Vaikų saugaus elgesio įgūdžių formavimas

1. Vaikų saugaus elgesio įgūdžių formavimas

2. Temos, kurias su vaikais ir tėvais turėtų aptarti pedagogai • -  saugus vaikų elgesys gatvėje; • -  eismo aplinkos stebėjimas; • -  kelio samprata, pagrindinės kelio dalys, kelio ženklai; • -  transporto priemonės; • -  aplinkos teršimas automobilių išmetamomis dujomis, poveikis sveikatai; • -  žiemos pavojai; •       -  atšvaitų įsigijimas; • -  saugus vaikų išleidimas į namus; •       -  veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui; • Savižudybės; • Kenksmingos medžiagos; • -  pagalbos iškvietimas, įvykus nelaimei.

3. Vienas namuose • Vaikas, liekantis vienas namuose, turi gerai žinoti ir mokėti: • užrakinti ir atrakinti duris, • įjungti ir išjungti šviesą, • tinkamai elgtis su virykle ar mikrobangų krosnele, • paskambinti pagalbos telefonu, žinoti kokią informaciją pasakyti dispečeriui, • žinoti, kaip jis turi elgtis kilus gaisrui, suveikus dūmų detektoriui, • žinoti, kaip elgtis, jeigu kažkas ieško tėvų, kurių šiuo metu namuose nėra, • žinoti, kaip elgtis, jeigu suveikia apsauginė signalizacija. 

4. Kaip elgtis, kai skambina nepažįstamas žmogus? • -  neprisistatyti pakėlus telefono ragelį,  ištarti tik ,,klausau“, • -   nieko nesakyti ir nepasakoti apie savo šeimą, • -   nesakyti skambintojui, kad yra vienas namuose, • jeigu prašoma pakviesti tėvelį ar mamytę, galima atsakyti, kad šiuo metu jie yra užsiėmę svarbiais darbais ir atsiliepti negali, bet jie gali paskambinti paliktu telefonu.   

5. Pakeliui namo • Į mokyklą ir iš jos visuomet eiti tuo pačiu keliu; • pranešti tėvams, kad sėkmingai grįžo namo, ir tik po to eiti žaisti į kiemą; • nežaisti kieme su vyresniais nepažįstamais vaikais, nepasiduoti įkalbinėjimams eiti su jais kur nors toliau nuo namų, ar kviestis juos į svečius; • neimti iš nepažįstamojo dovanų, saldumynų, gėrimų ir t. t.; • griežtai draudžiama sėstis į mašiną su nepažįstamais žmonėmis ar prašyti, kad nepažįstami pavežtų.

6. Pirmoji pagalba, įkandus gyvatei: • o   paguldyti nukentėjusįjį ant šono; • O  nuo įkąstos galūnės nuimti žiedus, apyrankes; • o  stipriai užveržti galūnę 5–10 cm virš įkandimo vietos. Žemiau užveržtos vietos turi būti jaučiamas pulsas; • o   išspausti iš žaizdos nuodus. Negalima čiulpti nuodų iš žaizdos, nes žmogus, teikiantis pagalbą, gali pats apsinuodyti; • o   įkąstą galūnę nuleisti kiek galima žemiau. Malšinti skausmą; • o    kviesti greitąją pagalbą ar skubiai vykti į ligoninę. 

7. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad savižudybė ir suicidinis elgesys yra labai retas tarp jaunimo. Tačiau statistiniai duomenys rodo ką kita - savižudybė yra vyraujanti paauglių mirčių priežastis. Kasdien iš spaudos, radijo ir televizijos sužinome apie savo noru iš gyvenimo pasitraukusius žmones. Pirmuose dienraščių puslapiuose matome nuotraukas iš asmeninių albumų, vos ne kas antro politiko kalboje girdime, kad pagal savižudybių skaičių Lietuva pirmauja pasaulyje. Tokį problemų sprendimo kelią vis dažniau renkasi jauni. Atrodo, kad savižudybė ima integruotis į mūsų gyvenimą kaip natūrali išeitis.

8. Mokykla, po kurios stogu kasdien susirenka tūkstančiai vaikų, yra puiki arena prevencinių programų įgyvendinimui. Deja, ne visose mokyklose šiandien dirba psichologai ir socialiniai darbuotojai. Mokytojai yra reali jėga, galinti daug padėti jaunų žmonių savižudybių prevencijai. Jie turi unikalią galimybę bendrauti ir stebėti mokinius kasdieninėje jų veikloje, tačiau mažai tikėtina, kad be specialaus pasiruošimo galėtų efektyviai dalyvauti jaunimo savižudybių prevencijoje.

9. Skiriami trys prevencijos lygiai: • pirminė arba tiesiog prevencija, • antrinė – kitaip intervencija, • tretinė arba postvencija. Efektyvi savižudybių prevencija privalo apimti ir postvencinę veiklą.

10. Vystantis sugebėjimui abstrakčiai mąstyti, paaugliui yra ypatingai svarbu išsiaiškinti, kas jis yra ir koks turėtų būti jo vaidmuo visuomenėje. Naujus intelektualinius sugebėjimus paaugliai naudoja siekdami atitolti nuo vaikams taikomų apribojimų. Jie bando įvairius elgesio būdus, keičia socialinę orientaciją.

11. Dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų, paaugliai gali būti linkę rizikingai elgtis. Rizikinga elgsena peržengia normalaus vystymosi stadijai būdingas elgesio ribas. Rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, agresija, ankstyvi ir nesaugūs lytiniai santykiai dažniausiai yra susiję, sudarydami bendrą rizikingos elgsenos sindromą. Tyrimų duomenys rodo, kad minėtos elgsenos charakteristikos labiau būdingos suicidiškiems paaugliams.

12. Nustatytas ir priešingos krypties dėsningumas: šeimos tarpusavio komunikacijos pagerėjimas sumažina ne tik įtampą tarp šeimos narių, bet ir vaikų suicidiškumą.

13. Vienas iš negatyviausių mokyklinių reiškinių – patyčios. Nerimas, mokyklos baimė, nelaimingumo jausmas - reiškiniai, kurie susiję su nuolat patiriamomis patyčiomis. Tyčiojimosi reiškinį paprastai lydi visa eilė mokyklinių problemų ir sunkių išgyvenimų. Moksleiviai, iš kurių tyčiojamasi, ir tie, kurie tyčiojasi iš kitų, yra silpniau socialiai integruoti, dažniau mano esą bendraamžių nesuprasti, atstumti, dažniau jaučiasi vieniši, nelaimingi ir dažniau pasižymi blogais akademiniais rodikliais. • Patiriamos patyčios ypač siejasi su depresija bei mintimis apie savižudybę.

14. Mažai tikėtina, kad mokytojas, skeptiškai vertinantis psichologinę pagalbą, aktyviai skatins sunkumų prislėgtą mokinį jos ieškoti. Daugiau nei pusė apkaustų pedagogų manė, kad kiekvienas savo sunkumus turi spręsti pats. Kol psichologinio pobūdžio sunkumai bus suvokiami kaip silpnumo įrodymas arba kažkas gėdingo, net ir labai išvystytas psichologinės pagalbos tinklas nedarys bent kiek reikšmingesnio poveikio visuomenės dvasinei sveikatai. Sąmoningai ir nesąmoningai mokytojas perteikia savo įsitikinimus mokiniams. Todėl teigiamos pedagogų nuostatos į psichologinę pagalbą formavimas - svarbus jaunimo savižudybių prevencijos uždavinys.

15. Įvykusi savižudybė sutrikdo nusistovėjusį darbo ritmą mokykloje. Todėl mokyklos administracija nedelsiant turėtų imtis priemonių įprasto darbo ritmo atstatymui ir palaikymui. Tai padeda išvengti sumaišties ir suteikia saugumo.

16. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų samprata • Narkotinės ir psichotropinės medžiagos - į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

17. Psichotropinės arba psichiką veikiančios medžiagos – tai medžiagos, pakeičiančios organizme vykstančius cheminius procesus, sąlygojančios elgesio bei mąstymo sutrikimus, keičiančios emocinę būseną bei sukeliančios priklausomybės ligą.

18. Psichotropinių medžiagų grupės (PSO): • alkoholis; • tabakas ir tabako gaminiai; • opioidai; • raminamosios ir migdomosios medžiagos; • kokainas ir preparatai iš kokos augalo; • stimuliatoriai ir kofeinas; • haliucinogenai; • lakiosios medžiagos; • kitos psichoaktyvios medžiagos ir jų mišiniai

19. Tabakas • Nikotinas nepriskiriamas prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų grupės, tačiau jis yra psichiką veikianti medžiaga ir jo vartojimas sukelia sunkią priklausomybę. Veiklioji tabako medžiaga nikotinas – bespalvis, savotiško aštraus kvapo, gerai tirpstantis vandenyje ir riebaluose skystis, ore ruduoja. Tabakas dažniausiai rūkomas cigaretėmis, cigarais, pypke, rečiau uostomas.

20. Alkoholis • Alkoholis – paplitusi svaigioji medžiaga. Skirtinga jos koncentracija yra aluje, vyne ir stipriuosiuose (distiliuotuose) gėrimuose.

21. Analizuojant Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2007 m. pateiktos metinės ataskaitos apie narkotikų problemą Europoje duomenis, išskrėme šiuos psichoaktyvių medžiagų vartojimo ypatumus tarp nepilmanečių: • Nelegalių psichoaktyvių medžiagų (narkotikų) vartojimas tarp labai jaunų žmonių (jaunesnių nei 15 metų) yra retas reiškinys. Reguliarus narkotikų vartojimas tarp jaunesnių nei 15 metų asmenų yra dar retesnis reiškinys, dažniausiai pasireiškiantis tam tikrose asmenų grupėse, kurioms būdingi ir kiti psichologiniai bei socialiniai nukrypimai. • Jaunesni nei 15 metų asmenys dažniausiai vartoja kanapes, antrą vietą užima uostomosios medžiagos (pvz., klijai, aerozoliai). Tarp 15–16 metų mokinių, prisipažįstančių vartojus kanapes, labai mažai tokių, kurie pirmą kartą jų pavartojo, dar nesulaukę 13 metų (1–4 %).

22. Lakių medžiagų uostymas dažniausiai paplitęs tarp vaikų. Beveik visada šis įprotis praeina išaugant iš tam tikro amžiaus periodo – uostantis lakias medžiagas vyresnis nei 18 m. amžiaus asmuo – retenybė. Esant lakių medžiagų uostymui svarbu išlaikyti gerus santykius tarp tėvų ir vaikų, skatinti teigiamus elgesio pokyčius ir alternatyvias pozityvias veiklas, ugdyti socialinius įgūdžius. • Kanapė bene dažniausia uždrausta psichiką veikianti medžiaga, su kuria eksperimentuoja paaugliai. Nors vienkartinis kanapės pavartojimas nesudaro pagrindo gydyti vaiką nuo priklausomybės, bet koks kanapės vartojimas privalo sutelkti tėvų ir specialistų dėmesį, kadangi jos vartojimą gali sekti eksperimentavimas su kitomis psichoaktyviomis medžiagomis (heroinu, amfetaminais, raminamaisiais) bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų švirkštimas.

23. Nelegalių narkotikų vartojimo priežastys(2) • Amžius. Jauni žmonės yra smalsesni ir labiau mėgsta rizikuoti. Dažnai nuo amžiaus priklauso pasirenkamų narkotinių medžiagų rūšis: pvz. tirpikliai labiau paplitę tarp 14 – 16 metų paauglių; “Extazy” – vyresniame nei 16 m. amžiuje. Į tai svarbu atkreipti dėmesį vykdant prevenciją. • Lytis. Narkotikus dažniau vartoja vyrai, nei moterys. Tačiau šis skirtumas nyksta didėjant amžiui. • Smalsumas. Kai kurie asmenys gali būti smalsesni nei kiti. Tam stiprios įtakos gali turėti ir kiti veiksniai – informacinės priemonės, narkotikų prieinamumas. • Rizika. Atsižvelgiant į daugelį atliktų tyrimų matoma, jog rizika tarp jaunų žmonių yra normalus reiškinys. Tačiau kai kurie asmenys linkę labiau rizikuoti nei kiti. Labai svarbu tai, jog žmonės neįvertina rizikos laipsnio. Elkind’as įvedė sąvoką “Asmeninis melas” (personal fable). Esmė ta, kad paaugliai gali dažnai save laikyti nepažeidžiamais. T.y. daugelis jaunimo mano, jog yra atsparūs nepalankiems padariniams.

24. Nelegalių narkotikų vartojimo priežastys(3) • Prieinamumas. Narkotikų prieinamumas yra svarbus veiksnys naudojimui ar piktnaudžiavimui. Be to, narkotikų prieinamumas gali diktuoti narkotiko naudojimo būdą duotoje aplinkoje ar subkultūroje duotuoju laiku. Kaip bebūtų, faktas, jog narkotikai yra prieinami nepaaiškina, kodėl tik kai kurie žmonės pradeda juos naudoti ar tampa priklausomais. • Socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai (visuomeniniai) veiksniai. Ši teorija teigia, jog uždraustas narkotikų vartojimas yra kaip reakcija į atitolimą nuo socialinės aplinkos bei susvetimėjimą. Kaip alternatyva normaliam bendravimui pasirenkamas narkotikų sukeltas malonumas. Tam turi įtakos ir lavinimo spragos, ekonominiai ir socialiniai nepritekliai, įskaitant bedarbystę, menką darbo perspektyvą, skurdų apsirūpinimą gyvenama vieta ir visuomeninė būklė. Jungtinėje Karalystėje buvo atliktas tyrimas, kurio duomenys patvirtino hipotezę jog narkotikų naudojimas yra atsakas į kraštutinį socialinį nepriteklių. Teisinga būtų teigti ir tai, kad neteisėtas narkotikų naudojimas stebimas visuose socialiniuose sluoksniuose. Taip pat negalima teigti, jog tie, kurie gyvena skurdžiuose rajonuose, yra mažai išsilavinę, neturi pastovaus darbo ar yra visiški bedarbiai, pradės piktnaudžiauti narkotikais. Prastesnė socialinė padėtis gali įtakoti vartojamų narkotikų rūšį. Žemesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniau renkasi pigesnius, prastesnės kokybės ir lengviau  prieinamus narkotikus.

25. Nelegalių narkotikų vartojimo priežastys(4) • Menkas išsilavinimas. Tyrimų duomenys rodo, kad tie, kurie dažnai naudoja ar turi problemų su narkotikais, neretai turi išsilavinimo problemų, įskaitant tingėjimą ir žemą išsimokslinimo lygį. • Savarankiškas gydymasis. Kai kurie gali naudoti narkotikus, nes tokiu būdu jie patenkina specifinius savo poreikius. Pavyzdžiui narkotinės medžiagos gali palengvinti nemalonius pojūčius ar išgyvenimus. Kartais tokiais atvejais narkotikų vartojimas yra vadinamas savarankišku gydymusi. • Funkcinis naudojimas. Pastebima, jog kai kurie narkotikai naudojami dėl funkcinių priežasčių: pvz. amfetaminą naudoja žmonės, kurie nori ilgą laiką išlikti budrūs ar tie, kurie nori sumažinti svorį. • Asmeninės priežastys. • bėgimas nuo realybės;• atsipalaidavimas;• nes jiems tai patinka;• nes tai jaudina ir kt.

26. NEIGIAMOS ASMENYBĖS FORMAVIMOSI ŠEIMOJE SĄLYGOS • Fizinė prievarta ir smurtas. • Emocinis atstūmimas . • Hipogloba arba priežiūros nebuvimas. • Hipergloba. • Prieštaringas auklėjimas. • Paskatinimų trūkumas. • Negatyvios sąveikos ciklai.