3 TEMA Kaštų identifikavimas ir kaupimas

1. 3 TEMA Kaštų identifikavimas ir kaupimas TURINYS: 3.1    Kaštų identifikavimas ir kaupimas - esmė 3.2 Kaštų terminologija 3.3Kaštų klasifikavimas; • Gamybos ir negamybiniai kaštai • Kapitalizuojami ir laikotarpio kaštai • Tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai • Pastovūs ir kintami kaštai • Kaštų klasifikavimas gamybinėse įmonėse – apibendrinimas 3.4 Kaštų kaupimo būdai ir priemonės

2. Kaštų identifikavimas ir kaupimas - esmė • Atliekamas pirminis identifikavimas Esmė -nustatyti kokie kaštai yra būdingi konkrečiai įmonei, atsižvelgiant į jos gamybos procesą ir organizacinę struktūrą. Rezultatas – apskaitos politikoje aprašoma įmonės kaštų klasifikacija. • Apibrėžiamas kaštų kaupimas Esmė – remiantis įmonei būdinga kaštų klasifikacija ir kaštų informacijos poreikiais, nustatyti grupes ir pogrupius kaštų kaupimui bei priemones tai atlikti. Rezultatas - atitinkama sąskaitų plano struktūra. Kompiuterinėje programoje numatomi papildomi klasifikavimo požymiai. • Atliekamas periodinis identifikavimas ir kaupimas Esmė – kasdienines operacijas fiksuoti apskaitoje į atitinkamas sąskaitas, nurodant visus reikalingus parametrus.

3. Kaštų objektas Kaštų objektas Kaštų objektas – bet kas, kam yra reikalinga atskiras kaštų matavimas. • Veiklos/operacijos/procesai • Produktai ir paslaugos • Projektai • Padaliniai/skyriai/atstovybės • Programos • Pirkėjai ir klientai

4. Kaštus apsprendžiantys veiksniai Kaštus apsprendžiantis veiksnys (cost drivers) – tai bet koks veiksnys, kurio pasikeitimas lemia nagrinėjamo kašto objekto bendrų kaštų pasikeitimą. Pvz. - pagamintos produkcijos (vnt.) - pravažiuota rida (km) - darbo laikas (val.)

5. Kaštų klasifikavimas: gamybos ir negamybiniai kaštai Gamybos kaštai – kaštai, kurių atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su gamybos procesu. Paprastai skirstomi į: • Tiesioginės žaliavos • Tiesioginis darbas • Pridėtiniai (netiesioginiai) gamybos kaštai Negamybiniai kaštai – kaštai, kurių atsiradimas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesu.Skirstoma į : • Bendrieji ir administraciniai kaštai • Pardavimų kaštai • Finansiniai ir investiciniai (paprastai nenagrinėjami Kaštų apskaitos kontekste)

6. Kaštų klasifikavimas: kapitalizuojami ir laikotarpio kaštai Kapitalizuojami kaštai – tai kaštai, kurie jų patyrimo metu yra kapitalizuojami (priskiriami turtui), ir naudą (pajamas) iš kurių įmonė gaus ateityje. Paprastai, tai gamybos kaštai. Laikotarpio kaštai – kaštai, kurie pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį patiriami. Paprastai, tai negamybiniai kaštai.

7. Kaštų klasifikavimas: tiesioginiai ir netiesioginiai kaštai Klasifikacija pagal sąryšį su kaštų objektu. Tiesioginiai kaštai – tai kaštai, kurie gali būti specifiškai susieti su kaštų objektu ir kurie ekonomiškai pagrįstu būdu gali būti surasti tam kaštų objektui. Netiesioginiai kaštai – kaštai, kurie yra susiję su kaštų objektu, tačiau ekonomiškai pagrįstu būdu negali būti surasti atskiram kaštų objektui.

8. Tiesioginiai kaštai KAŠTŲ OBJEKTAS kaštų priskyrimas Kaštų nustatymas Netiesioginiai kaštai kaštų paskirstymas Tiesioginių/netiesioginių kaštų nustatymo kaštų objektams esmė

9. Kaštų klasifikavimas: kintami ir pastovūs kaštai Kintami kaštai – tai kaštai, kurie kinta visumoje proporcingai kaštus apsprendžiantiems veiksniams. Pastovūs kaštai – tokie kaštai, kurie visumoje nekinta, nepriklausomai nuo kaštus apsprendžiančio veiksnio kitimo. Pakopiniai kaštai(step cost) – jie egzistuoja tada, kai nežymus kaštus apsprendžiančio veiksnio kitimas neturi įtakos bendrųjų kaštų pokyčiui. (reikšmingas tik didesnis pokytis) Dalinai kintami kaštai – kaštai, kuriuos tuo pačiu metu sudaro ir kintamų ir pastovių kaštų komponentai. Klasifikacija pagal elgseną.

10. Pagrindinės prielaidos kaštų klasifikacijai į pastovius ir kintamus kaštus • Klasifikacija atliekama tam tikro kaštų objekto atžvilgiu; • Turi būti apibrėžtas klasifikacijos taikymo laikotarpis; • Daroma prielaida, kad kaštai turi tiesinę priklausomybę; • Klasifikacijai naudojamas tik vienas kaštus apsprendžiantis veiksnys; • Turi būti apibrėžtos kaštus apsprendžiančio veiksnio svyravimo ribos.

11. Sąryšis tarp pastovių/kintamų ir tiesioginių/netiesioginių kaštų Kaštų elgsena Pvz.: kaštus apspr. veiksnys – produkcijos vnt.

12. Kaštų klasifikacijos apibendrinimas

13. Kaštai Gamybos (produkcijos) kaštai Negamybiniai (laikotarpio) kaštai • Tiesioginės žaliavos • Tiesioginis darbas • Pridėtiniai kaštai • (netiesioginiai gamybos kaštai) Pagrindiniai (prime) kaštai Konversijos (conversion) kaštai Kaštų klasifikacija gamybos įmonėse

14. Kaštų atsiradimas ir jų apskaita gamybos įmonėse BALANSAS Atsargos PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA • Tiesioginių • žaliavų • pirkimas Tiesioginių žaliavų atsargos Pardavimai minus Įvykdžius pardavimą Kapitalizuojami kaštai Parduotų prekių savikaina • Tiesioginis • darbas • Pridėtiniai • kaštai Nebaigta gamyba Pagaminta produkcija Laikotarpio (nekapitalizuojami) kaštai Lygu bendrasis pelnas minus Bendrosios ir administracinės sąnaudos Nepardavus per laikotarpį Gatava produkcija Lygu veiklos pelnas

15. Gamybos kaštų ir pagamintų prekių savikainos skaičiavimas • Tiesioginės žaliavos: • Žaliavos, laikotarpio pradžioje • (plius) žaliavų pirkimai • =Gamybai skirtos žaliavos • (minus) žaliavos laikotarpio pabaigoje • = Žaliavos sunaudotos gamyboje Tiesioginės žaliavos Tiesioginis darbas (plius)Tiesioginis darbo užmokestis ir soc. draudimas • (plius) Pridėtiniai gamybos kaštai: • Netiesioginis darbas ir soc. draudimas • Gamybos priemonių draudimas, nuoma • Pagalbinės medžiagos • Komunalinės sąnaudos • Gamybos priemonių nusidėvėjimas ir kt. Pridėtiniai kaštai = Bendri gamybos kaštai (plius) nebaigta gamyba laikotarpio pradžioje (minus) nebaigta gamyba laikotarpio pabaigoje = Pagamintų prekių savikaina Pagamintų prekių savikaina

16. Gamybos kaštai, pagamintų prekių savikaina ir parduotų prekių savikaina Nebaigta gamyba Gatava produkcija Parduota produkcija Žaliavos Pagamintos produkcijos kaštai = Parduotų prekių savikaina = Tiesioginis darbas Gamybos kaštai = Atskira schema Gamybos kaštai + Nebaigta gamyba laikotarpio pradž. - Nebaigta gamyba laikotarpio pab. Pridėtiniai kaštai Tiesioginės žaliavos + Tiesioginis darbas + Pridėtiniai kaštai Pagamintos produkcijos kaštai + Gatava produkcija laikotarpio pradž. - Gatava produkcija laikotarpio pab.

17. Kaštų informacijos kaupimas • Informacija apie įmonės kaštus yra kaupiama įmonės apskaitos sistemoje. Papildomai ji gali būti kaupiama ir gamybos, pardavimų informacinėse sistemose. • Kaupimo esmė – pirminiai duomenys užrašomi taip, kad būtų galima matyti: • Operacijos turinį • Operacijos datą • Mato vienetus (kg, vnt. ir t.t.) • Vieneto kainą ir bendrą sumą • Kaštų klasifikaciją pagal kaštų objektus • Kaštų klasifikaciją pagal elgseną • Priklausymą atsakomybės centrams • Kiti vadovui svarbūs parametrai • Tikslas – turėti galimybę duomenis apibendrinti pagal tam tikrus požymius ir formuoti norimo detalumo ataskaitas. Parametrai, nagrinėti Finansų apskaitos kurse Parametrai, reikalingi detalesniam informacijos apdorojimui

18. Kaštų kaupimo alternatyvos • Norimam kaupimo rezultatui pasiekti gali būti naudojama: • Tam tikros struktūrossąskaitų planas • papildomi informaciniai laukaisąskaitose. • Kuri alternatyva bus pasirinkta priklauso nuo: • Vadovo ir buhalterijos darbuotojų sprendimo • Turimų informacijos kaupimo technologijų (kompiuterizuotų apskaitos programų, įmonės kompiuterizavimo lygio) • Gaminamo produkto specifikos ir kt. veiksnių. • Įmonė gali derinti abi alternatyvas (pvz. vidutinio detalumo sąskaitų planas + sąskaitose įvedami papildomi parametrai)

19. Sąskaitų plano esmė Sąskaitų planas – įmonės apskaitininko parengtas ir vadovybės patvirtintas toje įmonėje naudojamų sąskaitų sąrašas

20. Sąskaitų plano naudojimas kaštų kaupime • Sąskaitų planas – tai “knygos, kurios kiekviename puslapyje kaupiama tam tikta informacija, turinys.” • Adaptuojant sąskaitų planą įmonės reikmėms, nerekomenduojama keisti 1-6 klasės sąskaitų. • Įmonės, kurioms nepakanka tokio informacijos kaupimo detalumo, ar kurių veikla yra specifinė tikslinga naudotis 7, 8 ir 9 klasių sąskaitomis. • Išskiriami tokie valdymo apskaitai naudojamų sąskaitų planai: • Visiškai integruotas • Iš dalies integruotas ir • Autonominis sąskaitų planai. Apie sąskaitų planų sudarymo galimybes ir ypatumus plačiau skaitykite savarankiškai: V. Jagminas. Kaip sudaryti menedžmento apskaitos planą.

21. (pasirinkite gaminį) Stalas A1102 Stalas A1105 Kėdė M125 Kėdė 3216 Papildomų informacinių laukų naudojimas • Duomenų įvedimo į apskaitos sistemą stadijoje dažniausiai naudojamas mažesnis sąskaitų kiekis, tačiau kiekvienoje sąskaitoje galima nurodyti tam tikrus papildomus požymius. • Pvz. Įmonė gamina stalus ir kėdes. Tiesioginių žaliavų kaštų apskaitai yra naudojama viena sąskaita (710), tačiau lauke “gaminio tipas” galima pasirinkti: