LYTINIS ŠVIETIMAS IR LYTIŠKUMO UGDYMAS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE

1. LYTINIS ŠVIETIMAS IR LYTIŠKUMO UGDYMASBENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE TIKYBOS MOKYTOJŲ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA MARIJAMPOLĖ, 2012-10-04 Alytaus r. Miroslavo vid. m-kla mok. metod. Eugenija Baltrukevičienė

2. ...atsitiko kažkas nesuprantama; nusižudė dvidešimtmetis. Jis turėjo viską, gyvenimas jam nieko daugiau nebegalėjo duoti. Su ašaromis akyse vaikino tėvai klausėsi paskutinių savo berniuko žodžių, kuriuos jis buvo įrašęs į diktofoną: „Aš iki soties mėgavausi gyvenimu. Moterys lakstė paskui mane. Aš turėjau pinigų, automobilį ir viską, ko gali trokšti žmogus. Aš nežinau, ką man dabar dar galėtų pasiūlyti gyvenimas. Aš persisotinęs žmonėmis ir šiuo gyvenimu, todėl noriu tik mirties.”[1] [1] Žinutė Berlyno laikraštyje

3. Mūsų gyvenimo kontekstai Lengvabūdiškas požiūris į seksualinę elgseną, ankstyvas lytinių santykių debiutas, seksualinis vaikų išnaudojimas ir dažnėjantys nepilnamečių įtraukimo į prostituciją atvejai, smurtas prieš juos kelia rimtų fizinių ir psichinių sveikatos problemų. Susirūpinimą kelia žemas gimstamumo lygis, didėjantis nepilnų šeimų ir paliktų vaikų skaičius, pasinaudojimas vaikais kaip ekonominio pasipelnymo šaltiniu, motinystės ir tėvystės vaidmens nuvertinimas. Kita vertus, nuniokotos koplytėlės Aukštosios Panemunės bažnyčios šventoriuje, sudeginta (sudegusi?) Kulautuvos bažnyčia, Krikščionims brangų veidą niekinantis spektaklis – vien tik šios savaitės iššūkiai. Ar yra kas bendra tarp šių dalykų? Nevaržoma laisvė, kuo ji virsta?

4. Mūsų gyvenimo kontekstai 1. Kai vieną ar kitą šalį ištinka ekonominė krizė, apie tai labai daug kalbama ir stengiamasi iš jos išlipti, tačiau mažai kas pripažįsta, kad kuo toliau, tuo labiau grimztame į dvasinę krizę, į žmonių tarpusavio santykių, šeimos krizę, kuri yra daug baisesnė už ekonominę. 2. Dvasinė krizė susijusi su vertybėmis (dar tiksliau dorybėmis), kurios nepuoselėjamos nyksta. Dorybėms praktikuoti reikia pastangų, tačiau visiems garsiai šaukiant apie laisves, pamirštama atsakomybės bei valios ugdymas. Ekonominė situacija ir tėvų abejingumas auklėjimą nustumia į paskutinę vietą. Lytinio švietimo apologetai reikalauja paauglių „seksualinės saviraiškos laisvės“ ir daliai net vyresnių rimtų žmonių ima atrodyti, kad tai norma. Juk „negalima drausti, nes tuo tik paskatinsime“ arba „šiais laikais visi taip gyvena“. O paaugliams tik to ir reikia. Tik ar jie dėl to laimingi? Kodėl nepajėgia sukurti turėdami visas laisves ir pasirinkimo galimybes nepajėgia sukurti tvirtų šeimų?

5. Anot B. Obelenienės, K. Pukelio, šeimos eroziją lemia „socialinės bei kultūrinės informacijos antplūdis, skleidžiantis iškreiptas tradicinės šeimos gyvenimo stiliaus atžvilgiu vertybes ir elgseną”ir reprodukcinė idelogija, atspindinti „biologinį požiūrį į žmogų”, kuri „prisidengusi sveikos gyvensenos vardu, aktyviai skinasi kelią į mokyklas”[1]., „seksualizuota masinė kultūra” ir lytinis švietimas trukdo plisti ir jaunų žmonių susivaldymo tradicijai[2]. [1] Obelenienė B., Pukelis K. (2004). Lytinis švietimas Lietuvoje ir pasaulinė reprodukcinėideologija//Soter Nr. 13(41).P.109-125 [2] Obelenienė B., Pukelis K., Vaitoška G. (2007). Lytinio susivaldymo svarba ir jo vaidmuo asmens emocinei brandai//Sveikatos mokslai Nr. 2(49). P.746-757

6. B. Obelenienės[1] atliktas tyrimas rodo, kad tėvai neskiria lytinio ir lytiškumo ugdymo nuo lytinio švietimo proceso, prioritetus skirdami lytiniam švietimui, nes „nėra susipažinę su lytinio švietimo turiniu ir metodais”. V. Daudaravičienės (2001) atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis apklaustų pedagogų nemato skirtumo tarp lytinio ugdymo, lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo, o pateikę atsakymą, jog skirtumas yra, ne visai teisingai apibūdindavo skirtumus. [1] Obelenienė B., Pukelis K. (2004). Lytinis švietimas Lietuvoje ir pasaulinė reprodukcinė ideologija//Soter Nr. 13(41). P. P.109-125.

7. LYTIŠKUMAS–tai savitas asmens buvimo būdas, savęs, kitos lyties asmens, aplinkinio pasaulio suvokimas ir išreiškimas visomis (fizine, psichine ir dvasine) žmogaus gyvenimo plotmėmis.

8. Žmogaus lytiškumas pirmiausia skirtas bendrystei ir tobuliausiai jos išraiškai – meilei. Gyvūnųlyčių skirtingumas (išskyrus žmogų) prasideda ir baigiasi biologiniu prasmingumu: gyvuliai yra dvilyčiai tik todėl, kad gausintų savo rūšį. Tačiau žmogaus lytiškumo prasmė – tobulėjimas, kurį gali suteikti tik bendrystė su kitos lyties asmeniu. Moteriškumas ir vyriškumas yra viena kitą papildančios dalys, būtinos žmogiškajai pilnatvei pasiekti.

9. Brandaus lytiškumo ugdymas įmanomas tik tada, kai jis suvokiamas kaip neatskiriama dorinio ugdymo dalis; ja siekiama ugdyti vientisą, nesuskaidytą asmenybę.

10. Lytinis švietimas Tai procesas, nukreiptas „į žinias, kurios padėtų išvengti ankstyvų lytinių santykių padarinių: lytiškai plintančių ligų, AIDS/ŽIV ir paauglių nėštumų”. Jo tikslas – išmokyti jaunimą naudotis išorinėmis priemonėmis, kurios padėtų sumažinti rizikingos lytinės elgsenos padarinius.

11. Lytiniu švietimu formuojamas norimas vartotojo elgesys, kuris naudingas tik kontraceptinių priemonių industrijai. Kalbant apie draugystę, šeimą ir toleranciją, ugdomas požiūris, jog galiu rinktis ką tik noriu ir kada noriu, jei tik mano pasirinkimas nekenkia kitam. Vyresnėse klasėse, kai jau suformuotas požiūris, jog svarbiausia esu „aš“ ir „mano saviraiška“, pradedama kalbėti apie tinkamas priemones elgesio žalai sumažinti arba „saugiam seksui“ praktikuoti: prezervatyvus, kontraceptinius medikamentus, abortus ir t.t. Štai tokią žinią perduoda lytinio švietimo programos: draugystė galima tik tuomet, kai yra nauda, laisvė – galimybė daryti tai, ko šiuo metu norisi, saviraiška – savų seksualinių instinktų tenkinimas, o atsakomybė – žalos sumažinimo priemonių tinkamas panaudojimas)[1]. [1] Toma Bružaitė, Lytinis švietimas: apie ištrintas ribas, Delfi.lt

12. H. J. Gamas, atsakingas už lytinio švietimo direktyvas Vokietijoje, yra pasakęs: „Mes turime seksualiai stimuliuoti mokinius, kad socialistiškai pertvarkytume visuomenę ir iš esmės panaikintume paklusnumąautoritetui, įskaitant ir vaikų meilę tėvams.” Paauglys, pradėjęs ankstyvus lytinius santykius – kaip vaikas už vairo automagistralėje... jei jis neišmoks valdyti lytinio potraukio, nesubręs emociškai.. (B. Obelenienė)

13. Lytinio švietimo apologetai dažnai remiasi iškreipta statistika, neva teigiančia, kad dauguma paauglių „vis tiek yra lytiškai aktyvūs“. Iš tiesų, atlikta 1065 16-19 metų amžiaus vaikinų ir merginų anoniminė anketinė apklausa rodo, kad 36,1 % yra turėję lytinių santykių. Stasė Ustilaitė, Vida Juškelienė, Algirdas PetronisPaauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja.

14. Tyčia, ar ne šias sąvokas painioja net tie žmonės, kurie turėtų geriausiai jas skirti. • http://www.youtube.com/watch?v=F23Dw9kIbiU 6-8 minutė

15. Suvokimo, kad asmens lytiškumas yra neatsiejama jo dorinės saviraiškos dalis, negalima pasiekti, iš pradžių suteikiant moksleiviui informaciją apie lyties fiziologiją ir „saugaus sekso” metodus, o paskui dar primenant, kad patartina laikytis dorovės principų. „Ugdymas, o ne švietimas išskleidžia vaiko prigimtines galias ir padaro jas tinkamas priimti švietimą. Kol vaiko prigimties galios nepakankamai išsiskleidusios, pvz., nesutvirtėjusi valia, švietimas ugdymo požiūriu gali būti net žalingas, ypač tai taikoma lytiniam švietimui”, nes vaiko norai dažnai prieštarauja jo interesams. (Narbekovas, Obelenienė, Pukelis, 2008).

16. Lytiškumo ugdymas Tai specializuotas procesas, kuriuo siekiama padėti ugdytiniui suvokti, priimti kaip asmeninį gėrį ne tik savo lytį, bet ir kitą kaip lygiavertį sau ir išreikšti savo specializuotą lytiškumą kūryba ir darnia skirtingų lyčių asmenų bendryste. Jo tikslas – padėti ugdytiniui sėkmingai pasiekti lytinį tapatumą ir darnius santykius tarp skirtingų lyčių asmenų.

17. Lytinis ugdymas Tai pedagoginės veiklos procesas, nukreiptas į prigimtinių jaunosios kartos fizinių lytinių galių (lytinio potraukio) suvaldymą valios pastangomis, kad jos būtų įasmeninamos, priimamos kaip gėris bei perkeičiamos į asmens dvasines, kūrybines galias. Lytinio ugdymo tikslas – padėti ugdytiniui suvaldyti lytinį potraukį ir išsiugdyti skaistumą.

19. Lytiškumo ugdymas turi būti grindžiamas žmogaus prigimties (kūniškojo ir dvasinio pradų) nedalomos vienovės principu. Anot A. Narbekovo, K. Meiliaus [1], „žmogus nėra sutapatinamas tik su kūnu, kas būtų būdinga grynai materialistinei sampratai, nei sutapatinamas su siela, kas būdinga daugeliui Rytų religijų. Žmoguje susitinka du pradai: medžiaginis (kūnas) ir dvasinis (siela), kurie yra vienas su kitu labai glaudžiai susiję. <…>. Žmogus tiesiog yra kūniškas asmuo”. [1] Biotechnologijos: pagalba ar iššūkis šeimai kaip institucijai? 2002, p.3

20. Lytinis ir lytiškumo ugdymas turi būti grindžiamas žmogaus, kaip vienintelio protingo ir laisvo, unikalumo samprata, žmogaus orumu, kurį nusako tai, jog asmuo gali būti tik tikslas, o ne priemonė kitam, pagarba žmogaus gyvybei. Lytinis švietimas, paremtas dualistine samprata apie žmogų, naujos gyvybės atsiradimą traktuoja tik kaip biologinę funkciją, atskirą nuo asmens (Narbekovas, 2003). Tai rodo vartotojišką požiūrį į kitą asmenį. „Kada lytinis potraukis yra realizuojamas per lytinį aktą, panaudojant kitą asmenį tik kaip priemonę lytinio potraukio patenkinimui, tuomet yra pažeidžiamas ne tik to asmens lytiškumas, bet pats asmuo”. (Narbekovas, 2003, p. 9).

21. Informacijos apie lytiškumą pateikimo taisyklės Kiekvienas vaikas yra unikalus ir nepakartojamas asmuo, todėl jo ugdymas turi būti individualizuotas pagal jo poreikį (asmeniškai, meilės ir pasitikėjimo aplinkoje, geriau pasakyti mažiau nei per daug). Labai asmeniškus lytiškumo aspektus geriausia aptarti individualiai arba atskirose mergaičių ir berniukų grupėse, intymios detalės neturi būti aptariamos visos klasės aplinkoje. Visa informacija (tiek vaizdinė, tiek žodinė) lytiniais klausimais pateikiama laikantis vaizduotės higienos.Erotinio ir vaizduotę dirginančio pobūdžio medžiaga neturi būti naudojama nei dirbant su vaikais ir bet kokio kito amžiaus jaunuoliais, nei individualiame ar grupiniame darbe. Informacija lytiniais klausimais visada susijusi su intensyvaus fizinio gėrio sritimi, todėl ją pateikiant turi būti atsižvelgiama į ugdytinio amžių, subrendimą ir jo unikalumą (dvasines vertybes, įsitikinimus, lytį). Šis principas reikalauja atsižvelgti į informacijos apie lytiškumą pateikimo taisykles: Svarbu apsaugoti delikačiausią ir jautriausią žmogaus lytinį organą – smegenis!

22. Pateikiant informaciją būtina išsaugoti ir skatinti vaikui būdingą drovumą ir privatumo jausmą.Tai reiškia, kad nė vienas neturi būti raginamas ar, tuo labiau, verčiamas daryti tai, kas peržengtų kuklumo ribas ar pažeistų paties mokinio jautrumą bei privatumą. Drovumas turi būti pripažįstamas kaip natūrali apsauginė reakcija ir svarbiausia prielaida skaistumui išsaugoti. Padėti džiugiai priimti savo kūno pokyčius santuokos, motinystės ir tėvystės perspektyvoje.Tai reiškia, kad informacija apie žmogaus dauginimosi funkciją ir vaisingumo galią turi būti pateikiama neatsiejamame meilės ir skaistumo sąsajos, vedybinės kūno prasmės kontekste. Meilė čia suprantama kaip „skirtingų lyčių asmenų bendrystę kuriantis santykis, išreiškiamas pirmiausia sugebėjimu prisiimti atsakomybę, neatsiejamą nuo pareigos kitam asmeniui, pagarbos, ištikimybės ir rūpesčio”. Informacija lytiniais klausimais visada susijusi su intensyvaus fizinio gėrio sritimi, todėl ją pateikiant turi būti atsižvelgiama į ugdytinio amžių, subrendimą ir jo unikalumą (dvasines vertybes, įsitikinimus, lytį). Šis principas reikalauja atsižvelgti į informacijos apie lytiškumą pateikimo taisykles:

23. Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008)[1] akcentuojamas glaudus „šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimas, padedant šeimai ugdyti asmenį, pajėgų suvokti pasaulį, savarankiškai ir kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas”. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo svarba pabrėžiama ir pagrindiniuose švietimo sistemą reglamentuojančiuose įstatymuose: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (2003)[2], Valstybinėje švietimo strategijoje 2003-2012[3], Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008)[4]. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje (2007)[5] taip pat nurodoma glaudaus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo būtinybė, įtraukiant tėvus į lytiškumo ugdymo programą. [1] Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“//Valstybės Žinios, 2008, Nr. 69-2624. [2]Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630// Valstybės Žinios, 2003, Nr.63-2853. [3] <http://www.smm.lt/strategija/vss.htm>. [4]Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo”//Valstybės Žinios, 2008, Nr. 99-384. [5] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo“ //Valstybės Žinios, 2007, Nr. 19-740.

24. Lytiškumo ugdymas grindžiamas šeimos ugdytojų pagrindinio vaidmens pripažinimo principu. Tėvai yra svarbiausieji lytinio ir lytiškumo ugdymo veikėjai, todėl juos privalu supažindinti su lytinio ir lytiškumo ugdymo turiniu mokykloje. LR Konstitucijos 26 straipsnis: „…Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus”. Tiek pedagogų, tiek medikų pagalba tėvams „nesiderina su informacijos, prisidengiant vaiko gyvenimo privatumu ar konfidencialumu, slėpimu nuo tėvų” (Obelenienė, Pukelis, 2004, p. 120). PSO teigimu, „kiekviena valstybė privalo garantuoti, kad jauniems žmonėms būtų pasiekiamos, konfidencialios, nemokamos ir be tėvų sutikimo jaunimui palankios paslaugos (Ustilaitė ir kt., 2009, p. 109). (nuo 14 metų)

25. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje (2007) teigiama, kad „lytiškumo ugdymas neturėtų būti patikimas kitų žinybų specialistams, visuomeninėms organizacijoms ar asmenims, neturintiems mokytojo kvalifikacijos”. K. Pukelio (1998) teigimu, „tokiam pokalbiui reikalinga aukšta mokytojo pedagoginė (ne medicininė, psichologinė ar pan.) kompetencija”, todėl „pedagogų ugdomasis vaidmuo – pirmaeilis institucijoje, t.y. mokykloje. Sveikatos priežiūros specialistams čia turėtų tekti antraeilis vaidmuo”. Be to ne visi mokytojai gali būti lytiškumo ugdytojais, nes tie, kurie šviečia (ugdo) kitus lytiniais klausimais, turi turėti „tikslų ir pilnatvišką požiūrį į lytiškumo reikšmę bei vertę ir darnią to integraciją į savo paties asmenybę. Jų gebėjimas yra ne tiek teorinio žinojimo vaisius, kiek emocinio brandumo rezultatas”.

26. PROGRAMOS PASKIRTIS Ugdomoji paskirtis – rengti jaunus žmones gyvenimui, santuokai, suteikti žinių apie šeimą, pateikti visuminę lytiškumo sampratą, ugdyti brandžią ir dorovingą asmenybę, gerbiančią žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento, gebančią kurti brandžius tarpasmeninius santykius, puoselėti lytinę sveikatą ir pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai. Prevencinė paskirtis – vykdyti ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl lyties prevenciją.

27. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Programos tikslas – ugdyti brandžią asmenybę ir rengti mokinius šeimos gyvenimui.

28. ugdyti savarankiškos ir gyvybingos, kartų kaitą užtikrinančios šeimos, pagrįstos narių savitarpio pagarba, įsipareigojimu ir atsakomybe, pagrindus; stiprinti atsakomybę ir pagarbą žmogaus gyvybei nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties; įtvirtinti lyčių lygybės ir lygiavertiškumo nuostatas; ugdyti dorovingą, brandžią, savarankišką, masinės kultūros įtakas kritiškai vertinančią asmenybę; pateikti visuminę lytiškumo sampratą, apimančią biologinius, socialinius, psichologinius, kultūrinius ir dvasinius aspektus; ugdyti pagarbą ir pakantumą (toleranciją) žmogui nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, rasės, religinių pažiūrų, etniškumo, įsitikinimų, neįgalumo, seksualinės orientacijos; ugdyti atsakomybę už savo elgseną ir jos pasekmes, gebėjimą pasipriešinti neigiamai įtakai; stiprinti bendražmogiškumo, bendruomeniškumo ir pilietiškumo nuostatas, užuojautą ir pasirengimą padėti aplinkiniams; spręsti vaiko problemas skatinant mokykloje pagalbą teikiantį dialogą; laiduoti pasirengimą brandiems tarpasmeniniams santykiams, santuokai, pasitikėjimą ir pagarbą savo ir kito asmenybei; suteikti tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams žinių ir įgūdžių, reikalingų visaverčiam bendravimui su vaikais. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

29. Iššūkiai ir pavojai • Žodžių prasmės keitimas. • Jaunimui palankios paslaugos, bendraamžiai-bendraamžiams, investuotos didžiulės lėšos (projektas buvo tik anglų kalba). • Gender Loops (vien Vilniuje buvo apmokyta 320 vaikų darželių auklėtojų). • Neo Gender Loops (su vadovėliais „Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“, berniukai skatinimi žaisti šeimą, vaidinant ne tėtį bet mamą, rengtis rožiniai drabužėliais, naudoti kosmetiką ir pan.), mergaitės mokomos rodyti fizinę jėgą, stumdyti berniukus). • Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo 2012.

30. „Novatoriški“ konvencijos bruožai „Tai yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje yra apibrėžiama lytis. Tai reiškia, kad dabar yra pripažįstama, kad moterys ir vyrai nėra tik biologiškai nulemtos moteriškos ar vyriškos lyties, tačiau tai pat yra socialiai sukurta lyties kategorija, kuri priskiria moterims ir vyrams tam tikrus vaidmenis bei elgesį. Tyrimų rezultatai rodo, jog tam tikri vaidmenys bei elgesys gali prisidėti prie to, kad smurtas prieš moteris taptų priimtinu“.

31. Ko konvencija reikalauja iš valstybių? • keisti požiūrį, lyčių vaidmenis bei stereotipus, dėl kurių yra toleruojamas smurtas prieš moteris; • apmokyti profesionalus dirbti su aukomis; • mokymo medžiagą lygių galimybių klausimais įtraukti į visų švietimo lygių mokymo programas; • bendradarbiauti su NVO, žiniasklaida bei privačiuoju sektoriumi

32. Lietuvos vyriausybė yra spaudžiama pasirašyti naująją Europos Tarybos konvenciją. Žinomas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška straipsnyje „Ką apie lyčių lygybę pasakytų F.Dostojevskis?” teigia: „Pavadinimas aiškus, problemų kyla dėl turinio. Ten rašoma, kad turi būti uždrausta diskriminacija ne tik dėl lytinės orientacijos, tačiau ir dėl biologinės lyties, socialinės lyties bei lytinės tapatybės. Regis, bus taip kaip Niujorke: vienas mokytojas po vasaros mokyklon sugrįžo pasidažęs, apsirengęs moterimi ir mokiniams paaiškino, kad dabar jie turi kreiptis į jį „panele“. Tokia jo „socialinė lytis“ („gender“), o mokinių tėvams nebuvo suteikta teisė savo vaikus perkelti į kitą klasę. Atrodo, kad kai priimsime šią konvenciją, nesutikę pono Jonaičio pavadinti panele Jonaityte, būsime persekiojami už diskriminaciją.” www.delfi.lt

33. Prancūzijoje šiuo metu daug kalbama apie homoseksualių asmenų santuokos pripažinimą, kurį palaiko šalies prezidentas ir svari politikų dalis „Tos pačios lyties asmenų santuokos neverčia priimti Europos sąjungos teisė arba tarptautinės sutartys.” „Diskriminacija ir neapykanta dėl asmens lytinės orientacijos nėra toleruotina. Asmens priėmimas nereiškia jo veiksmų pateisinimo, tačiau nuostatą, kad asmuo, Dievo vaikas, yra didesnis už savo veiksmus.” (Prancūzijos vyskupų konferencijos Šeimos ir visuomenės tarybos parengta darbinė nota) http://lt.radiovaticana.va/Articolo.asp?c=625466, 2012-09-28

34. Vilties ženklai Kovo 15 d. Europos žmogaus teisių teismas paskelbė nuosprendį dviejų moterų Gas ir Dubois byloje prieš Prancūziją (nr. 25951/07), kuriame teigiama, jog Prancūzijos sprendimas, lesbietei neleisti įsivaikinti jos gyvenimo draugės vaiko bei leidimas tik heteroseksualioms poroms pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu naudojant donoro ląsteles, neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai ir nėra diskriminuojantis. http://lt.radiovaticana.va/articolo.asp?c=572391, 2012-09-15

35. Į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipėsi dvi Austrijoje gyvenančios moterys, panorusios likti anonimiškos, kurios savo ir vienos iš jų nepilnamečio sūnaus vardu pareiškė pretenziją, kad esą Austrijos teismo sprendimas neleisti vienai iš jų perimti vaiko tėčio teises, yra diskriminacinis lytinės orientacijos požiūriu ir pažeidžia jų teises... Vaiko tėvai išsituokę. Vaikas turi savo tėčio pavardę, reguliariai su juo susitinka, tėvas moka motinai alimentus. Kaip atkreipė dėmesį Austrijos teismas, tėtis nesutinka atsisakyti savo teisių, taip pat nėra pateikta ir įrodymų, kad pats vaikas pageidauja būti įvaikintas. 2012 metų spalio 3 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija nagrinėjo šią bylą.

36. O ką mano tėvai?

37. Tėvų apklausos rezultatai Taip 22,7% Tai priklausytų nuo aplinkybių 70, 4 % Tai manęs nedomina 6,9 % (Obelenienė, 2004) Ar dalyvautumėte seminare paauglių lytiškumo klausimais, organizuojamame mokykloje ar kitoje įstaigoje

38. Tėvų nuomonė apie pristatytą temą „Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo svarba, ugdant mokinių lytiškumą” • Pristatytos temos aktualumas. • Girdėtos temos naujumas/įdomumas

39. Pristatytos temos aktualumo įvertinimas

40. Temos naujumo/įdomumo įvertinimas

41. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo ugdant mokinių lytiškumą reikalingumo įvertinimas

42. Ką daryti? • Neprarasti vilties ir daryti, ką galime (rinkti parašus, skleisti teisingą informaciją, netgi prisipažįstant, kad sunku). • Nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį. • Savo pavyzdžiu liudyti tikėjimo ir moralės svarbą. • Nešti tikėjimo žinią (naujoji evangelizacija!). Patirtis rodo, kad be tikėjimo dorovę išsaugo tik viena karta. • Melstis, pasitikint Dievo gailestingumu, Marijos Širdies Meilės liepsna, adoruoti Švč. Sakramentą. • Tikėti, kad Dievui nėra negalimų dalykų.

43. Nebijokite ir nedrebėkite dėl šios didžiulės kariaunos, nes mūšis yra Dievo, o ne jūsų. (2 Krn 20,15) XII a. pirklio sūnus Pranciškus, kuris leido vėjais tėvo sukauptus turtus, rengėsi ryškiai ir savotiškai, nepraleisdavo pramogų, tapo garsiu šventuoju, kurį šiandien minime. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nesir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. (1 Pt 3,9)