Inovacijų politik a L ietuvoje . Viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas

1. KTU konferencija “Lietuvos mokslas ir pramonė” Inovacijų politika Lietuvoje.Viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas 2007 m. vasario 2 d. Lina DomarkienėŪkio ministerijos sekretorė

2. EK komunikatas: Žinių taikymas praktikoje:įvairialypė ES naujovių strategija“Veiksmų inovacijų srityje ES lygiu strateginiai prioritetai: 1. Intelektinės nuosavybės teisės 2. Aktyvios standartų nustatymo politikos kūrimas 3. Viešųjų pirkimų panaudojimas inovacijų tikslais 4. Jungtinių technologijų iniciatyvų kūrimas 5. Inovacijų skatinimas pirmaujančiose rinkose 6. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo sektorių glaudaus bendradarbiavimo skatinimas 7. Pagalba diegti inovacijas regionuose 8. Politinio požiūrio į inovacijas paslaugų srityje ir netechnologines inovacijas kūrimas 9. Rizikos kapitalo rinkos

3. EK komunikatas: Žinių taikymas praktikoje:įvairialypė ES naujovių strategija“Veiksmų inovacijų srityje ES lygiu strateginiai prioritetai: 4. Jungtinių technologijų iniciatyvų kūrimas • Sprendžiama problema: poreikis skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo institucijų ir pilietinės visuomenės Europos strateginių technologijų kūrime • Europos technologijų platformos › Jungtinės technologijų iniciatyvos, kurių tikslas padidinti Europos inovacinius pajėgumus ir sutelkti pramonės, mokslo ir finansų sektorius • 7-oji bendroji programa (finansavimas: privačios ir nacionalinės bei Europos viešosios lėšos (7BP, EIB)) • Išskiriamos sritys: vandenilis ir kuro elementai, aeronautika ir oro transportas, inovatyvi medicina, nanoelektronika, įterptinės sistemos, pasaulinė aplinkos bei saugumo stebėjimo sistema

4. EK komunikatas: Žinių taikymas praktikoje:įvairialypė ES naujovių strategija“Veiksmų inovacijų srityje ES lygiu strateginiai prioritetai: 4. Jungtinių technologijų iniciatyvų kūrimas Lietuvos pozicija: • Pritariame šiai iniciatyvai, nes tai vienas iš būdų sukurti ateities technologijas, didinti Europos konkurencingumą • JTI sritys turėtų būti atrenkamos skaidriai, atvirai, pagal nustatytus kriterijus • Lietuvoje jau yra potencialas, galintis įsilieti į minėtas iniciatyvas, pvz. įterptinių sistemų, nanaoelektronikos ir elektronikos, aeronautikos bei kt. technologijų platformos

5. EK komunikatas: Žinių taikymas praktikoje:įvairialypė ES naujovių strategija“Veiksmų inovacijų srityje ES lygiu strateginiai prioritetai: 5. Inovacijų skatinimas pirmaujančiose rinkose • Sprendžiama problema – būtina identifikuoti sritis, kuriose Europa turi potencialą tapti pasauline lydere, teikdama rinkoms naujus produktus. Taip pat šalinti egzistuojančias kliūtis (administracines, reguliacines ir pan.) perspektyvių rinkų proveržiui • EK kviečiama parengti gaires (roadmap), konsultuodamasi su privačiais subjektais, kuriose būtų identifikuotos pirmaujančios rinkos • Lietuvos pozicija: Lietuvoje siekiant išskirti prioritetines, konkurencingas Lietuvos ūkio kryptis- atliekama ūkio raidos įžvalga, kurioje bus identifikuotos Lietuvos ūkio proveržio kryptys ir numatytos priemonės jų plėtros skatinimui, panaudojant vidinius išteklius ir ES paramą

6. EK komunikatas: Žinių taikymas praktikoje:įvairialypė ES naujovių strategija“Veiksmų inovacijų srityje ES lygiu strateginiai prioritetai: 6. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo sektorių glaudaus bendradarbiavimo skatinimas • Sprendžiama problema: reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir verslo atstovų • Ypač svarbus aukštojo mokslo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi vaidmuo remiant inovacijas Pagrindinės sritys: valdymo stiprinimas, naujų partnerysčių su verslo atstovais kūrimas ir finansavimo didinimas • Europos technologijų instituto iniciatyva

7. EK komunikatas: Žinių taikymas praktikoje:įvairialypė ES naujovių strategija“Veiksmų inovacijų srityje ES lygiu strateginiai prioritetai: 7. Pagalba diegti inovacijas regionuose • Klasterizacija gali būtiveiksminga priemonė siekiant sustiprinti inovacijas regionuose, derinant pramonės, mokslinių tyrimų atstovų ir valdžios institucijų patirtį • Pasinaudoti Europos regioninės ir sanglaudos politikos programomis

8. ES valstybės pagal suminį inovatyvumo indeksą (SII) ir jo augimo tendencijas Remiantis suminiu inovatyvumo indeksu (SII) ir jo augimo tendencijomis ES valstybės narės gali būti grupuojamos į 4 grupes: Pirmoji grupė – “Lyderiaujančios šalys”: Suomija, Danija, Švedija, Vokietija ir Šveicarija Antroji grupė – „Vidutinį augimo lygį rodančios šalys“: Prancūzija, Liuksemburgas, Airija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Norvegija, Italija ir Islandija Trečioji grupė – „Besivejančios šalys“:Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Portugalija, Čekija, Latvija, Graikija, Kipras ir Malta Ketvirtoji grupė – „Prarandančios augimo greitį šalys“: Estija, Ispanija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Turkija Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005

9. Lietuvos inovacinis modelis Strateginės inovacijos Adaptavimas Modifikavimas Laikinos inovacijos Lietuva: inovacinės veiklos pobūdis Šaltinis: Innobarometer, 2004

10. Pagrindiniai Lietuvos išlaidų MTEP 2008 ir 2010 metų siekiai (proc. nuo BVP)

11. Išlaidų MTTP dinamikaproc. nuo BVP

12. Inovacijų politikos instrumentai • Inovacijų politikos formavimas: • Inovacijų versle programa (nuo 2000 m.) • Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisija (nuo 2002 m.) • Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa (nuo 2005 m.) • Tiesioginis įmonių inovacijų finansavimas: • Nacionalinio biudžeto lėšos (nuo 1999 m.) • Phare parama (2004 – 2005 m.) • Struktūrinių fondų parama (nuo 2004 m.) • Inovacijų paramos infrastruktūros kūrimas ir plėtojimas: • Lietuvos inovacijų centras su 5 regioninėmis atstovybėmis (nuo 1996 m.) • Mokslo ir technologijų parkai (8 parkai nuo 2002 m.) • Verslo inkubatoriai (6) • Verslo informaciniai centrai (42) • Inovacijų ir verslumo kultūros ugdymas: • Inovacijų internetinis tinklapis: www.inovacijos.lt (nuo 2004 m.) • Inovacijų prizas (nuo 2005 m.) • Verslo plano turnyras (nuo 2005 m.)

13. Inovacijų skatinimo iniciatyvos • Nacionalinės technologijų platformos • Klasteriai • Ūkio raidos įžvalga • Kompleksinės programos • Žinių ekonomikos branduoliai (slėniai) • Kitos iniciatyvos

14. Nacionalinės technologijų platformos • Per šiuos metus Lietuvoje įsisteigė 24 nacionalinės technologijų platformos (NTP) • Ūkio ministerija skyrė 1 936 387 Lt. paramą NTP strateginių dokumentų (galimybių studijų, NTP plėtros strategijų (vizijų), NTP strateginių tyrimų planų (darbotvarkių) rengimui ir dalyvavimui ETP • NTP aktyviai dalyvauja atitinkamose Europos technologijų platformose ir su jomis susijusiuose renginiuose • Veikia NTP portalas – www.ntplatformos.lt(NTP narių, dokumentų skelbimas, informacijos tarp NTP apsikeitimas, naujienos) • Dirba NTP Centras (koordinatorius - Lietuvos inovacijų centras)

15. Inovacijų politika irNacionalinės technologijų platformos • NTP galėtų įnešti svarų indėlį LR Ūkio ministerijai apsisprendžiant dėl Tarybos išvadose išskiriamų sekančių strateginių prioritetų: • Jungtinių technologijų iniciatyvos (JTI) • Inovacijų skatinimas pirmaujančiose rinkose • Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo sektorių glaudesnio bendradarbiavimo skatinimas (Europos technologijų instituto įsteigimas)

16. Inovacijų politika ir Klasteriai Klasterizacija – vienas iš Lietuvos pramonės konkurencingumo didinimo instrumentų • Klasterizacijos skatinimo politikos įgyvendinimas numatytas nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje: Parengti ir įdiegti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos skatinimo priemonių sistemą Parengti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos žemėlapį Parengti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Klasterizacijos plėtros programą • Klasterių kūrimosi iniciatyvos šiuose Lietuvos pramonės sektoriuose: Mašinų ir prietaisų Medienos ir baldų Tekstilės ir aprangos Maisto pramonės Leidybos

17. Veiksmai, siekiant pagerinti inovacijų ir technologijų plėtrą • Išlaikyti nuoseklumą priimant sprendimus ir įgyvendinant Lisabonos strategiją: • Ūkio raidos įžvalgos rezultatai dėl prioritetinių plėtros krypčių ūkio sektoriuose • Parengtų NTP strategijų įvertinimas ir suderinimas su įžvalgos rezultatais • Ūkio proveržio krypčių formavimas • Kompleksinių programų rengimas • Konkrečių slėnių projektų vystymas

18. Iniciatorių siūlomi slėnių projektai „Saulėtekio slėnis“ VU ir VGTU miestelis Vilniaus m. Saulėtekio alėjoje Potencialūs dalyviai: • Aukštųjų technologijų įmonių tyrimų centrai • Verslo inkubatorius aukštųjų technologijų srityse - lazerių technologijų, elektronikos bei informacinių technologijų Numatomi projektai: • verslumo mokykla, • technologijų perdavimo centras, • Verslo angelų tinklas.

19. Iniciatorių siūlomi slėnių projektai Visorių – Santariškių Biotechnologijų mokslo, studijų ir verslo centras Dalyviai: • Mokslo institucijos, veikiančios biomedicinos mokslų srityje; • Biotechnologijų verslo įmonės; • Biotechnologijų verslo inkubatorius.

20. Iniciatorių siūlomi slėnių projektai Kauno mokslo, studijų ir verslo centras • Tikslas: • sutelkti Kauno regiono mokslo ir studijų institucijas, atliekančias tyrimus aukštųjų technologijų srityje; • skatinti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimą, orientuojant mokslinius tyrimus į verslo poreikius; • Skatinti diegti ir plėtoti aukštąsias technologijas.

21. Iniciatorių siūlomi slėnių projektai Lietuvos Jūrinės metropolijos integruoto mokslo, studijų ir verslo centras Centro įsikūrimą Pajūrio regione sąlygoja: Lietuvos nacionalinės darnaus vystymo strategijos prioritetų įgyvendinimas: • Jūrinio komplekso ir kitų ūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas; • Efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; • pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; • geresnė biologinės įvairovės apsauga; • geresnė kraštovaizdžio apsauga; • alternatyvios energetikos išteklių naudojimas

22. Iniciatorių siūlomi slėnių projektai Lietuvos Jūrinės metropolijos integruoto mokslo, studijų ir verslo centras ES iniciatyvų, susijusių su kranto zona, įgyvendinimas: • ES direktyvos dėl tarpinių ir pakrantės vandenų įgyvendinimas; • Integruotas kranto zonos valdymas; • Tematinės strategijos: jūra, žemė, gyventojai; • Biologinė įvairovės apsauga; • Poveikio aplinkai vertinimas; • Saugi laivyba, jūros apsauga nuo taršos; • Planavimo ryšys su aplinka; • Specifiniai veiksmai kranto zonoje ypač susiję su globaliniu klimato atšilimu ir krantų erozija.

23. Slėnių kūrimas galėtų tapti viena iš efektyviausių priemonių įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus • Slėniai –vienas iš efektyviausių instrumentų, skatinančių mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijų plėtrą • Steigiant ir ugdant slėnius: • Turi būti maksimaliai panaudojamas jau turimas potencialas, • Valstybė turėtų kryptingai remti perspektyviausias plėtros kryptis; • Optimali valstybės politika skatinant plėtrą per slėnius turėtų remtis šiais prioritetais: - Ekonominė nauda, - Socialinė nauda.

24. Slėnio formavimo kriterijai: • Slėnio visuomeninis poreikis ir nauda • Atitiktis šalies politikos tikslams • Viešųjų investicijų į Slėnį pridedamoji vertė ir jos augimas • Įtaka pramonės ir verslo konkurencingumui • Partnerių finansiniai įsipareigojimai • Darnaus visuomenės vystymosi reikmių tenkinimas

25. Tampriausi santykiai tarp žinių ekonomikos dalyvių ir didžiausia verslo plėtra, našumo augimas bei naujovių kūrimas yra pasiekiami ekonomikos branduoliuose (slėniuose)