Vaikų lytiškumo ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje

1. Vaikų lytiškumo ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje PARENGĖ PRAVIENIŠKIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „ĄŽUOLIUKAS“ PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGĖ ALVYDA MALINAUSKIENĖ 2011-08-20

2. LYTIES TAPATUMAS Lyties suvokimas pasak Freudo –„Suvokimas, jog esi vyras arba moteris“ Priklausomybė vienai iš lyčių yra susijusi ne tik su anatominiais ir fiziologiniais skirtumais, tačiau ir skirtinga elgsena bei mąstymu.

3. LYTIŠKUMO UGDYMAS • Lytiškumas – asmenybės savęs kaip moters ar vyro suvokimas, jos vertybės, lytinė orientacija ir elgsena, lytinė sveikata ir raida. • Lytiškumo ugdymas – tai tikslinga ir kryptinga pedagoginė veikla, kuria siekiama derinti konkrečių žinių lytiškumo klausimais perteikimą su dorovinių asmenybės nuostatų bei savybių ugdymu ir brandinti asmenį šeimos gyvenimui. (S. Ustilaitė, 2001)

4. VAIKŲ LYTINĖS SAVIVOKOS RAIDA • Lyties požiūriu diferencijuota vaiko socializacija prasideda kūdikiui dar negimus (sužinoję vaiko lytį, tėvai išrenka vardą, perka drabužėlius ir t.t.). • Trejų metų vaikai jau geba tiksliai apibrėžti savo lytį (pradeda pastebėti, kad vyrai ir moterys skirtingai atrodo, užsiima skirtinga veikla). • Apie septintuosius metus vaikas suvokia, kad lytis yra pastovi ir jos keisti negalima. • Vaiko elgesyje svarbu palikti erdvės „vyriškoms“ ir „moteriškoms“ savybėms.

5. LYTIES SAVIVOKOS PROBLEMA • Su lytimi siejamos savybės vertinamos kaip prigimtinės. • Skirtingų lyčių žmonėms visuomenė kelia skirtingus reikalavimus. • Realiame gyvenime geriau prisitaiko tie asmenys, kurie turi ir „vyriškų“ ir „moteriškų“ savybių. • Įvairiapusiškesnę, geriau adaptuotą asmenybę padeda formuoti lyties požiūriu mažiau diferencijuota žaidybinė veikla.

6. LYTINĘ SAVIVOKĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI • Šeima; • Žiniasklaida (televizija, informacinės technologijos); • Literatūra; • Ugdymo įstaiga.

7. KULTŪROS ĮTAKA VAIKO LYTINĖS SAVIMONĖS FORMAVIMUISI Padėtis lytinės savimonės formavimesi kinta, tačiau vaikų aplinkoje (ugdymo įstaigose, namuose, bibliotekose) apstu knygų: • Vyrai yra pagrindiniai personažai, turintys plačias saviraiškos ir veiklos galimybes; • Moterys vaizduojamos kaip antraeilės, tik namų židinį saugančios veikėjos; • Pateikiant vyrų fotografijas, pabrėžiamas veidas; • Moterų atvaizduose dėmesys telkiamas į kūną;

8. KULTŪROS ĮTAKA VAIKO LYTINĖS SAVIMONĖS FORMAVIMUISI • Svarbus veiksnys lytinės savivokos formavimesi yra televizija (žiūrintys televiziją vaikai turi daugiau stereotipinių nuostatų tipiškų lytinėms normoms.(pastebėta, kad vaikai atsisako žaisti netgi su lyties požiūriu neutraliais žaislais, jei per televiziją mato jais žaidžiant priešingos lyties bendraamžius); • Mergaitėms skirti žaislai ir žaidimai padeda praktikuoti veiklą, siejamą su globa, namais, lavina bendravimo, bendradarbiavimo , rūpinimosi įgūdžius; • Berniukų žaislai ir žaidimai skatina išradingumą, poreikį keisti aplinką, ugdo savarankiškumą, lyderiavimui būdingus elgesio bruožus;

9. LYČIŲ DISKRIMINACIJA • Diskriminacija dėl lyties suprantama kaip nevienodas elgesys su vyriškos ir moteriškos lyties atstovais. • Netiesioginė diskriminacija dėl lyties – tai veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, kurie formaliai yra vienodi moterims ir vyrams, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas ar privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas vienai iš lyčių. • Tiesioginė diskriminacija dėl lyties – pasyvus ar aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, taip pat teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl asmens lyties.

10. PRIELAIDOS LYČIŲ DISKRIMINACIJAI ATSIRASTI • Kalbant apie visus žmones vartojamas vyriškosios giminės įvardis. • Lyčių stereotipai, priskiriantys vyrams ar moterims atitinkamus socialinius vaidmenis. • Moters pateikimas kaip silpnosios lyties. • Mergaičių orientavimas į šeimą, vaikų auginimą, namų ruošą. • Berniukų orientavimas į fizinį, vadovaujantį ir intelektinį darbą.

11. LAISVOS NUO LYTINIŲ STEREOTIPŲ ASMENYBĖS UGDYMAS • Bendraujant su vaikais, vengti stereotipinių vertinimų. • Parenkant tekstus ar vaizdinę medžiagą siekti, kad vyriški ar moteriški personažai būtų lygiaverčiai. • Skatinti vaikus žaisti įvairiais žaislais ir bendrauti mišriomis grupėmis. • Skatinti mergaites žaisti konstruktoriais, užsiimti aktyvia fizine veikla. • Berniukų asmenybę iš esmės praturtintų bendravimo, bendradarbiavimo, globojimo įgūdžiai.

12. STOKHOLMO VALSTYBINIS „EGALIA“ DARŽELIS • Darželio įkūrimo tikslas-nuo mažens išlaisvinti vaikus nuo stereotipų ir socialinio spaudimo, siejamo su jų lytimi. • Darželyje neišgirsime auklėtojų vartojamų įvardžių ar kreipinių, kurie tiesiogiai nurodytų vaiko lytį (čia auga ne mergaitės ir berniukai, bet „jie“). • Vaikams pateikiamos knygos kruopščiai atrenkamos ir paliekamos tos, kuriose vengiama pristatyti tradicinių vaidmenų pristatymo. • Žaislai sudėti greta, neatskiriant, kurie labiau „mergaitiški“, kurie labiau tinka berniukams. Vaikai skatinami žaisti su tais žaislais, kurie jiems įdomūs, o ne su tais, su kuriais jiems „priklauso“ žaisti.

13. VAIKŲ DOMĖJIMASIS SAVO KŪNU • Vaikas gali liesti savo lyties organus. • Vaikas gali apžiūrėti kito vaiko lyties organus. • Pedagogas ir tėvai turi pakalbėti su vaiku apie vyro ir moters kūno skirtumus. • Pavartyti knygelių, kuriose šie skirtumai pavaizduoti (ne per detaliai). • Išskirtinio domėjimosi atvejais stengtis nukreipti vaiko dėmesį į kitą veiklą.

14. ŽAIDIMAS IR LYTIŠKUMAS Vaiko žaidimas parodo: • lytinę vaiko raidą; • galimus sutrikimus; Vaikas turi praktiškai pajausti, ištyrinėti, kad suvoktų savo lytiškumą.

15. ŽAIDIMAI SU SAVIMI • Praėjo tik šimtas metų nuo to laiko, kai psichoanalitikas S. Freudas pirmą kartą viešai pareiškė, kad vaikai užsiima masturbacine veikla. Šiandien vaikų psichologai teigia, jog saikinga masturbacija nėra nei žalinga, nei gėdinga. • Nuolatiniai žaidimai su savimi taip pat gali būti ženklas, jog vaikas patyrė seksualinį smurtą, ypač tais atvejais, kai vaiko elgesys, emocinė savijauta pasikeičia staiga ir labai stipriai.

16. ŽAIDIMAI, KURIE ŽEIDŽIA 5-7 metų vaikai yra smalsūs, socialūs, labai lengvai pasiduoda aplinkos įtakai, todėl jų seksualinė sveikata gali būti lengvai pažeidžiama. • Jei paaiškėtų, kad į seksualinio tyrinėjimo žaidimą vaikas buvo įtrauktas prievarta ir yra išgąsdintas, reikėtų jam padėti nusiraminti, leisti jam išsipasakoti, o tada pamokyti, kaip tokiais atvejais elgtis. • Galima pasiūlyti vaikui nupiešti, kas įvyko, vėliau pasiūlyti sugalvoti šiai istorijai gerą pabaigą. • Vaikus gali traumuoti netinkamų filmų prieinamumas internete ar per televiziją.

17. PADORUMO MOKYMASAS Padorumo ribos priklauso nuo kultūros, religijos, tėvų išsilavinimo ir asmeninės patirties. • Jau nuo trejų metų vertėtų pradėti mokyti vaiką nedemonstruoti savo kūno viešai. • Nuo trejų iki šešerių metų trunkantis raidos tarpsnis yra vienas svarbiausių vaiko asmenybės lytinio tapatumo ir elgsenos formavimuisi. • Kartais šio amžiaus vaikai pradeda nusirenginėti aplinkiniams demonstruodami savo kūną (toks elgesys dažniausiai reiškia dėmesio siekimą). • Penkerių metų vaikas jau gali suprasti, kas yra nederamas elgesys (pasakoja, kad vyresnis vaikas liepė nusirengti). Nedera vaiko tokiu atveju bausti, gėdinti.

18. KADA VAIKUI REIKALINGA PAGALBA? • Vaikas žaisdamas imituoja suaugusiųjų seksualinį elgesį. • Žaisdami seksualinius žaidimus vaikai vieni kitiems grasina, naudoja prievartą, papirkinėja. • Netinkamas vaiko elgesys tęsiasi nepaisant aiškaus ir pakartotinio suaugusiųjų draudimo. • Užkluptas vaikas stipriai susijaudina, nenori ar negali paaiškinti, ką veikė.

19. KADA VAIKUI REIKALINGA PAGALBA? • Vaiko seksualinis elgesys pasireiškia ne pavieniais atvejais, bet yra sistemingas, viešas, pažeidžia kitų vaikų privatumą. • Vaikas žaidžia su kur kas vyresniu ar mažai pažįstamu vaiku, su kuriuo paprastai nebendrauja. • Seksualinio pobūdžio žaidimas dominuoja kitų žaidimų atžvilgiu. • Vaikas seksualizuoja gyvūnus, žmones.

20. DAIKTAI, KURIUOS 5-6 METŲ VAIKAI PRISKIRIA VYRIŠKAI LYČIAI Interviu dalyvavo 10 vaikų.

21. DAIKTAI, KURIUOS 5-6 METŲ VAIKAI PRISKIRIA MOTERIŠKAI LYČIAI Interviu dalyvavo 10 vaikų.

22. DARBINĖ VEIKLA, KURIĄ 5-6 METŲ VAIKAI PRISKIRIA VYRIŠKAI LYČIAI Interviu dalyvavo 10 vaikų.

23. DARBINĖ VEIKLA, KURIĄ 5-6 METŲ VAIKAI PRISKIRIA MOTERIŠKAI LYČIAI • Interviu dalyvavo 10 vaikų.

24. LITERATŪRA • O. Monkevičienė, Mano vaikai (2003), Šviesa, Kaunas. • Prieiga per internetą www.bernardinai.lt , Identiteto politikos grimasos: darželiai, kur auga ne berniukai ir mergaitės, bet „jie“. Straipsnis parengtas pagal BBC informaciją. • A. Šūmakarienė, straipsnis „Seksualiniai vaikų žaidimai“ Prieiga per internetą www.kurybosterapija.lt • S.Ustilaitė, V. Gudžinskienė, D. Jakučiūnienė, A, Petronis, A. Narbekovas, G, Vaitoška, B. • Obelenienė Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas (2007), (mokomoji metodinė priemonė), Vilnius.

25. AČIŪ UŽ DĖMESĮ