Pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas: problemos ir jų sprendimo būdai

1. Pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas: problemos ir jų sprendimo būdai Soc. m. dr., doc. Elena Marcelionienė Lietuvos edukologijos universitetas

2. Pagrindiniai šiuolaikinio vertinimo principai: • Vertinimas turi skatinti mokinio asmenybės brandą, mokymosi motyvaciją, emocijų, valios sričių plėtotę, pasiekimus bei pažangą, koreguoti ugdymo procesą. • Vertinimas grindžiamas idiografiniu principu: dabartiniai mokinio pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais ir taip matoma mokinio padaryta (nepadaryta) pažanga. • Vertinimo metodikos gali būti įvairios, bet visos ugdančios mokinio asmenybę, skatinančios sėkmę ir pažangą. • Mokytojas gali pasirinkti vertinimo fiksavimo formas. („Pradinio ugdymo samprata“)

3. Vertinimo tikslai: • Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, t.y. pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus. • Padeti mokytojui suprasti mokinio mokymosi galimybes, pamatyti spragas, problemas, parinkti kelius, kaip tas problemas įveikti. • Suteikti tėvams informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp mokyklos ir vaiko tėvų. • Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo procesą, numatyti perspektyvą. („Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“)

4. Sudedamosios vertinimo dalys ir tipai: Vertinimas ugdymo procese (mokant ir mokantis) diagnostinis vertinimas formuojamasis vertinimas formuojamasis vertinimas formuojamasis vertinimas formuojamasis vertinimas diagnostinis vertinimas ................................... Vertinimas baigus programą apibendrinamasis vertinimas

5. Formuojamasis vertinimas – „vertinimas vardan mokymosi“ • Atliekamas ugdymo procese, nuolat. • Vertinant atsižvelgiama į pamokai ar pamokų ciklui keliamus uždavinius (mokiniui paaiškinami mokymosi uždaviniai). • Parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta (konkrečius pasiekimus), ir ką dar reikia išmokti (konkrečias spragas). • Vertinama dažniausiai žodžiu arba trumpomis pastabomis raštu. • Vertinimas formaliai nefiksuojamas ir viešai neskelbiamas.

6. Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų formuojamasis vertinimas Klausymas ir kalbėjimas ● Draugo, mokytojo ir kt. klausėsi atidžiai, nelabai atidžiai, neatidžiai, pritrūko kantrybės, buvo išsiblaškęs, visai nesiklausė... • Kalbėjo aiškiai, suprantamai, neaiškiai, ne į temą, tiksliai atsakė į klausimą, negebėjo atsakyti į klausimą, pasakojo išraiškingai, įdomiai, monotoniškai, neįdomiai.

7. Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų formuojamasis vertinimas Skaitymo technika ir teksto supratimas • Skaitė sklandžiai, tinkamai intonuodamas, perteikdamas teksto nuotaiką; nesklandžiai (skiemenuodamas, užsikirsdamas), darė sakinio intonavimo klaidų, neraiškiai. • Suprato, apie ką skaitė, nes atsakė į teksto turinio klausimus; nesuprato, nes neatsakė į klausimus.

8. Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų formuojamasis vertinimas Rašymas · teksto kūrimas: atsakė (neatsakė) į temą, sugalvojo įdomų, netikėtą įvykį (seniai žinomą, neįdomų), mokėjo (nemokėjo) sudominti ir t.t.; · parašė aiškiais, taisyklingais sakiniais (neaiškiais, neišskirtais, netaisyklingais...), nepadarė ( padarė) skyrybos klaidų; · be klaidų parašė išmoktus žodžių rašybos atvejus, padarė rašybos klaidų (nurodomos individualios arba dažniausiai pasitaikančios klaidos); · raštas įskaitomas, estetiškas (neįskaitomas, neestetiškas...), tekstas parašytas tvarkingai (netvarkingai)...

9. Diagnostinis vertinimas • Atliekamas temos pradžioje, kad būtų tikslingiau planuojamas ugdymo procesas. • Atliekamas baigus temą, kad išaiškėtų mokinių pasiekimai ir spragos, numatomi tolesni ugdymo(si) tikslai. • Diagnostinio vertinimo laiką, dažnumą renkasi mokytojas. • Rezultatai fiksuojami mokytojo pasirinktu būdu.

10. I klasės mokinių diagnostinio vertinimo lentelė

11. II klasė. Diagnostinis vertinimas baigus III vadovėlio skyrių

12. Apibendrinamasis vertinimas – „išmokto įvertinimas“ • Atliekamas baigus programą: pusmečio mokslo metų pirmąjį pradinio ugdymo koncentrą (II klasę) antrąjį pradinio ugdymo koncentrą (IV klasę). ● Remiantis mokinių pasiekimų lygių požymiais (BP III lentelė) nustatomas mokinio pasiekimų lygis: pagrindinis, patenkinamas, aukštesnysis. ● Rezultatai fiksuojami dienyne ir kitoje pasirinktoje vertinimo formoje (pasiekimų knygelėje, pažymėjime ir kt.). ●Baigus IV klasę rašomas mokinio vertinimo aprašas.

13. Klausymas ir kalbėjimas: pasakojimas • Pagrindinis lygis: geba pasakoti matytus ar patirtus įvykius. • Aukštesnysis lygis: geba įdomiai, gyvai papasakoti patirtus ar matytus įvykius. • Patenkinams lygis: remdamasis pagalbiniais klausimais geba papasakoti patirtus ar matytus įvykius.

14. Skaitymas ir literatūros pažinimas(gebėjimai)I – II klasė Pagrindinis lygis: - skaito sakiniais, atsako į teksto turinio klausimus; - pasako prozos kūrinio veikėjus ir įvykius. Aukštesnysis lygis: - sklandžiai, tinkamai intonuodami skaito tekstą ir atsako į apibendrinamuosius klausimus; - apibūdina prozos kūrinio veikėjus ir įvykius. Patenkinamas lygis: - skaito žodžiais arba sakiniais ir pasirengęs (mokytojui padedant) atsako į teksto turinio klausimus; - mokytojui padedant pasako prozos kūrinio veikėjus arba svarbiausią įvykį.

15. Skaitymas ir literatūros pažinimas(gebėjimai)III – IV klasė Pagrindinis lygis: - prozos kūrinyje suvokia įvykius, veikėjus, veiksmo vietą, laiką, temą ir ką svarbaus autorius norėjo pasakyti; - skaito negrožinį tekstą ir pasako jame pateiktus faktus. Aukštesnysis lygis: - pasako perskaityto kūrinio temą, pagrindines idėjas; - skaito negrožinį tekstą ir pasako, ką naujo sužinojo, randa reikiamą informaciją, daro išvadas, apibendrina. Patenkinamas lygis: - pasako neilgo perskaityto kūrinio veikėjus, apie ką kūrinyje kalbama; - atsako į negrožinio teksto klausimus, randa tiesiogiai pasakytą informaciją.

16. Rašymas: I – II klasė Pagrindinis lygis: - gavęs pagalbą (planą, klausimus, paveiksl. seriją) parašo 3–4 sakinių tekstą, geba ištaisyti nurodytas klaidas; - taisyklingai rašo 2 – 3 skiemenų, be priebalsių samplaikų žodžius. Aukštesnysis lygis: - geba nurodyta arba pasirinkta tema taisyklinga kalba sukurti rišlų 5 ir daugiau sakinių tekstą; - taisyklingai rašo be priebalsių samplaikų žodžius, geba ištaisyti klaidas. Patenkinamas lygis: - mokytojui padedant, parašo 2 – 3 sakinių tekstą; - mokytojui padedant, taisyklingai rašo 2 – 3 skiemenų, be priebalsių samplaikų žodžius.

17. Rašymas: III – IV klasė Pagrindinis lygis: - aprašo patirtus ir matytus įvykius; parašo pasakojimą ir aprašymą; pagal aptarto aprašymo pavyzdį sukuria gyvūno, augalo, daikto ar kt. aprašymą; - rašo žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo, daikt. ir būdv. vns. gal., daikt. ir būdv. dgs. kilm., daikt. viet., daikt. ir būdv. dgs. vard. pagal pavyzdžius, es.l. veiksm., būt. k. l. veiksm., asmenvardžius ir vietovardžius, paprasčiausius prieb. asimiliacijos atvejus. Aukštesnysis lygis: - parašo pasakojimą, aprašymą, jį redaguoja, tobulina, pagal pasirinktą pavyzdį aprašo gyvūną, augalą, daiktą ar kt. - rašo žodžius... Patenkinamas lygis: - mokytojui padedant, pagal pavyzdį aprašo patirtus ir matytus įvykius; parašo trumpą pasakojimą, trumpai aprašo pažįstamą gyvūną, augalą ar kt. - mokytojui padedant, pagal pavyzdį rašo žodžius...

18. IŠVADOS • Daugiausia naudos mokiniui duoda formuojamasis vertinimas, nes šis vertinimas padeda mokytis.Jį mokytojai geba atlikti. Sunkumų kyla, jeigu norima fiksuoti šio vertinimo rezultatus (kadangi vertinama dažnai), suteikti informaciją tėvams. • Diagnostinis vertinimas padeda įvertinti nueitą etapą ir numatyti perspektyvą. Jo rezultatų fiksavimą mokytojas gali pasirinkti. Tam ypač tinka įvairios lentelės. • Apibendrinamasis vertinimas, atliekamas kurso pabaigoje, kelia daug sunkumų, kadangi vertinama apmąstant visą laikotarpį ir nustatant mokinių pasiekimų lygius. Jokie testai, net ir standartizuoti, pilnai neatskleidžia mokinių pasiekimų.