Jungtinių magistrantūros programų privalumai, rezultatai, perspektyvos Lietuvoje

1. Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams „Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“ Kaunas, 2008 04 15 Jungtinių magistrantūros programų privalumai, rezultatai, perspektyvos Lietuvoje Algimantas Paulauskas VDU Biologijos katedra

2. Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams „Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“ Kaunas, 2008 04 15 1. Jungtinė studijų programa Jungtinė studijų programa – Lietuvos aukštųjų mokyklų kartu su kitų valstybių aukštosiomis mokyklomis (vadinama – aukštosios mokyklos-partnerės) rengiamos ir vykdomos studijų programos Jungtinės studijų programos tikslai turi pagrįsti, kad studentams suteikiamos žinios ir ugdomi jų gebėjimai atvers jiems naujas galimybes

3. Nacionalinis Bolonijos proceso seminaras studentams „Studijų kokybės užtikrinimas: studentų, akademikų ir darbdavių dialogas“ Kaunas, 2008 04 15 1. Jungtinė studijų programa Jungtinė studijų programa rengiama, vertinama (akredituojama), registruojama ir vykdoma tik tada, kai aukštųjų mokyklų-partnerių metodinė ir materialinė bazė, dėstytojai, mokslinė veikla gali užtikrinti kiekvienos iš aukštųjų mokyklų-partnerių jungtinės studijų programos dalies studijų kokybę. Jungtines studijų programas kartu gali vykdyti ne mažiau kaip dvi aukštosios mokyklos. Kiekviena iš aukštųjų mokyklų-partnerių, siekiančių vykdyti jungtines studijų programas bei teikti jungtinius laipsnius, savo valstybėje turi turėti teisę vykdyti bent vieną tos (tų) studijų krypties ir studijų pakopos, kurioje kuriama jungtinė studijų programa, programą

4. 1. Jungtinė studijų programa Jungtinės studijų programos studento studijų dalies galimybė kiekvienoje iš jungtinį laipsnį teikiančių aukštųjų mokyklų-partnerių turėtų būti ne mažesnė kaip 25 procentai studijų programos apimties. Jungtinės studijų programos vykdymui užtikrinti gali būti panaudotos Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų, aukštųjų mokyklų-partnerių, rėmėjų ir kitų šaltinių lėšos.

5. 2. Tarptautinė jungtinė programa “Job Creation Oriented Biotechnology” International First Level Degree Interfaculty and Interuniversity A Consortium is established among the following Universities: Charles University Prague Polytechnic University of Valencia Rheinische Friedrich Wilhelms Universität Bonn Università degli Studi di Lecce Università degli Studi di Perugia Università degli Studi di Udine University of Budapest University of Gdansk and Medical University of Gdansk University of Lisbon University of Turku Vytautas Magnus university

6. 2. Tarptautinė jungtinė programa“Job Creation Oriented Biotechnology” ART. 2 The legal base of the Consortium is Perugia, at the University of Perugia, Piazza Università, 1 Perugia 06100. The official language of the Consortium activities and the study programme is English. ART. 3 - AIMS AND OBJECTIVES The aims of the Consortium are: the establishment of an European Degree in Biotechnology, the organisation of the International Degree Programme.

7. 2. Tarptautinė jungtinė programa“Job Creation Oriented Biotechnology” ART. 4 - ADMISSION AND DURATION OF THE COURSE For admission, the students must possess the Diploma, or equivalent, of secondary school. The number of students admitted is 40. This number is divided between the Universities which select their students. Ten positions are available for Perugia University and the admission test, in English, is a multiple choice on basic knowledge in mathematics, physic, chemistry and biology. The duration of the course is three years. ART. 5 - OFFICIAL LANGUAGE The official language of the course is English.

8. 2. Tarptautinė jungtinė programa“Job Creation Oriented Biotechnology” ART. 6- COMMITTEES OF THE CONSORTIUM The Committees of the Consortium are: Advisory Committee of Rectors, Teaching Committee, Management Committee, Quality Assurance Assessment Committees, Student Committee.

9. 3. Bendradarbiavimas vystant biotechnologijaKauno regione Studijų programų, dėstymo metodikų atnaujinimas Dauguma biocheminės, molekulinės biologijos ir biotechnologinės pakraipos mokslinių tyrimų institutų, aukščiausios kvalifikacijos specialistų bei biotechnologijos pramonės įmonių yra susitelkę Vilniuje. Tai leidžia Vilniaus aukštojo mokslo įstaigoms bendradarbiauti, rengiant biotechnologijos specialistus. Kituose miestuose galimybės daug kuklesnės, todėl būtinas esminis jų mokslinių tyrimų ir mokymo bazės stiprinimas. Siekdami išspręsti šią problemą optimaliai ir mažiausių investicijų būdu, numatėme suvienyti Kauno aukštųjų mokyklų žmogiškąjį ir techninį potencialą, kurdami tarpuniversitetinį magistrantūros studijų tinklą vykdydamiBPD 2.5 priemonės „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“ projektą NrBPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0097 „Kauno tarpuniversitetinių biomolekulinių mokslų magistrinįų studijų integracija“(bendra projekto vertė 1324251 Lt), tarp penkių Kauno universitetų VDU, KMU, LKKA, KTU, LVA. ES struktūriniams fondams buvo parengtmi du susiję projektai, kurių tikslas - sukurti Kauno tarpuniversitetinį molekulinių gyvybės mokslų (molekulinės biologijos, biotechnologijos, bioinformatikos/sisteminės biologijos) magistrantūros studijų tinklą. Šis 2.5 priemonės projektas skirtas parengti tarpuniversitetinius studijų modulius, pritaikytus visų Kauno universitetų biomolekulinių mokslų magistrantūros studijoms, kuriuos laisvai galėtų pasirinkti įvairiu specializacijų magistrantai

10. 3. Bendradarbiavimas vystant biotechnologijaKauno regione Priemonės studijų infrastruktūros atnaujinimui: įranga, patalpos, etc. 2006 m. buvo pateiktas 1.5 projektas BPD2004-ERPF-1.5.0-12-05/0085 „Biomolekulinių mokslų studijų tarpuniversitetinio tinklo sukūrimas Kaune“ (7203310.00 Lt). Parengtą projektą galima tobulinti ir panaudoti, teikiant naują paraišką finansavimui gauti; taip pat yra parengti keli pastatų rekonstrukcijos projektai, kurių realizavimas padėtų išspręsti patalpų ir įrangos trūkumo problemas: Patalpos – Vileikos 8 dešiniojo fligelio antstatas (2005 m. parengtas trečiojo aukšto projektas, 500 m2, 5 mln. Lt.) iš esmės išspręstų auditorijų ir mokomųjų laboratorijų patalpų stokos problemą. Taip pat būtų aktualus nuolatinis reagentų ir laboratorinių vartojimo reikmenų tiekimas studijoms, įrangos atnaujinimas, priežiūra ir remontas Techninio personalo – inžinierių ir laborantų etatų sukūrimas.

11. 1. Biotechnologijos specialistų rengimas VDU Molekulinė biologija ir biotechnologija Molecular Biology160h 4.0 kr Immunology1604.0 Membranes and Bioenergetics140 3.5 Plant and Animal Molecular Biology 140 3.5 Basic Biotechnology1604.0 Enzymology140 3.5 Special Biotechnology140 3.5 Bioinformatics and nanotechnology140 3.5 Course work1203.0Researche work 1604.0Practical researche work 2005.0 Electives Courses:Radioecology1604.0 Solid state and surfaces analysis1604.0 Sustainable Development1604.0 Genetically Modified Organisms1604.0 System Biophysics140 3.5 Molecular Ecology140 3.5 Biotechnology for Medicine140 3.5 Special Course140 3.5 Master Thesis 20

12. 4. Biotechnologijos mokslo vystymas Dėstytojų mokslinės ir pedagoginės kompetencijos tobulinimas Tarpuniversitetiniai dėstytojų mainai vyksta, tačiau vangiai. Jie galėtų iš išskirtinio reiškinio tapti įprastiniu. Būtina skirti lėšų dėstytojų dalyvavimui mokslinėse ir pedagoginėse konferencijose, tarptautinėse mokyklose remti bei išvykoms į trumpalaikes (1-3 mėn.) dalykines stažuotes finansuoti. Dėstytojų vertinimas turėtų priklausyti nuo jų aktyvumo dalyvaujant tarptautinėse mokslo ar studijų programose, parengtų mokymo priemonių kokybės ir kiekybės.

13. 4. Biotechnologijos mokslo vystymas Specialistų rengimas užsienyje Dėstytojų dalyvavimas Bioinformatikos ir Proteomikos kursuose arba stažuotėse, pvz., Suomijos ar Švedijos proteomikos centruose. Vienintelis būdas grąžinti išvykusiuosius ir pritraukti aukštos kvalifikacijos užsienio specialistų yra sukurti lygiavertę užsieniui aplinką mokslo veiklai – reformuoti atlyginimų ir mokslo finansavimo bei specialistų kompetencijos vertinimo sistemą. Tai priklauso nuo finansavimo; normalios akademinių vertybių sistemos.

14. 4. Biotechnologijos mokslo vystymas Mokslinių tyrimų tematikos konsolidavimas Pagrindinės biotechnologijos vystymo kryptis Kaune galėtų būti dvi biomedicinos tyrimų tematika konsoliduotų VDU, KTU ir KMU, aukštesniųjų organizmų biotechnologijos tyrimai - VDU, KTU, LŽŪA, LVA, LMI, LSDI, LŽI mokslininkus. Nekalbant apie konkrečias tyrimų tematikas, veiksminga būtų institucijų partnerystę bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinančių projektų finansavimo sistema

15. 4. Biotechnologijos mokslo vystymas Priemonės specialistų rengimo pagerinimui Spręsti problemas, remiantis ne siauru instituciniu, o valstybiniu požiūriu. Kauno regione yra daug silpnų studijų ir mokslo institucijų, kurios nepajėgios pavieniui užtikrinti reikiamą studijų ir tyrimų lygmens. Todėl regiono vystymuisi būtų naudingas racionalus tarpinstitucinis žmogiškųjų išteklių bei materialios bazės apjungimas ir stiprinimas: 1) bendri magistrantūros studijų moduliai, kurie būtų sudaromi taip, kad aukščiausios kvalifikacijos dėstytojai dirbtų su įvairių specializacijų (skirtingų universitetų) studentais; 2) tarpuniversitetinių laboratorijų su brangia šiuolaikine laboratorinės įranga steigimas; 3) nuolatinis studijų programų atnaujinimas, efektyviai išnaudojant turimą bazę ir racionaliai įvertinant visų institucijų poreikius; 4) naujausių tyrimo technologijų įsigijimas, infrastruktūra darbui su ląstelių kultūromis, audinių inžinerijai, naujausioms genomikos ir proteomikos technologijoms.

16. BiotechnologijaLietuvoje? Ačiū uždėmesį