EUROPOS SAJUNGOS REKOMENDACIJOS PENSIJU SISTEMU REFORMOMS IR PRAKTINIAI SPRENDIMAI

1. EUROPOS SAJUNGOS REKOMENDACIJOS PENSIJU SISTEMU REFORMOMS IR PRAKTINIAI SPRENDIMAI 1. Bendra pokyciu ap�valga. 2. Nauji pokyciai ES. 3. Reglamentavimas ES lygiu. 4. Praktiniai sprendimai.

2. 2 1. BENDRA POKYCIU AP�VALGA tarptautiniai rei�kiniai: didejantys tarptautiniai mainai tarp valstybiu, finansiniu rinku integracija ir tarptautiniu kompaniju pletra; didejanti migracija. nacionaliniai rei�kiniai: visuomenes senejimas, tradiciniu �eimos santykiu pokyciai, didejantis moteru dalyvavimas darbo rinkoje, darbo rinkos strukturiniai pokyciai, perkvalifikavimas ir profesinis mokymas, technologinis progresas.

3. 3 socialines apsaugos sistemu vidiniai procesai: pensiju sistemu branda, sveikatos apsaugos sistemos prieinamumas didesnei visuomenes grupei. socialiniai-demografiniai pokyciai: gimstamumo ma�ejimas, busimojo gyvenimo trukmes didejimas, aktyvios visuomenes dalies pokyciai, lyciu lygybe.

4. 4 2. NAUJI POKYCIAI ES

5. 5 ES PLETRA Galima i�skirti penkis Europos socialines politikos pletros etapus: pirmame etape (1958�1973 m.), kai tuometines Europos Ekonomines Bendrijos valstybes i�gyveno ekonomine pletra ir sparciai vyko geroves valstybes pletra, Europos socialines politikos pagrindiniai u�daviniai buvo migruojanciu asmenu socialine apsauga ir Europos socialinio fondo isteigimas. 1973�1981 m. paa�trejo socialiniai konfliktai, todel antrame Europos socialines politikos pletros etape pagrindinis demesys buvo skiriamas sveikatai ir saugai darbe, lyciu lygybei bei darbuotoju teisiu apsaugai. Treciajame pletros etape (1981�1989 m.) Europoje prasidejo vie�ojo sektoriaus privatizavimo procesai, vystesi neoliberalizmas, ekonomine dereguliacija bei sustiprejo globalizacija, todel buvo stiprinamas teisinis reguliavimas sveikatos ir saugos darbe bei lyciu lygybes srityse, taip pat pradeta strukturiniu fondu pletra.

6. 6 1989�1997 m. ES valstybes i�gyveno ekonomine krize, todel ketvirtajame Europos socialines politikos pletros etape priimti teises aktai, u�tikrinantys pagrindines ir minimalias socialines �mogaus teises, skatinamas socialiniu partneriu atstovavimas ES institucijose ir isteigtas Sanglaudos fondas. Nuo 1997 m. ES valstybese i�augo nedarbo lygis, paa�trejo demografiniai rei�kiniai bei pradetos pensiju sistemu reformos, todel daugiausia demesio buvo skiriama Europos u�imtumo strategijos igyvendinimui, antidiskriminacinems direktyvoms ir socialinio dialogo bei �atviro koordinavimo� metodo pletrai. 1951 m. Europos Anglies ir Plieno Bendrijos steigimo sutartyje numatyta gerinti darbuotoju darbo salygas bei kelti gyvenimo lygi, 1957 m. Europos Ekonomines bendrijos sutartyje numatyta panaikinti kliutis laisvam asmenu, prekiu, paslaugu ir kapitalo judejimui bei u�tikrinti migruojanciu asmenu teises. Tuometine ES teise did�iausia demesi skyre dirbanciu asmenu socialines apsaugos teisems, kadangi pagrindinis ES teisinio reglamentavimo u�davinys � ekonomine pletra ir dirbanciu asmenu teisiu garantijos.

7. 7 1974 m. Europos Ekonomines Bendrijos Tarybos rezoliucijoje �Del socialiniu veiksmu programos� numatyta, kad ekonomine pletra turi buti neatsiejama nuo socialines politikos. Socialiniu veiksmu programa numate gerinti u�imtuma, tobulinti sprendimu socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais igyvendinima. Pirmieji reglamentai, nustatantys koordinavimo normas pagrindinese socialines apsaugos srityse (ligos ir motinystes i�mokos, neigalumo, senatves ir na�liu pensijos, nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu i�mokos, nedarbo i�mokos, �eimos i�mokos) Europos Ekonomines Bendrijos Tarybos priimti jau 1958 metais (Reglamentai Nr. 3 ir Nr. 4). 1986 m. Suvestinis Europos aktas nustate Europos socialines erdves svarba igyvendinant ekonomine pletra ir i�kele socialinio dialogo svarba. Jau nuo 1986 metu Vieningos Europos akto pasira�ymo pradeta diskutuoti apie valstybiu socialines apsaugos sistemu suvienodinima. Siekiant �io tikslo yra vystomos ivairios bendradarbiavimo tarp valstybiu formos, pavyzd�iui, ikurta informacijos apie nacionalinius socialines apsaugos sistemas pasikeitimo sistema (MISSOC).

8. 8 1989 m. Strasbure priimtoje Europos Ekonomines Bendrijos darbuotoju pagrindiniu socialiniu teisiu chartijoje numatyta, kad socialiniams klausimams turi buti skiriamas toks pats demesys kaip ir ekonominiams. �ioje Chartijoje numatyta dirbanciu asmenu teise i darbo ir gyvenimo salygu gerinima, teise gauti socialines pa�alpas, minimalaus pragyvenimo lygio u�tikrinima senatveje ir kt. Nors Chartija ir buvo deklaratyvaus pobud�io dokumentas, taciau ji parode ES valstybiu sieki detaliau reglamentuoti socialines apsaugos teises bei skatinti ES valstybiu socialine integracija. 1992 m. pasira�ytos Mastrichto sutarties priede �Susitarimas del socialines apsaugos� buvo i�destyti Chartijos principai. 1997 m. ES valstybiu pasira�ytoje Amsterdamo sutartyje itvirtintos nuostatos, skirtos socialinei politikai, �vietimui, profesiniam mokymui vystyti, taip pat u�imtumui didinti. Amsterdamo sutartyje ai�kiai nubre�tos ateities socialines politikos ir pensiju sistemu reformu gaires: skatinti u�imtuma, gerinti ir derinti gyvenimo ir darbo salygas, u�tikrinti reikiama socialine apsauga, socialini dialoga ir garantuoti ilgalaiki auk�ta u�imtumo lygi. Amsterdamo sutartyje reglamentuojama u�imtumo politika, kurios pagrindinis tikslas yra siekti koordinuoti u�imtumo strategija, t.y., ugdyti igudusius ir mokancius prisitaikyti darbuotojus ir siekti, kad darbo rinka reaguotu i ekonominius pokycius. ES Taryba ir Komisija pagal ES valstybiu nacionalinius prane�imus kasmet parengia bendra ataskaita ir pateikia ja ES Vadovu Tarybai apsvarstyti.

9. 9 Atviro koordinavimo metodas ES instituciju sukurtas �atviro koordinavimo� metodas metodologi�kai pana�us i �geriausios praktikos� (angl. benchmarking) �siekimo� arba �sugretinimo� metoda, taciau �atviro koordinavimo� metodas pagal ES instituciju nustatytas rekomendacijas taikomas tik socialines apsaugos srityje. �Atviro koordinavimo� metodas leid�ia tarp ivairiu strukturiniu valdymo lygmenu ar instituciju identifikuoti geriausia praktika, kuria rekomenduojama sekti ir �is metodas gali padeti siekiant pensiju sistemos valdymo efektyvumo. Pastaruju de�imtmeciu rei�kiniai � globalizacija, naujos vadybos tendencijos, demografiniai rei�kiniai, socialiniai visuomenes pokyciai, ekonomine recesija salygojo ES instituciju veiksmus nustatant metodus bei rekomendacijas, skirtus pagerinti pensiju sistemu valdyma. ES valstybese pradetu vie�ojo sektoriaus reformu tikslas buvo ivesti vadybini elementa ir igyvendinti �geriausia praktika�. 1997 m. ES Amsterdamo sutartyje itvirtintas (idiegtas 2000 metais kartu su Lisabonos strategija) �atviro koordinavimo� metodas, kuris veikia pagal subsidiarumo, konvergencijos, tikslinio vertinimo (vertinimo pagal tikslus), stebejimo, tarpusavio kontroles bei integruoto po�iurio principus. ES Lisabonos strategija nustate, kad butina paspartinti keitimasi patirtimi apie socialines apsaugos reformu strategijas, siekiant i�saugoti ju socialines funkcijas ir u�tikrinti tvaru ju finansavimo pagrinda bei igyvendinti minimalius socialinius standartus.

10. 10 �Atviro koordinavimo� metodo pagrindinis u�davinys yra palyginti valstybiu socialines apsaugos sistemas, formuluoti bendrus tikslus pensiju sistemu reformavimo galimybiu analizei, siekti didesnes valstybiu politikos konvergencijos su bendrais ES tikslais, nustatyti bendrus tikslus ir indikatorius, identifikuoti ivykdytas ar planuojamas reformas, yra skirtas keistis geriausia praktika ir igyvendinti ja. Tai da�niausiai socialinei politikai priskiriamos sritys (u�imtumas, socialine integracija ir pensijos). �Atviro koordinavimo� metodo struktura sudaro bendri tikslai ir indikatoriai, nacionaliniai veiksmu planai ir nuolatinis monitoringas. �Atviro koordinavimo� metodo stipriosios puses yra tai, kad socialines apsaugos srityje (kurioje ES kompetencija yra apribota), ES institucijos nustato siektinus tikslus, o socialines apsaugos politika gali ir toliau igyvendinti ES valstybes. � �Atviro koordinavimo� metodo trukumas gali buti tai, kad �io metodo taikymas nera placiai analizuojamas parlamentiniu lygiu, ji igyvendina valstybines vald�ios institucijos. Taip pat, kaip trukuma galima ivardinti tai, kad �io metodo vykdymas grind�iamas valstybiu geranori�kumu (nera sankciju), pagrindinis vaidmuo tenka valstybems. Tuo tarpu ES teises normos (reglamentai ir direktyvos) priimamos pagrindinese ES institucijose (ES Parlamente, ES Komisijoje ir ES Taryboje), teises normos privalomai igyvendinamos valstybese ir ju vykdyma kontroliuoja ES Komisija.

11. 11 Apibendrinimas: nauju administravimo metodu taikymas vie�ajame sektoriuje gali buti apibudintas �iais bruo�ais: vald�ia ne tik teikia paslaugas klientams, bet ir skatina juos pacius spresti savo problemas; vald�ios institucijos prima administracinius sprendimus, o paslaugu teikima vykdo privataus sektoriaus imones ar istaigos; pirkimai vykdomi konkurso budu, paslaugos teikiamos pagal konkurencijos principa; ma�inamas taisykliu ir proceduru skaicius, orientacija i rezultatus ir ju vertinima; siekiama tenkinti kliento poreikius; pereinama nuo hierarchijos prie dalyvavimo ir komandinio darbo; ivedami rinkos ekonomikos elementai.

12. 12 2000 M. Lisabonos ES Vir�uniu taryba: socialine politika ir socialine apsauga yra ES prioritetinis tikslas: isteigtas Tarpvyriausybinis socialines apsaugos komitetas (bendru rodikliu nustatymas socialines apsaugos sistemu palyginimui bei valstybiu vykdomu socialines apsaugos reformu derinimas, taip pat apsikeitimas informacija, ataskaitu ir i�vadu rengimas); sukurtas �atviro koordinavimo metodas� (veiksmu planas, skirtas skatinti ir gerinti bendradarbiavima tarp valstybiu bei rengti bendrus tikslus, analizes apie pensiju sistemas ir ju reformas). Lisabonos ir Stokholmo ES Vir�uniu Tarybose taip pat susitarta del ES socialines apsaugos strategijos, kuri apima tris kryptis: u�imtumo lygio didinimas; vie�ojo sektoriaus skolu ma�inimas; pensiju sistemu reformos.

13. 13 ES Nicos Vir�uniu Taryba prieme Europos socialine darbotvarke, kurioje vienas i� tikslu yra keistis tarp valstybiu pensiju sistemu strategijomis bei diskutuoti apie pensiju sistemu ateiti. Gioteborgo ES Vir�uniu Taryboje patvirtinta, kad butina i�saugoti pensiju sistemu galimybe garantuoti ju socialine paskirti ir u�tikrinti pensiju finansavima.

14. 14 2001 m. gruod�io men. ES Vir�uniu Taryba Lakene patvirtino vienuolika bendru ES valstybems pensiju reformu kriteriju (socialiniu i�moku adekvatumas, finansines priemones, darbo rinkos skatinimas ir bendrieji principai): I. SOCIALINIU I�MOKU ADEKVATUMAS: Ma�inti socialine atskirti: u�tikrinti, kad pagyvene �mones neatsidurtu netoli skurdo ribos bei galetu aktyviai dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime. I�laikyti tam tikrus gyvenimo lygius: suteikti visiems asmenims teise i pensija (tiek valstybinio socialinio draudimo, tiek ir privacia) , kurios dydis leistu i�laikyti buvusi gyvenimo lygi pagal protingumo kriterijus. U�tikrinti privaciu pensiju re�imu tolyguma ir solidaruma: siekti, kad tiek privatus tiek valstybiniai pensiju fondai galetu garantuoti efektyvias, prieinamas, perkeliamas ir u�tikrintas pensijas.

15. 15 II. FINANSINES PRIEMONES: U�tikrinti pensiju sistemu gyvybinguma adekvaciomis finansinemis priemonemis: pensiju reformos turi buti vykdomos kartu su vald�ios sektoriaus finansu stabilizavimu ir laikantis adekvacios fiskalines politikos, iskaitant, jeigu tai yra reikalinga, vald�ios sektoriaus skolos ma�inima. Valstybes, siekdamos sureguliuoti finansines i�laidas, gali steigti atitinkamus rezervu fondus. Subalansuoti socialinio draudimo i�mokas ir imokas: siekti, kad pensiju reformos u�tikrintu balansa tarp aktyvios visuomenes ir pensininku; socialinio draudimo imokos neturi apkrauti dirbanciuju, garantuojant pensininkams adekvatu i�moku dydi; u�tikrinti privaciu pensiju re�imu tolyguma ir solidaruma, siekiant, kad tiek privatus tiek valstybiniai pensiju fondai galetu garantuoti efektyvias, prieinamas, perkeliamas ir u�tikrintas pensijas.

16. 16 III. DARBO RINKOS SKATINIMAS: Didinti u�imtumo lygi: siekti auk�to u�imtumo lygio, jeigu reikalinga, ivedant atitinkamas globalias darbo rinkos reformas. Pratesti aktyvaus gyvenimo trukme: siekti, kad pagrindines socialines apsaugos sistemos �akos (ypac pensiju sistema) sudarytu salygas kuo daugiau pagyvenusiu �moniu dalyvauti darbo rinkoje; stabdyti asmenu i�ejimo i prie�laikines pensijas procesus ir nesiimti negatyviu priemoniu prie� asmenis, esancius pensinio am�iaus ir nusprendusius likti darbo rinkoje, taip pat numatyti progresyviniu pensiju galimybe. Taikyti lankstesnes darbo ir karjeros schemas: u�tikrinti, kad pensiju sistemos atitiktu darbo rinkos reikalavimus ir butu suderinamos su jais; siekti didesnio profesinio mobilumo tiek valstybiu viduje, tiek ir tarp valstybiu; nustatyti, kad naujos netipines darbo formos neturetu neigiamos itakos pensiju teisems, taip pat kad savaranki�kas darbas (ne pagal darbo sutarti) nebutu i�braukiamas i� pensiju sistemos.

17. 17 IV. BENDRIEJI PRINCIPAI: Skatinti didesne lygybe tarp lyciu: per�iureti lygybe tarp lyciu pensiju sistemos kontekste atsi�velgiant i ES reglamentavima lyciu lygybes prasme. Garantuoti, kad pensiju sistemos pasiektu numatytus tikslus: u�tikrinti, kad pensiju sistemos butu ai�kios ir pritaikytos prie socialiniu bei ekonominiu realiju, tuo siekiant didinti asmenu pasitikejima pensiju sistemomis; vystyti ai�ku ir paprasta asmenu informavima apie ilgalaikes pensiju sistemu perspektyvas, ypac apie galima i�moku dydi bei imoku tarifus, skatinti kuo platesni pensiju politikos ir ju reformu konsensusa. Skatinti solidaruma tarp kartu. 

18. 18 1. ES Komisijos �alioji knyga (COM(2005) 94 final) �Demografiniu pokyciu i��ukiai, naujas solidarumas tarp kartu: �Magi�kasis trikampis�: didinti gimstamuma, suteikti kuo daugiau galimybiu dalyvauti darbo rinkoje moterims ir pagyvenusiems �monems (i tai atsi�velgti ir reformuojant pensiju sistemas). Pensiju sistemu reformos turi skatinti gimstamumo didejima, i�saugoti kartu pusiausvyra ir surasti naujas darbo formas ivairaus am�iaus asmenims. 2. Naujos iniciatyvos. (Pavyzd�iui, 2005 m. ES Parlamento ir ES Tarybos direktyvos projektas plesti socialine apsauga migruojantiems asmenims perkeliant antrosios pakopos profesines pensijas).

19. 19 4.PRAKTINIAI SPRENDIMAI ES valstybese vykdomu pensiju reformu kryptys: 1. Pensinio am�iaus didinimas. 2004 m. vyru i�ejimo i pensija am�ius beveik visose ES valstybese yra ne ma�esnis kaip 65 m. (tik Prancuzijoje-60 m., Italijoje �iuo metu pensinis am�ius yra lankstus - nuo 57 iki 65 m. ir 2008 m. bus 65 m.). Taciau pastaruju metu ES darbo rinkos nauji rei�kiniai priverte ES valstybes ivesti i�ankstines pensijas ir/arba dalines pensijas, atitinkamai suteikiant teise anksciau i�eiti pensijos. 2. Pokyciai pensiju indeksavime. I�skirtinis pavyzdys: Suomijoje nacionalines pensijos indeksuojamos pagal pragyvenimo lygio indeksa (nuo 2009 m. - pagal busimojo gyvenimo trukmes evoliucija), proporcines pensijos indeksuojamos pagal specialu indeksa kuris i�rei�kia atlyginimu ir kainu lygio pasikeitima. 3. Pokyciai pensiju skaiciavimo formuleje i didejimo puse. Pavyzd�iai: Prancuzijoje (nuo 10 iki 25 geriausiu profesines veiklos metu), Ispanijoje (nuo 5 iki 15 geriausiu profesines veiklos metu), Austrijoje (nuo 10 paskutiniu profesines veiklos metu iki 18 geriausiu metu), Italijoje (nuo 5 m. iki 10 m. padidintas darbo u�mokescio laikotarpis, kuris naudojamas pensiju formuleje skaiciuojant pensiju dydi), Suomijoje (nuo 4 iki 10 profesines paskutiniu veiklos metu ) ir Portugalijoje (nuo 5 geriausiu profesines veiklos metu per paskutinius 10 m., iki 15 paskutiniu profesines veiklos metu).

20. 20 4.PRAKTINIAI SPRENDIMAI 4. Kaupiamosios privacios pensijos. Pavyzd�iui, Nyderlanduose ir J.Karalysteje antrosios pakopos pensijos sudaro apie 40 % visu pensininku pajamu. Danijoje ir Airijoje �25-35 % pensininku pajamu, Belgijoje, Liuksemburge ir �vedijoje nuo 10 iki 25% pajamu. Treciosios pakopos pensijos labiausiai i�vystos Belgijoje, kur apie 45% gyventoju dalyvauja individualiame pensiju draudime, taip pat i�vystyta Danijoje, Nyderlanduose ir J.Karalysteje. 5. Busimas pensiju finansavimas. �vedijoje naujoje pensiju sistemoje yra u�fiksuotas stabilus socialinio draudimo imoku procentas (ne daugiau 18,5% iki 2050 m.). Nyderlanduose (negali vir�yti 18,25%) ir Vokietijoje (22% iki 2030 m.). 6. Pensiju rezervo fondo isteigimas. 2004 m. yra isteigtas visose ES valstybese, i�skyrus Vokietija, Graikija, Italija, Austrija ir J. Karalyste.

21. 21 4.PRAKTINIAI SPRENDIMAI 7. Papildomu pensinio draudimo programu kurimas. Pavyzd�iui, J. Karalysteje, po 1995 m. ir 2003 m. reformu skatinama asmenis aktyviau dalyvauti papildomos pensiju dalies privaciu pensiju fonduose. Portugalijoje 2002 m. itvirtintos papildomos mokesciu lengvatos asmenims, dalyvaujantiems papildomuose pensiju sistemose. Vokietijoje 2001 m. ivesta nauja privaciu kaupiamuju pensiju sistema su tam tikra finansine valstybes parama ir grind�iamos savanori�ku dalyvavimu. Prancuzijoje 2003 m. reforma sukure savanori�ka individualaus taupymo programa, susijusia su asmeniniu kaupiamuju pensiju ir imoniu kaupiamuju pensiju planais. 8. Pagyvenusiu �moniu profesines veiklos skatinimas. Airijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Prancuzijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Austrijoje dirbantiems pensininkams numatytos padidintos pensiju i�mokos. Vokietijoje didinamas i�ankstiniu pensiju am�ius ir numatoma jas panaikinti 2011 m. Suomijoje taip pat didinamas i�ejimo i i�ankstines pensijas am�ius bei nuo 2009 iki 2014 m. bus panaikinta bedarbio pensija. J.Karalysteje 2003 m. reforma numate, kad asmenys, sukake 50 metu ir neturintys darbo, gali gauti papildomas i�mokas darbo paie�koms, isteigta pagyvenusiu �moniu aktyvumo skatinimo programa New Deal 50.