nurodė 8 pagrindinius bendruosius gebėjimus: • Bendravimas gimtąja ir užsienio kalbomis; • Matematiniai gebėjimai ir skaitmeninis raštingumas; • Mokymasis mokytis; • Socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; • Iniciatyva ir verslumas; • Kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

7. KODĖL MOKYKLOJE REIKIA IŠSIUGDYTI TVIRTĄ MOKYMOSI MOTYVACIJĄ? 1. Nuolatinis mokymasis 2. Kvalifikacijos kėlimas 3. Naujų kompetencijų įgijimas garantuos žmogui saugią finansinę padėtį, didesnį pritaikomumą konkurencinėje rinkoje nuolat kintant technologijoms.

8. Motyvacija –[pranc. motif veiksmo pagrindas] “Psichofiziologinis procesas reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius su aplinka motyvų kaitos pagrindu”. • Jei dėl kurių nors priežasčių norima keisti mokinių veiklą ar elgesį, reikia keisti motyvaciją. • Norint sužinoti priežastis, dėl kurių pakito mokinių veikla ar elgesys, reikia išsiaiškinti motyvaciją. L. Jovaiša. “Enciklopedinis Edukologijos žodynas” Vilnius, 2007

9. Motyvo samprata Motyvas[lot. movere – judinti] – sąmoninga ar nesąmoninga veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir situacijos, tenkinančios jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus sąveikos. • Motyvas ne tik sukelia veiksmą, bet ir suteikia jam kryptį ir tam tikrą jėgą. Motyvų šaltiniai:- potraukiai - idealai - poreikiai - įsitikinimai - interesai - žinojimas - polinkiai - emocijos - vertybės - valia - požiūriai - ketinimai Kai pasireiškia bent vienas veiksnys, sakoma, kad asmenybė yra motyvuota.

10. Motyvo struktūra Motyvas – gali paskatinti veikti, jei yra atitinkama reikmė. Jo priėmimas ir vertinimas Elgsenos programa Skatulys Veiksmas Tikslas Signalas Išmoktų veiksmų motyvacija sutrumpėja: Signalas Veiksmas Tikslas L. Jovaiša “Enciklopedinis edukologijos žodynas” Vilnius, 2007

11. Motyvavimas – gebėjimas paveikti klasę, kad ji įgyvendintų iškeltus tikslus. Jo sėkmėpriklauso: • nuo mokytojo veiksmų ir nuostatų, • sugebėjimo naudoti motyvacines priemones, • pačių mokinių motyvacijos laipsnio. Jūratė Valuckienė“Vadybos pagrinduose” motyvaciją apibrėžė ”savęs ir kitų skatinimą tam tikrai veiklai, siekiant individualių tikslų”.

12. Kad mokinių elgsena būtų tinkamai stimuliuojama, mokinys turi turėti: Asmeninį tikslą Stimulą tikslui siekti Realų veiklos tikslą Mokinys sąmoningai dirba, kai: 1. suvokia veiklos tikslą; 2. gali planuoti, kaip tą tikslą pasiekti; 3. įgyvendina savo planą; 4. kontroliuoja rezultatus. Stiprinti mokymosi motyvaciją reiškia visų pirmą sudominti mokomu dalyku.

13. Sudominimo vaidmuo motyvacijoje Anot N.M. Grenstad domėjimasis skatina: 1. mokinių kūrybinius sugebėjimus; 2. savarankiškumą; 3. kritinį mąstymą. Todėl būtina: apgalvoti, kaip pasiekti, kad dalyko ar temos pradžioje sužadintas dėmesys būtų išlaikomas ir per ”dėmesio duobę”.

14. Optimalių mokymosi sąlygų sudarymas Svarbus faktorius, įtakojantis mokymosi motyvaciją yra optimaliai palankių ugdymosi sąlygų sudarymas: mokinio supratimas; mokytojo geranoriškumas; teigiamos darbo atmosferos sukūrimas.

15. Sėkmingam ir aktyviam mokymui(si) būtinas jausminis komfortas. Noras mokytis, anot G.Butkienės ir A.Kepalaitės stiprėja: 1. mokykloje jauku ir malonu; 2. mokinys nepervargsta ir visada yra darbingas; 3. patiria sėkmės ir bendradarbiavimo jausmą; 4. vis nauja mokymosi medžiaga ir skirtingi mokymo(si) metodai; 5. patenkinamas mokinio smalsumas.

16. Aiškūs, realūs, pamatuojami tikslai Bendra filosofija, bendros vertybės Kūrybiškas aktyvių mokymo (si) strategijų taikymas ugdymoprocese) Profesionali vadyba BENDROS VIZIJOS KŪRIMAS, ĮGYVENDINIMAS Mokymosi motyvacijos kūrimas, palaikymas, stiprinimas Moksleivių įsitraukimas į aktyvią veiklą ir atsakomybės už rezultatus pasidalijimas DĖMESYS MOKYMUI (SI) UGDYMUI (SI) PALANKUSKLIMATAS Mokymosi visą gyvenimą nuostatos formavimas Saugios fizinės ir psichologinės aplinkos kūrimas Kiekvieno asmens pripažinimas ir paskatinimas Bendrųjų gebėjimų ugdymas Teigiamo moksleivių elgesio ir atsakomybės formavimas Glaudaus tėvų ir mokyklosbendradarbiavimo siekimas Mokytojų profesinis meistriškumas ir tarpusavio bendradarbiavimas X mokyklos veiklos modelis

17. Mokinių vystymosi ypatumų išmanymo įtaka motyvacijai Kitas svarbus faktorius motyvavime yra mokinių vystymosi ypatumų išmanymas. Mokomosios medžiagos pateikimas ir mokymo(si) proceso organizavimas turi atitikti realias mokinių galimybes, kad jie nepatirtų: 1. intelektinio; 2. moralinio; 3. fizinio perkrovimo. .

18. Mokytojas turėtų siekti sąmoningo ir aktyvaus mokymosi, nes jis susijęs ne tik su stipria vidine mokinio motyvacija, bet ir su jo valios ypatybėmis. Vidinė motyvacija pagrįsta: noru žinoti; noru tobulėti; noru užimti svarbią vietą visuomenėje. Valia pagrįsta – pasiryžimu nugalėti mokymosi sunkumus.

19. Sąmoningo ir aktyvaus mokymosi skatinimas Mokymo tvirtumas anot J. A. Komenskio pasiekiamas mokiniams sąmoningai ir aktyviai dirbant. Todėl akcentuojami savarankiški darbai, kuriuos siūloma organizuoti 2 lygiais: Darbai, skirti mokinių protinei veiklai, mokėjimams, įgūdžiams formuoti Darbai, skirti mokinių kūrybiniam aktyvumui ugdyti - pratimų atlikimas - planų, konspektų sudarymas - taisyklių kartojimas - visi kūrybiniai darbai - eilėraščių mokymasis - naujų uždavinių sprendimas Sąmoningas ir aktyvus mokymas(sis) reikalauja, kad mokytojas išmokytų mokinius savarankiškai mokytis.

20. Sąmoningas ir aktyvus mokymasis akcentuoja aktyvių mokymo strategijų naudojimą Sąmoningas ir aktyvus mokymasis skatina teigiamą požiūrį į mokymąsi. Jo metu: • formuojasi supratimas, kad mokymasis yra procesas, o ne žinių ar faktų įsiminimas; • Įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje; • Didėja savarankiškumas; • Susireguliuoja mokymosi motyvacija; • Stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis. Mokymosi aktyvumą ir sąmoningumą lemia mokinių mokymosi tikslo suvokimas.

21. E.G. Chabardas sakė : ”Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos”

22. Bendrieji gebėjimai Mokymosi visą gyvenimą gebėjimai Mokymasis mokytis Naujų žinių taikymas praktikoje Gebėjimas adaptuotis Problemų sprendimo gebėjimai Mokėjimas valdyti save Ir kitus Komandinio darbo gebėjimai Komunikaciniai sugebėjimai Mokėjimas valdyti informaciją

23. Mokytojo vaidmuo mokymosi motyvacijos formavime “Mokytojas privalo reaguoti į įvairialypės, besikeičiančios moksleivių populiacijos poreikius, į sparčią technikos pažangą ir tenkinti visų visuomenės grupių keliamus tobulumo reikalavimus”. “Mokytojai – kaip pokyčių tarpininkai – būtina sąlyga norint ko nors pasiekti” (Fullan, 1998). Mokytojo veikla – tai raktas į sėkmingą mokinių gyvenimą, sėkmingą visuomenės ateitį.

24. N. Longworth (2000) kelia šiuos pagrindinius reikalavimus mokytojui: • suformuoti vaiko įprotį mokytis; • padėti suformuluoti asmeninius tikslus; • tyrinėti naujas mokymosi strategijas ir taikyti jas mokymo procese; • plėtoti komunikacinių technologijų taikymo strategijas, siekiant stimuliuoti mokymąsi; • mokymąsi paversti maloniu ir kūrybišku užsiėmimu, pasitelkus mokymosi motyvacijos skatinimo ir mokymosi barjerų šalinimo žinias.

25. Reikalavimai mokytojui Nuolat tobulėti, domėtis, generuoti, kurti, diegti naujas idėjas Nepamiršti skirti dėmesio psichologiniam klasės klimatui, savęs pažinimui, mokyti vaikus nugalėti kliūtis, dirbti komandoje Būtina mokyti, kaip susirasti, pritaikyti, analizuoti, sintetinti ir vertinti informaciją Būtina plati mokytojo erudicija įvairiose srityse Asmeninės vizijos įgyvendinimas Analizuoti ugdymo procesą, vertinti save ir refleksuoti Strategijų ir išteklių pasiekti, tikslus numatymas Mokymą ir mokymąsi organizuoti ne tik klasėje, bet ir mokyklinėje bei vietos bendruomenėje Lankstumas, mobilumas, technologijų išmanymas, bendradarbiavimas, organizavimas

26. Anketinės apklausos “Vyraujantys mokymosi motyvai” X mokykloje analizė

27. IŠVADOS • Motyvavimo sėkmė priklauso nuo mokytojo veiksmų ir nuostatų, gebėjimo naudoti motyvacines priemones ir pačių mokinių motyvacijos laipsnio . • Stiprinkime motyvaciją: sudominkime mokomu dalyku, parinkime mokymo metodus, skatinančius mokinių aktyvumą, bendradarbiavimą. • Ugdykime bendruosius gebėjimus, kurie padės mokiniams orientuotis žinių visuomenėje. • Niekada nepaliaukime mokęsi- tai esminis dalykas. Kai nustoja augę mokytojai, nustoja augę ir jų mokiniai (Barth)

28. Naudota literatūra • Mokomoji medžiaga švietimo centrų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programoms. J. Valuckienė “Vadybos pagrindai”, Vilnius, Mokytojų kompetencijos centras, 2006 • L. Šiaučiukienė, Visockienė, P. Talijūnienė “Šiuolaikinės didaktikos pagrindai”. Kaunas, KTU “Technologija”, 2006 • L. Jovaiša “Enciklopedinis edukologijos žodynas”, Vilnius “Gimtasis žodis”, 2007 • Pedagoginės sistemos tobulinimas. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų mokomoji medžiaga. Vilnius, PPRC, 2007 • Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija, 2006 m. gruodžio 18 d. “Dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų”.