Laima Sajienė 2008 Kaunas

1. Konferencija“Profesijos pedagogų rengimas Lietuvoje: sistema ir jos valdymas”Profesijos pedagogų rengimo valdymo modelioprojektas Laima Sajienė 2008 Kaunas

2. Projektas Nr. ESF-2.4.-033PROFESIJOS PEDAGOGŲ RENGIMO TINKLO IŠPLĖTIMAS Į LIETUVOS REGIONUS PROJEKTO TIKSLAS – sukurti profesijos pedagogų rengimo tinklą, apimantį didžiuosius Lietuvos regionus

3. Projekto koordinatorius –VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Projekto partneriai: KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

4. Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo sukūrimas Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo plėtros procesas Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo įjungimas į Nacionalinį profesijos mokytojų rengimo tinklą Profesijos mokytojų rengimo regioninio tinklo įjungimas į Europos profesinio rengimo plėtros centrą (CEDEFOP)

5. CEDEFOP Europos profesinio rengimo plėtros centras Nacionalinis profesijos mokytojų rengimo tinklas Profesijos mokytojų rengimo regioninis tinklas (VDU, VPU, KU, ŠPU) PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO TINKLAS

6. PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO SITUACIJOS ANALIZĖ • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO PROBLEMATIKA POLITINIAME LIETUVOS IR EUROPOS PATIRTIES KONTEKSTE • PROFESIJOS MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TYRIMAI • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO LIETUVOJE ISTORINĖ RAIDA IR PATIRTIS • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO LIETUVOJE SITUACIJA • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO VALDYMO MODELIAVIMAS • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO/KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO INSTITUCIJOS • PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO SISTEMA • INSTITUCINIS PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO SISTEMOS VALDYMAS

7. Profesijos mokytojų rengimo valdymo modelį pagrindžiantys strateginiai dokumentai • Kopenhagos deklaracija (2002 m.) (profesinio rengimo plėtros prioritetai). • Mastrichto komunikatas (2004). • Lisabonos strategija ir jos integruotos darbo vietų kūrimo 2005 – 2008 m. gairės. • 2006 m. pasirašytas bendras šalių narių susitarimas - Helsinkio komunikatas. • 2007 m. Europos Komisijos komunikatas.

8. Europos Taryba, vertindama pedagogų kompetencijos svarbą, 2004 m. patvirtino dokumentą “Bendrieji Europos principai mokytojo kompetencijos ir kvalifikacijos plėtrai”. Šis dokumentas paskatino dar kartą įvardinti prioritetus, siekiant suteikti Lietuvos profesijos mokytojams, kurie taip pat yra Europos mokytojų bendruomenės nariai, galimybes mokytis, tobulinti kvalifikaciją.

9. PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468VALSTYBINĖ PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PERTVARKOS PROGRAMA Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – vykdyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius.

10. Atsakingi šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Profesinio irtęstinio mokymo departamentas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Finansų ministerija. Ši Programa parengta įgyvendinant Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), ir bus vykdoma 2006–2008 metais bendradarbiaujant su apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijomis, aukštosiomis mokyklomis, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiomis institucijomis.

11. Šios Programostikslas – pasiekti, kad pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema atitiktų Lietuvos švietimo sistemos ir visuomenės poreikius. Šios Programos uždaviniai: pertvarkyti pedagogų rengimo sistemą įdiegus naujus pedagogų rengimo modelius; sukurti ir įdiegti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos sistemą; tobulinti ir plėtoti pedagogų perkvalifikavimo ir tęstinio mokymosi sistemą.

12. Numatomi šios Programos įgyvendinimo rezultatai: • Bus pasirengta pedagogų rengimo pertvarkai parengus teisės aktus ir sukūrus metodinės paramos sistemą pedagogus rengiančioms aukštosioms mokykloms (bus parengtas mokytojų profesijos kompetencijos aprašas, pedagogų rengimo reglamentas). • Bus pasirengta diegti pedagoginės stažuotės sistemą (nustatyta pedagoginės stažuotės vadovų darbo reglamentavimo ir apmokėjimo tvarka, pedagoginės stažuotės finansavimo tvarka). • Bus pasirengta diegti kvalifikacinio egzamino sistemą (nustatyta kvalifikacinio egzamino finansavimo tvarka). • Bus pasirengta įgyvendinti naujus pedagogų rengimo modelius:

13. Mokytojai busrengiami dirbti pagal profesinio mokymo programątaikant nuoseklųjį pedagogų rengimo modelį. Į profesines (pedagogines) studijas bus priimami asmenys, baigę neuniversitetinių arba universitetinių studijų programas ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų darbo tam tikroje profesinės veiklos srityje patirtį. • Bus pakeisti (arba parengti nauji) mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojantys teisės aktai. • Bus įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėsenos ir kokybės užtikrinimo sistema regioninėse pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančiose institucijose plėtojant žmogiškuosius išteklius ir stiprinant infrastruktūrą.

14. Bus sukurta pedagogų neformaliojo mokymosi pripažinimo sistema. • Bus parengti teisės aktai ir reglamentuojantys pedagogų perkvalifikavimą. • Bus parengti teisės aktai, reglamentuojantys jungtis tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo.

15. KITI DOKUMENTAI: • Kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams. • Švietimo darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo reglamentas. • Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų vertinimo taisyklės. • Mokyklų vadovų ir mokytojų atestacijos nuostatai. • 2004 m. parengta Pedagogų rengimo koncepcija. • Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, parengta jų įgyvendinimo programa. Šių nuostatų 13 punkte, 2 dalyje, kalbant apie švietimo plėtotės kokybę nurodoma, kad turi būti atnaujinamas mokytojų rengimas.

16. Tačiau visos šios priemonės ir dokumentai didžiausia dėmesį skiria bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų rengimo problematikai, o profesijos mokytojų rengimo sritis stokoja reikiamo dėmesio.

17. Modernizuojant profesijos pedagogų rengimo sistemą reikalingas profesijos pedagogų rengimo valdymo visuose lygmenyse nustatymas ir funkcijų bei atsakomybių apibrėžimas.

18. Pagrindiniai LR dokumentai, reglamentuojantys profesijos mokytojų veiklą ir profesinį rengimą • LR Švietimo įstatymas • LR Profesinio mokymo įstatymas • Profesijos mokytojo profesijos standartas • Profesijos mokytojų rengimo Lietuvoje koncepcija • Profesijos mokytojo pirminio pedagoginio rengimo reglamentas

19. PAGRINDINĖS VEIKLOS SRITYS Profesijos mokytojų ir mentorių rengimo modulinių programų modernizavimas Programų modulių parengimas Profesijos mokytojų grupių (4x25) komplektavimas Mentorių rengimas Profesijos mokytojų rengimas

20. Profesijos pedagogų rengimo centrų tinklo įjungimas į Europos profesinio rengimo institucijų tinklą CEDEFOP. • Profesijos pedagogų rengimo valdymo modelio sukūrimas.

21. Pagrindinės profesijos mokytojų rengimo dimensijos • Profesijos mokytojų rengimas vyksta pagal pirminįnuoseklųjį profesinio rengimo modelį; • Mokytojo profesinis rengimas suvokiamas kaip nenutrūkstamas procesas, apimantis pirminį nuoseklųjį mokytojorengimą, pagalbą pradėjus dirbti mokykloje ir nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą; • Visokeriopai skatinami profesijos mokytojų rengimo poreikių tyrimai.

22. Skatinamas profesijos mokytojų mobilumas: • mokytojų keitimosi patirtimi projektai, • prieinama informacija apie Europos šalių bendradrabiavimo galimybes, • sudaromos sąlygos mokytis Europos kalbų, • sukurta skaidri mokytojų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistema.

23. Profesijos mokytojų rengimo kaita – naujos sampratos ir patirties perkėlimas į profesijos mokytojų rengimo sistemą. Koks turėtų būti profesijos mokytojų rengimo valdymo modelis?

24. PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO VALDYMO MODELIS VALSTYBINIS STRATEGINIŲ SPRENDIMŲ LYGMUO LRŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS PROFESINIO MOKYMO TARYBA PROFESIJOS PEDAGOGŲ RENGIMO TARYBA KVALIFIKACIJŲ TARNYBA VALSTYBINIS VYKDOMŲJŲ SPRENDIMŲ LYGMUO KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO POREIKIŲ NUSTATYMO ŠAKINĖS EKSPERTŲ GRUPĖS Š M M PROFESINIO IR TĘSTINIO MOKYMO DEPARTAMENTAS PEDAGOGŲ RENGIMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SKYRIUS PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS

25. PIRMINIO IR TĘSTINIO PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMO LYGMUO PIRMINIS NUOSEKLUSIS PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMAS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS TĘSTINIS PROFESIJOS MOKYTOJŲ RENGIMAS (KVALIFIKACIJOS VDU PROFESINIO RENGIMO STUDIJŲ CENTRAS VPU PROFESINIO RENGIMO STUDIJŲ CENTRAS ŠU PROFESINIO RENGIMO STUDIJŲ CENTRAS KU PROFESINIO RENGIMO STUDIJŲ CENTRAS

26. Šiame profesijos pedagogų rengimo valdymo modelyje išryškėja profesijos pedagogų rengimo sistemos pokyčiai, sudarantys galimybes: • profesijos mokytojams įgyti ir tobulinti pedagoginę kvalifikaciją arti savo gyvenamosios vietos, sutaupant kelionių ir pragyvenimo kitur kaštus ir laiką; • visų Lietuvos regionų pedagogai turi lygias galimybes tobulinti savo profesinę kvalifikaciją; • universitetinių profesinio rengimo studijų centrų pajėgumai ir galimybės kurti pedagogams kokybiškas bei šiuolaikiškas mokymosi aplinkas yra tolygūs; • šiuose centruose dirbančio personalo kompetencijos buvo įgytos ir patobulintos projekte, o taip pat bendradarbiavimas tarp universitetinių Profesinio rengimo centrų leidžia palaikyti ir užtikrinti reikiamas personalo kompetencijas;

27. Modelis siūlo gaires modernizuoti profesijos pedagogų rengimo sistemą žmogiškųjų išteklių plėtros požiūriais, t.y. • sukurti visą Lietuvą aprėpiantį, tolygų profesijos pedagogų rengimo institucijų tinklą; • sudaryti lygias ir visiems Lietuvos profesijos pedagogams prieinamas, kokybiškas mokymosi bei nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo galimybes; • įdiegti Lietuvoje profesijos pedagogų kvalifikacijos sistemos kokybės monitoringo ir profesijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo sistemas.

28. DĖKOJAMEPARAMOS FONDO EUROPOS SOCIALINIO FONDO AGENTŪRAI.PROGRAMOS VYKDYTOJAMS – VDU, VPU, KU, ŠU DĖSTYTOJAMS.PROGRAMOS DALYVIAMS – MOKYTOJAMS IR MENTORIAMS. PROJEKTO VEIKLŲ VADYBININKAMS UNIVERSITEUOSE.PROJEKTO VALDYMO GRUPEI, IR VISIEMS, PRISIDĖJUSIEMS PRIE PROJEKTO ĮGYVENDINIMO.