“Rankenėlės” (Handles) ir duomenų tipai

1. “Rankenėlės” (Handles) ir duomenų tipai

2. Vengriškasis užrašymo būdas • Win32 API naudoja vengriškąjį užrašymo būdą. Tai reiškia, kad kintamojo vardas turės priešdėlį, nurodantį jo duomenų tipą. Pavyzdžiui, raidė “p” nurodo, kad kintamasis yra rodyklė (pointer), “lp” - “ilgoji” rodyklė (long pointer), kuri 32 bitų sistemoje yra ta pati rodyklė. Tai yra senųjų 16 bitų sistemų palikimas.

3. LPVOID • Rodyklė į nežinomo tipo objektą. ANSI-C standartas leidžia apsibrėžti daugybines rodykles kaip “void*” tipą. • Win32 API funkcijos gali turėti argumentus paženklintus kaip “LPVOID reserved”. Niekada nenaudokite šio tipo duomenų programoje, nes jie yra arba priklausomi nuo dar nerealizuoto funkcionalumo, arba naudojami specifinėse programose. Šiam parametrui perduokite NULL reikšmę.

4. DWORD, WORD, BYTE • Šie duomenų tipai apibrėžti taip, kad jų ilgis būtų nepriklausomas nuo platformos. • DWORD – 32 bitų ilgio be ženklo (unsigned) • WORD – 16 bitų ilgio be ženklo • BYTE – 8 bitų ilgio be ženklo • QWORD – 64 bitų ilgio be ženklo

6. Pavyzdys (1)

7. Pavyzdys (2)

8. LONG, INT, SHORT, CHAR • Šie tipai nėra fiksuoto ilgio ir yra apsprendžiami tik nuo naudojamos “geležies”. • LONG – žymimi “l” • UNIT – žymimi “i” arba “ui” • CHAR, UCHAR – žymimi “c” arba “uc”

9. Pavyzdys (3)

10. STR, LPSTR • STR – simbolių eilutės su išskirta atmintimi. Žymima “sz” – simbolių eilutė užbaigta “0” (zero-terminated string) • LPSTR – rodyklė į simbolių eilutę. Žymima “lpsz”. “sz” yra svarbi žymė, nes kai kurios eilutės nėra užbaigiamos “0”.

11. TCHAR, TSTR, LPTSTR • TCHAR – daugybinis simbolinis duomenų tipas. Jis gali saugoti arba 1-o baito ASCII simbolį, arba 2-jų baitų Unicode simbolį. • TSTR – yra TCHAR simbolių eilutė • LPTSTR – yra rodyklė į TSTR tipą.

12. Pavyzdys (4)

13. HANDLE • Savo branduolyje Windows’ai saugo lentelę visų skirtingų objektų už kuriuos yra atsakingi. Langai, mygtukai, ikonos ir t.t., kiekvienas toks įrašas saugomas lentelėje yra susiejamas su identifikatoriumi, kuris vadinamas HANDLE. Šis identifikatorius yra apibrėžiamas kaip 32 bitų įrašas be ženklo antraštėje <windows.h> ir dažniausiai žymimas “h”.

14. HWND Šie tipai iš esmės taip pat yra “rankenėlės”. • HWND – langų identifikatoriai skirti sekti objektams rodomiems ekrane. Komunikavimui su konkrečiu langu reikia turėti to lango identifikatoriaus kopiją. Dažniausiai žymimas “hwnd”.

15. HINSTANCE • HINSTANCE – programos egzemplioriaus identifikatorius. Kiekviena programa gauna savo identifikatorių tam, kad branduolys galėtų bendrauti su ja. Pavyzdžiui, norint sukurti naują langą, reikia perduoti programos HINSTANCE kintamąjį branduoliui, kad jis žinotų, kam priklauso naujas langas. Šis identifikatorius žymimas “h” ir, kadangi dažniausiai yra vienintelis, apibrėžiamas kaip:

16. HMENU • Jei programa turi slankųjį meniu, jis turės savo identifikatorių HMENU. Tam, kad rodyti meniu ar keisti jo turinį, reikia turėti priėjimą prie šio identifikatoriaus. Dažniausiai žymimas “h”.

17. WPARAM, LPARAM • Senais gerais 16 bitų laikais, parametrai langui buvo perduodami dviem formatais: WORD (16 bitų) ir LONG (32 bitų). Atitinkamai WPARAM yra 16 bitų, o LPARAM – 32 bitų. Šiais laikais abu parametrai yra 32 bitų ilgio, bet vardai liko kaip palikimas. Kadangi šie kintamieji yra daugybiniai jie yra keičiami į kitus duomenų tipus įskaitant rodykles ir DWORD.