Janina Varnien ė , PPRC Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja 2008-03-05

Pasiruošimas pamokoms individualizuojant ir diferencijuojant mokymą. Teoriniai ir praktiniai aspektai Janina Varnienė, PPRC Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja 2008-03-05

Ugdymo turinys • Ugdymo turinį sudaro: • Mokinio jau turima patirtis. • Ugdymo programos ir kontekstas. • Mokymo ir mokymosi metodai. • Vertinimo būdai ir rezultatai. • Mokymo ir mokymosi šaltiniai bei priemonės. • Ugdymo turinys • Formalus - reglamentuotas • Neformalusarba paslėptas

Ugdymo turinio proceso tikslas Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi bei prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Kodėl reikia individualizuoti ir diferencijuoti mokymą? • Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine branda • Mokiniai turi skirtingų sugebėjimų, įgūdžių, kultūrinės patirties • Mokiniai skirtingai daro pažangą • Mokiniai mokosi skirtingais stiliais

Individualizavimas Individualizuotas mokymas pritaikytas prie besimokančiųjų poreikių įvairiose situacijose. Jis turi aiškų tikslą ir programą, susietas su grįžtamuoju ryšiu, pasirinktu mokymo/si tempu. J. Laužikas, N.L.Gage, A. B. Marshall, T.G. Page, J.G. Thomas ir kt.

Diferencijavimas Diferencijuotas mokymas siaurąja prasme yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, sudaromos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai. B. Bitinas, V. Rajeckas, Z. Bajoriūnas, J. Vaitkevičius, 1981.

Ugdymo turinio diferencijavimas • Diferencijavimas- ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams • Pritaikoma • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

Skirtumai tarp individualizavimo ir diferencijavimo Individualizavimas yra platesnė sąvoka nei diferencijavimas. Individualizavimas išreiškia bendrą orientaciją į individualybę, čia nekreipiama dėmesio į atskiras mokinių savybes. Diferencijavimas – siauresnė sąvoka, nes orientuotas į tas konkrečias savybes, kuriomis mokiniai skiriasi vieni nuo kitų. Diferencijuoto mokymo sistema – tai nuolatinio, besikeičiančio mokymo diferencijavimo kaip proceso rezultatas. I. Unt, R. Navickas

Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo turinį? Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius veiksnius Poreikius Sugebėjimus Interesus Turimą patirtį Mokymosi/mokymo stilius

Formuojamasis vertinimas padeda nustatyti mokinių interesus, individualius poreikius, sugebėjimus Formuojamojo vertinimo metodai: Stebėjimas Klausymas Sudarymas sąlygų mokiniams kalbėti Mokinių darbų peržiūrėjimas ir aptarimas Klausimai Šiais metodais renkama informacija apie tai: ką mokiniai jau žino ir geba ko jie dar nežino ir negali padaryti kas juos domina kokią jie turi mokymosi patirtį kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant kaip mokyti toliau - planuoti pamokas visai klasei, galvojant apie skirtingus klasės mokinius Kaip pažinti savo mokinius?

Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių interesais • Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to, kas juos domina ir kas jiems sekasi • Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia leisdami mokiniams iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi - pasirinkti ko jie nori arba ką jiems reikia išmokti.

Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių mokymosi apžvalga • Mokymosi apžvalgoje nurodoma, kaip mokinys mokosi ir kas jam sekasi geriausiai, veiksniai lemiantys mokymą ir mokymąsi: • lytis • kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija) • mokymosi stilius • kalba, kuria kalba namuose • sugebėjimai • pomėgiai, interesai • Mokytojas, pasinaudodamas mokinio mokymosi apžvalga, gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu.

Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (1)

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (1) • Savęs pažinimas • Mokytojas gali parengti įvairių klausimų mokinių savęs pažinimui, į kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui: • Man geriau, kai pamokoje tylu nei kai triukšminga. • Man labiau patinka dirbti poroje nei vienam.. • Aš dėmesingesnis po pietų nei iš ryto. • Aš labiau mėgstu kalbėti tam tikra tema nei rašyti apie tai. • Gali būti mokinių paprašoma užbaigti atvirus teiginius, pvz.Užbaikite šiuos teiginius: • Geri mokiniai yra ...................................................................................

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2) • Pagal mokymosi pobūdį: • Vizualinis • Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius • Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas • Mėgsta skaityti • Gali būti susimąstęs • Mokosi ir prisimena užsirašydamas • Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia • Sudaro sąrašus ir turi detalų kalendorių • Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus • Gerai nujaučia kryptį

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys) • Pagal mokymosi pobūdį: • Girdėjimo • Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti • Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai • Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais • Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus • Planuoja darbus tardamasis su kitais • Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas • Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus • Pakartoja nurodymus • Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti

Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys) • Pagal mokymosi pobūdį: • Lytėjimo • Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais, tyrinėti ne klasės aplinkoje • Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan. • Mėgsta gaminti daiktus, piešti, braižyti • Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose • Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius bei schemas • Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose • Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius • Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus • Mėgsta bandyti ir nesijaudina dėl klaidų

Bendrosios kompetencijos ir pamokos planavimas Bendrosios kompetencijos (mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo, komunikavimo ir kt.) Dalyko išsilavinimo standartai koncentrais Pamokos planas (uždaviniai, tema, veiklos, kt.)

Pamokos planas Koks pamokos planavimo tikslas? Kuo remtis planuojant pamoką? Kaip užrašyti pamokos planą? Koks pamokos planas yra geras?

Bendrosiose programose pabrėžiami mokinių pasiekimai

Nustatyti ir išsakyti uždaviniai Tikslios, naujausios mokytojo žinios Mokytojas - dalyko entuziastas Tinkami mokymo ir mokymosi būdai Pakankamas temos išnagrinėjimas skatinantis savarankišką mokymąsi Tikslus, vertinantis ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys Tinkamas ryšys tarp teorinių žinių ir praktinio taikymo Diferencijuota mokymo ir mokymosi medžiaga Gabiems mokiniams skiriama tinkama tolesnė veikla Silpnesni mokiniai remiami tinkamomis priemonėmis Tinkami vertinimo būdai Tikslus mokomosios medžiagos parinkimas ir išplanavimas Gera pamoka

Visiškai diferencijuotos pamokos Naujos medžiagos dėstymo pamoka Pamokos eiga: • 15 min. – mokiniai pateikia klausimus ir atsako į juos. • 20-25 min. – savarankiškas darbas grupėse; mokytojas konsultuoja • 10-5 min. – mokytojas apibendrina darbus, skiria namų darbų užduotis( frontalus darbas su visa klase).

Visiškai diferencijuotos pamokos Kartojimo pamoka Pamokos eiga: • 35-40 min. - savarankiškas darbas trim etapais; mokytojas stebi ir, prireikus, taiso • 10-15 min. - mokytojas apibendrina darbus, skiria namų darbų užduotis( frontalus darbas su visa klase).

Pamokos, kurių atskiros dalys diferencijuotos Naujos medžiagos dėstymo pamoka Pamokos eiga: • 20 min. – naujos medžiagos dėstymas ( frontalus darbas su visa klase) • 20 min. – savarankiškas darbas poromis; mokytojas konsultuoja • 5 min. – neaiškumų apibendrinimas, namų užduočių skyrimas ( frontalus darbas su visa klase).

Pamokos, kurių atskiros dalys diferencijuotos Žinių patikrinimo pamoka Pamokos eiga: • 3-5 min. – frontalus darbas su klase – užduočių pateikimas • 42-40 min. – savarankiškas darbas

Dėkoju už dėmesį j.varniene@pprc.lt

Janina Varnien ė , PPRC Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja 2008-03-05