PAŽINTINIS mokymasis Cognitive Apprenticeship

1. PAŽINTINIS mokymasisCognitive Apprenticeship Allan Collins Pranešimą paruošė Irina Vinogradova

2. pažintinis (Kognityvinis) mokymasis • Tai teorija apieprocesą, kuriuo mokytojas, kvalifikuotas meistras, mokina mokinįsavo dalyko įgūdžių.

3. Tradicinis ir pažintinis mokymasis • Tradicinis terminas “apprenticeship”, amato mokymasis, siejasi su tradicinėmis profesijomis, kaip ūkininkavimas arba batsiuvystė. John Seely Brown ir Allan Collins realizavo amato mokymosi termino atnaujinimą, kad jis taptu aktualus moderniam mokymo procesui. • Atnaujintas terminas “Pažintinis mokymas” akcentuoja dvi problemas:

4. Pažintinis mokymasis akcentuoja • Kaip ir tradicinis terminas, pažintinis mokymasis pabrėžia, kad žinios turi būti naudojamos realaus pasaulio problemoms spręsti. • Tačiau pažintinis mokymasis pabrėžia, kad daugiausiai dėmesio skiriama pažinimo įgūdžiams ir procesams, o ne realiems produktams gauti.

5. skirtumai tarp tradicinio ir pažintinio mokymosi

6. PAŽINTINIO mokymosi struktūra Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie pagrindiniai elementai: • Turinys; • Metodas; • Mokymosi eiliškumo nustatymas; • Sociologijos aspektai mokymosi procese.

7. PAŽINTINIO mokymosi struktūra Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie pagrindiniai elementai: • Turinys; • Metodas; • Mokymosi eiliškumo nustatymas; • Sociologijos aspektai mokymosi procese.

8. 1. Turinys – Srities žinios Specializuota žinių sritis – srities žinios. Srities žinios apima sąvokas, faktus ir procedūras, aiškiai identifikuotas su tam tikra tema. Tai yra tipas žinių, kurias galima rasti mokykliniuose vadovėliuose, klasės pamokose, prezentacijose. Srities žinių pavyzdžiai: medicinos žinios, tiltų inžinerijos žinios ir pan.

9. 1. Turinys – strateginės žinios Strateginės žinios (strategijos) – žinios, neišreiškiamos žodžiais, kurios nusako žmonių gebėjimus panaudoti sąvokas, faktus ir procedūras – srities žinias – realiojo pasaulio problemų sprendimui. Strateginių žinių tipai: • Euristinės strategijos • Valdymo strategijos • Mokymosi strategijos

10. 1.1. Euristinės strategijos • Euristinės strategijos - tai efektyvi technika ir metodai uždaviniams atlikti. • Dauguma euristinių strategijų įgyjama eksperimentais praktikoje. • Pvz., matematikoje euristika naudojama problemoms spręsti, bandoma rasti sprendimus paprastiems atvejams ir pažiūrėti ar tinka sprendimas bendriems atvejams.

11. 1.2.Valdymo strategijos Valdymo strategijos arba metapažinimo strategijos kontroliuoja užduoties atlikimo procesą. Valdymo strategijos turi kontroliavimo, diagnostinius ir korekcinius komponentus. Sprendimai apie tai, kaip toliau tęsti studijavimo eigą, priklauso nuo dabartinės žinių būsenos vertinimo tikslų atžvilgiu. • J. H. Flavelas (Flavell 1979) buvo pirmasis pavartojęs terminą „metakognityvumas“. Praplėsdamas terminą metaatmintis (angl. metamemory) J. H. Flavelas teigė, kad metakognityvumas susideda iš kognityvinio žinojimo (žinių) ir kognityvumo reguliavimo (metakognityvumo). Kognityvumas apima suvokimą (angl. perception), supratimą (angl. understanding), atsiminimą ir t. t., metakognityvumas – mąstymą apie suvokimą, supratimą, atsiminimą ir t. t.

12. 1.3.Mokymosi strategijos • Mokymosi strategijos - tai strategijos, skirtos srities žinių, euristinių strategijų ir valdymo strategijų apjungimui mokymo procese. • Žinios apie tai, kaip mokyti, apima tiek naujų sričių tyrimo bendrines strategijas, tiek ir specializuotas strategijas, išplečiančias ar gilinančias sudėtingų problemų ar užduočių sprendimo žinias. • Jeigu studentas nori geriau išmokti spręsti problemas, jis turi išmokti surišti kiekvieną pavyzdyje pateikiamą problemos sprendimo žingsnį su teorijoje išdėstytais principais.

13. PAŽINTINIO mokymosi struktūra Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie pagrindiniai elementai: • Turinys; • Metodas; • Mokymosi eiliškumo nustatymas; • Sociologijos aspektai mokymosi procese.

14. 2. Metodas Metodai perteikia studentams žinias. Pagal žinių perteikimo tipą ir formą, išskiriamos šios metodų grupės: Modeliavimas Treniravimas Palaikymas Metodai suprojektuoti taip, kad padėtų studentams įgyti integruotą komplektą įgūdžių per stebėjimo ir vadovaujamos praktikos procesus. Žinių išreiškimas Analizė Metodai suprojektuoti tam, kad padėtų studentams sąmoningai panaudoti įgytas žinias tiek mokytojo pateiktoms, tiek jų pačių surastoms problemoms spręsti. Tyrimas Metodu siekiama skatinti studento savarankiškumą ne tiktai mokytojo pateiktos problemos sprendime, bet ir apibūdinant ar formuluojant naujas problemas.

15. 2. Metodas - Modeliavimas • Modeliavimas įtraukia ekspertą į užduoties atlikimą, taigi studentai gali stebėti ir kurti konceptualų modelį procesų, kuriuos privalo suprasti. Pažinimo srityje modeliavimas paprastai reikalauja vidaus procesų ir veiksmų eksternalizacijos. • Eksternalizacija – vidinių apmąstymų, analizės, sprendimų perdavimas išoriniam pasauliui - studentams.

16. 2. Metodas - TRENIRAVIMAS • Treniravimo procesą sudaro: • Studentų stebėjimas, tuo metu, kai jie atlieka užduotį, ir • Pastabų, pasiūlymų, minčių, komentarų pateikimas, siekiant koreguoti ir priartinti studentų sprendimą prie eksperto sprendimo. • Treniravimas yra susietas su specifiniais įvykiais arba problemomis, kurios iškyla, kada studentas sprendžia užduotį.

17. 2. Metodas - PALAIKYMAS • Palaikymą mokytojas suteikia, norėdamas padėti studentui atlikti užduotį. • Treniravimas yra plati gama visų skirtingų metodų, kuriuos mokytojas naudoja mokymo procese, kai tuo tarpu • Palaikymas yra tam tikras postūmis (nuoroda, pasiūlymas) konkrečiame problemos sprendimo etape, kurio studentas nebepajėgia išspręsti.

18. 2. Metodas – Žinių išreiškimas • Žinių išreiškimas nusako formą, kai mąstymo ir sprendimų priėmimo procesas yra demonstratyviai parodomas. • Prie šito priskiriamas ir vadinamasis “mąstymas balsu” - kai problema analizuojama ir sprendžiama balsu, taip parodant problemos sprendimo kelią.

19. 2. Metodas - aNALIZĖ • Analizė suteikia galimybę studentams palyginti savo problemos sprendimo procesą su eksperto, kito studento, galiausiai su pažintiniu ekspertiniu modeliu. • Analizės metodo efektyvumas padidinamas naudojant įvairią atgaminimo techniką (garso, vaizdo įrašai), leidžiančią palyginti, išanalizuoti eksperto ir studento atliktą veiklą.

20. 2. Metodas - tyriMAS • Tyrimas nusako vadovaujamų studentų savarankiško problemos sprendimo metodą. • Tyrimo mokymas yra svarbus. Studentai turi išmokti, kaip išreikšti klausimus ar problemas, kurie yra įdomūs, svarbūs ir aktualūs. Net jeigu jie negali tų problemų išspręsti.

21. PAŽINTINIO mokymosi struktūra Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie pagrindiniai elementai: • Turinys; • Metodas; • Mokymosi eiliškumo nustatymas; • Sociologijos aspektai mokymosi procese.

22. 3. Eilės nustatymas Pažintinis mokymasis numato keletą valdymo principų mokymo veiklų eilės nustatymui. • Sudėtingumo didinimas • Įvairovės didinimas • Globalūs įgūdžiai pirmiau lokalių įgūdžių

23. 3. Eilės nustatymas Sudėtingumo DIdiNImas Sudėtingumo didinimas nusako klasikinį užduočių sekos sudarymą, kad būtų vis daugiau įgūdžių ir sąvokų, reikalingų eksperto veiklai. Pavyzdžiui, skaitymo užduoties sudėtingumo didinimas galėtų susidėti iš palyginti trumpų tekstų su paprasta sintakse ir konkrečiu apibūdinimu pakeitimo tekstu, kuriame sudėtingai susietos mintys, naudojamos abstrakcijos, kurios padaro interpretaciją sudėtingesnę.

24. 3. Eilės nustatymas įvairumo diDINImas • Įvairovės didėjimas siejasi su sekos užduočių, kuriose yra reikalinga vis platesnė strategijų ar įgūdžių įvairovė, sudarymu. • Kadangi įgūdis tampa gerai įvaldytas, tampa vis svarbiau, kad užduotys, reikalaujančios įgūdžių ir strategijų įvairovės, būtų pristatytos taip, kad studentas išmoktų atskirti sąlygas, kuriomis specifinis įgūdis yra panaudojamas. • Kai studentai išmoksta pritaikyti įgūdžius skirtingom problemom spręsti, jų strategijos įgyja turtingesnį kontekstinių asociacijų tinklą, kurios yra lengvai panaudojamos nepažįstamoms ar naujoms problemoms spręsti.

25. 3. Eilės nustatymas globaLŪs PIRMIAU lokaliŲ Siuvime prieš savarankišką drabužio dalių iškirpimą mokiniai išmoksta išpjauti drabužį pagal trafaretą. Svarbiausias šio seką nustatančio principo efektas leidžia studentams sukurti konceptualų planą prieš detalų darbą. Visų veiklų aiškaus koncepcinio modelio turėjimas padeda studentams suprasti dalį, kurią jie atlieka, tokiu būdu gerinant savo gebėjimą kontroliuoti progresą ir vystant autokorekcijos įgūdžius.

26. PAŽINTINIO mokymosi struktūra Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie pagrindiniai elementai: • Turinys; • Metodas; • Mokymosi eiliškumo nustatymas; • Sociologijos aspektai mokymosi procese.

27. 4. Sociologija Sociologinės charakteristikos, svarbios mokymosi procesui: • Mokymasis iš konteksto • Aplinkinė visuomenė • Vidinė motyvacija • Bendradarbiavimo naudojimas

28. 4.1. Sociologija Mokymasis iš konteksto • Kontekstinio mokymo svarbus elementas yra sukurti studentams tokią aplinką, kad jie galėtų spręsti duotas užduotis maksimaliai artimai realiam pasauliui.

29. 4.2. Sociologija APLINKINĖ VISUOMENĖ • Aplinkinė visuomenė leidžia studentams ir visuomenės nariams aktyviai bendrauti tarpusavyje ir tobulinti įgūdžius, turinčius suformuoti patirtį. • Tokia visuomenė priveda prie nuosavybės pojūčio, kuris charakterizuojamas kaip asmeninės investicijos ir abipusė priklausomybė. • Tai negali būti priverstinis veiksmas, tai gali būti sukurta kaip patirties dalijimosi bendras projektas.

30. 4.3. Sociologija vidinė motyvacija • Svarbu, kad studentai vykdytų užduotis todėl, kad jie patys yra suinteresuoti, o ne dėl tam tikros išorinės priežasties, kaip pvz. gero pažymio gavimas.

31. 4.4. Sociologija bendradarbiavimo naudojimas • Bendradarbiavimo metodas, skatina spręsti problemas bendradarbiaujant. • Studijavimas per problemos išsprendimą bendradarbiaujant yra kartu ir galinga motyvacija, ir galingas mechanizmas mokymosi resursų plėtrai.

32. PAŽINTINIO mokymosi struktūra Pažintinio mokymosi procesą sudaro šie pagrindiniai elementai: • Turinys; • Metodas; • Mokymosi eiliškumo nustatymas; • Sociologijos aspektai mokymosi procese.

33. Pažintinių Mokymosi Principai Aplinkų Projektavimui

34. Ačiū už dėmesį .