160 likes | 353 Views
Naujai priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įtaka greitesnei vėjo energetikos plėtrai. Alvydas Naujėkas Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas. K ą laimėtų Lietuva plėtodama vėjo energetiką?. Ar priimtas AEI įstatymas skatins ar stabdys vėjo energetikos plėtrą?.
E N D
Naujai priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įtaka greitesnei vėjo energetikos plėtrai Alvydas Naujėkas Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas
Ar priimtas AEI įstatymas skatins ar stabdys vėjo energetikos plėtrą? • Priimto ir pasirašyto įstatymo redakcija kardinaliai skiriasi nuo sutartos tarp visų suinteresuotų institucijų ir šakinių atsinaujinančios energetikos asociacijų; • VE įrengtos suminės galios ribojimas -13 str. • VE tarifų “aukcionavimas” -20 str.
Pernelyg griežtai ribojamos AEI instaliuotos galios • Įstatymo 13 straipsnis: • vėjo elektrinių įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW • saulės šviesos energijos elektrinių - 10 MW; • Hidroelektrinių - 141 MW; • biokuro elektrinių - 350 MW; • Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių ir tinklų plėtros aprašą.
Gamintojai įpareigojami dėl tarifo varžytis aukcionuose, Įstatymo 20 straipsnis: Skelbiami aukcionai potencialiems investuotojams nustatytam elektrinių galių kiekiui (~220 MW); Leidimai plėtrai išduodami gamintojams, kurie pasiūlo mažiausią priemoką prie vidutinės rinkos kainos; Priemoka galioja 12 metų laikotarpiui nuo leidimo elektros energijai gaminti išdavimo dienos; Šios nuostatos negalioja gamintojams, kuriems leidimas gamybai buvo išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu (jiems 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais).
Aukcionų sistemos netikri privalumai prieš fiksuoto tarifo sistemą Elektra prekiaujama rinkoje, kaip parama mokama tik "priemoka" prie rinkos kainos. Labiau atveriama rinka. Iš tikro ir esant fiksuoto tarifo sistemai galima sistema, kai elektra prekiaujama rinkoje, o investuotojui tik mokama priemoka – skirtumas tarp rinkos kainos ir nustatyto tarifo (Taip yra ir Lietuvoje ir Europoje ir daugelyje pasaulio šalių); Įvedant "40% taisyklę" – apribojamas rinkos monopolizavimas Iš tikro "40% taisyklę" galima įvesti ir esant fiksuoto tarifo sistemai (nors bet kuriuo atveju abejotinas tokio reguliavimo efektyvumas);
Aukcionų sistemos netikri privalumai prieš fiksuoto tarifo sistemą (2) Elektros rinkos kainos svyravimo rizika perkeliama ant investuotojo "pečių". Lygiai tą patį galima padaryti ir esant fiksuoto tarifo sistemai – įvedant nustatytą priemokos dydį; Visos ES šalys pereina prie konkursų-aukcionų skatinimo tvarkos – taip ateityje bus harmonizuojama "žalios elektros" rėmimo sistema visoje ES. Nuo aukcionų sistemos kaip tik atsisakoma (Airija, JK, Čekija, Danija). Kol kas nėra nuspręsta kaip bus harmonizuojamos paramos sistemos visoje ES. Didžiausia tikimybė, kad bus taikoma "žaliųjų sertifikatų" sistema. Tačiau svarstoma ir harmonizuotų "priedų" prie rinkos kainų sistema);
Aukcionų sistemos netikri privalumai prieš fiksuoto tarifo sistemą (3) Bus išvengta investuotojų "grūsties prie durų", taikant nustatyto remtino tarifo paramos sistemą. Iš tiesų – valstybės institucijos funkcija, taikant fiksuoto tarifo sistemą – išvengti "grūsties prie durų", nenustatant pernelyg aukšto tarifo. Lygiai taip pat – kaip ir išvengti pernelyg lėtos plėtros, nustačius pernelyg žemą tarifą (Vokietijos pavyzdys). Valstybės institucija valdo plėtrą keisdama paramos lygį vėliau ateinantiems investuotojams. Bendra ES šalių praktika teigia, kad labai svarbu, kad valstybės institucijos šį reguliavimą atliktų kaip galima dažniau, aktyviai stebėdama rinkos tendencijas.
Aukcionų sistemos trūkumai prieš fiksuoto tarifo sistemą Ribojamas potencialių investuotojų ratas (reikalingas pradinis įdirbis potencialiam investuotojui); Atsiranda korupcijos grėsmė (padidėjusi vietinių institucijų sprendimo ir sprendimo greičio) reikšmė; Pralaimėjus konkursą/nesuspėjus sudalyvauti potencialus investuotojas visam laikui praranda galimybę investuoti norimoje vietoje; ES šalių praktika rodo, kad aukcionuose nusistovėjusi kaina nebus žemesnė, nei esant remtino tarifo sistemai (atsiranda susitarimų rizika); Administracinės sąnaudos nesumažėja – nustatant tarifų "lubas" valstybės institucija praktiškai atlieką tą pačią funkciją;
Aukcionų sistemos trūkumai prieš fiksuoto tarifo sistemą (2) Esant siūlomai aukcionų tvarkai (SKATINIMO TVARKOS APRAŠO projektas) aukciono dalyvis privalo turėti padaręs didelį įdirbį vystant projektą jo numatytoje vietoje; Tai yra – dar prieš įvykstant aukcionui – jo dalyvis patiria ženklius kaštus ("sank cost- paskandinti kaštai“); Tai apriboja daugumos potencialių investuotojų galimybę konkuruoti, dalyvaujant aukcione (pvz. į rinką įeinančių užsienio investuotojų, smulkių investuotojų ir kt.); Vyksta tik "ribota" konkurencija tarp kelių potencialių Lietuvoje aktyviai veikiančių stambių investuotojų;
Aukcionų sistemos trūkumai prieš fiksuoto tarifo sistemą (3) Dėl investuotojų ženklių paskandintų kaštų ir ribotos konkurencijos – iškyla itin didelė nekonkuravimo susitarimų ir korupcijos grėsmė; Lieka tik ribotas investuotojų į atsinaujinančią energetiką ratas – oligopolinė "rinka”; Atsiradus susitarimams – tikėtinas konkursų rezultatas – aukštesnės kainos, nei esant fiksuoto tarifo sistemai; Valstybės institucijai apribojus šią galimybę nustatant galimas kainų "lubas" – dingsta mažų administracinių kaštų privalumas valstybės institucija nustatinėdama ribas praktiškai nustatinėja remtiną tarifą (tačiau tik ribotam potencialių investuotojų kiekiui);
Aukcionų sistemos trūkumai prieš fiksuoto tarifo sistemą (4) Sušvelninus reikalavimus aukcionų dalyviams – atsiranda "nemokamo loterijos bilieto" efektas tai yra pagunda pabandyti laimėti aukcioną su maža kaina ir "gal būt jei pavyks" perparduoti galimybę potencialiam investuotojui; Įgyvendinama tik 20-25% projektų (Lietuvos, JK, Airijos, Prancūzijos patirtis); Neįgyvendinami VE plėtros planai;
Pamąstymui • Iki šiol skleidžiami mitai neva VE elektra brangiai kainuoja vartotojui; • Tinklo operatorių išduodamos techninės sąlygos tūkstančiams prašomų MW. Tik 0.84 % projektų nuo išduotų techninių sąlygų galiojusių iki 2010 m. yra įgyvendinta; • Šiuo metu išduota leidimų plėsti elektros gamybos pajėgumus iš VE gerokai per 1000 MW • Nei viena vyriausybė viešojoj erdvėj nestiprino atsinaujinančios energetikos reputacijos, nors kai kurios partijos savo reklamose naudoja ir vėjo ir hidro elektrinių paveikslėlius;