Suaugusiųjų raida skirtingais amžiaus tarpsniais Prof. G.Gedvilienė Druskininkai, 2010, gruod ž io 29d.

1. Suaugusiųjų raida skirtingais amžiaus tarpsniais Prof. G.Gedvilienė Druskininkai, 2010, gruodžio 29d.

2. 40 m. – kiekvienas susiduria su faktu, jog jau nugyveno pusę savo gyvenimo Žmogaus gyvenimo raida 30 m. – jaunystės svajonės susiduria su realybe Pereinamieji laikotarpiai 50 m. – susirūpinimas dėl gyvenimo tikslo 60 m. – susidūrimas su pensija

3. Praktinė užduotis

4. Ankstyvoji suaugystė Intymumas v.s. Izoliacija(pagal Erikson) 18-22 m.–Šaknų rovimas(Sheehy, Gould, Levinson, kt.). • Perėjimas nuo paauglystės į suaugystę, paliekant tėvų namus, kuriant savo gyvenimą, formuojant savo tapatybę. • Mokomasi, pradedama dirbti, tvarkomi santykiai su bendraamžiais, kuriami atskiri “namai, valdomi: laikas ir pinigai.

5. Ankstyvoji suaugystė 22-28 m. – Tapimas suaugusiu • Ieškojimas; “svajonės” bandymas; autonomijos įtvirtinimas. • Gyvenimo būdo pasirinkimas; partnerio radimas; karjeros pradžia, šeimos sukūrimas, tapimas tėvu. • Dažnai būdinga daryti tai, ką jaučiama, jog asmuo turėtų daryti. • Būdinga jaustis ypatingu, galinčiu atlikti viską.

6. Ankstyvoji suaugystė 28-33 m. - “Suspėti iki trisdešimtmečio” • 30 m. pereinamasis laikotarpiui būdingos abejonės, jausmas, jog ankstesni karjeros, santuokos, santykių pasirinkimai riboja ir siaurina gyvenimą; rūpestis dėl tapatumo, ypač moterims. • Poreikis daryti tai, ką norisi, o ne tai, ką “derėtų”. • Pervertinimo, šaknų leidimo, asmeninių vertybių laikas.

7. Vidurinioji suaugystė Gimdymumas (rūpestis ateinančia karta) v.s.sąstingis (pagal Erikson) Vidutinis amžius (35-60 m.) paprastai yra pats stipriausias gyvenimo laikotarpis, kai uždirbamos didžiausios pajamos, daroma įtaką kitiems bei visuomenei. Vidutinio amžiaus žmonės yra pagrindiniai visuomenės normų sergėtojai, sprendimų darytojai, mokesčių mokėtojai, vadovai ir lyderiai – varomoji visuomenės jėga.

8. Vidurinioji suaugystė 33-38 m. – Tapimas pačiu savimi • Šaknų leidimas, plėtimasis, ieškojimai. • Savo nišos visuomenėje radimas, kompetencijos vystymas. • Rezultato, progreso siekimas; įsitvirtinimas karjeroje. • Ryšiai su savo šeima: sutuoktiniu, vaikais, tėvais. • Laikmečio iššūkių paisymas.

9. Vidurinioji suaugystė 38-46 m.Gyvenimo vidurio pereinamasis laikotarpis • Dažnai nestabilus, prieštaringas, į paauglystę panašus laikotarpis, kylantis dėl suvokimo, jog laikas eina. • Naujai įvertinama santuoka, darbo ir karjeros tikslai. • Ryšiai su paaugliais vaikais ir senstančiais tėvais. • Prasmės ieškojimas. • Moterys tampa agresyvesnės ir vyriškesnės, vyrai – moteriškesniais: • Moterys, kurios buvo namų šeimininkėmis, imasi veiklos, išjuda iš namų; • Vyrai, suvokę, jog jų profesinės svajonės nėra realios, daugiau dėmesio skiria namams. • Viduramžio krizė gali sukelti didesnę nesantuokinių romanų, alkoholizmo, skyrybų, persivalgymo, net savižudybės krizę.

10. Vidurinioji suaugystė 46-53 m. – Nusistovėjimas • Po viduramžio krizės susiformavusi nauja gyvenimo struktūra. • Pasišventimas naujiems tikslams, priimtų sprendimų įgyvendinimas, gyvenimo nusistovėjimas. • Jei viduramžio krizėje didesnių pasikeitimų išvengta, gali būti labiau išgyvenamas 50-čio pereinamasis laikotarpis, ypač moterims. • Suvokimas, jog esame visiškai vieni ir tik mes patys esame atsakingi už savo gyvenimą.

11. Vidurinioji suaugystė 53-60 m. – Atsinaujinimas arba susitaikymas • Sėkmingai perėjus viduramžio krizę, atsiveria tikslo atnaujinimo, atgaivos, savęs priėmimo, realizmo ir šilumos galimybės. • Didesnės asmeninės laimės ir pasitenkinimo laikotarpis (kalbant ir apie karjerą bei šeimą). • Nesėkmingo viduramžio krizės išsprendimo atveju, tai bus susitaikymo laikotarpis. • Šalutinių interesų vystymas, ruošiantis tolimesniems metams.

12. Vėlyvoji suaugystė Vientisumas (įsitikinimas, jog gyvenimas buvo prasmingas) Neviltis 60-65 m.- Vėlyvosios suaugystės pereinamasis laikotarpis • Šis pereinamasis laikotarpis susijęs su išėjimu į pensiją arba pensijos laukimu/ baime. • Gali būti ypač sunku tiems, kurie save labai tapatino su karjera. Nedirbusios moterys šį pasikeitimą išgyvena žymiai paprasčiau nei vyrai ir moterys, kurių laiką apspręsdavo darbo režimas. • Prisitaikymas prie mažesnių pajamų. • Susidūrimas su netektimi – darbo, namų ar sutuoktinio, gali sukelti susvetimėjimą, bejėgiškumo, beprasmybės, izoliacijos, tuštybės ar nevilties jausmą. Tačiau tai galima suvokti kaip iššūkį ir toliau augti. • Neprofesinių interesų plėtra, darymas “To, ką visada norėjau daryti”.

13. Vėlyvoji suaugystė 65-daugiau – Vėlyvoji suaugystė • Su amžiumi įsipareigojimai labiau nei jų neturėjimas yra siejami su psichologine gerove. • Ugdymosi prasme aktyvesni vyresni žmonės pasižymi didesne gyvenimo energija, geresniu savęs vertinimu, ir yra iš esmės labiau patenkinti savo gyvenimu. • Nors pastaraisiais metais religinė praktika (ėjimas į bažnyčią) turi tendenciją mažėti, religiniai jausmai ir įsitikinimai šiame amžiuje padidėja. • Išėjimo į pensiją fazės: • Laukimas • “Medaus mėnuo” – naujos laisvės euforija • Išsisklaidę iliuzijos – ankstesnio gyvenimo ilgėjimasis • Persiorientavimas (naujų interesų radimas) • Stabilizavimasis (įėjimas į rutiną).

14. Vėlyvoji suaugystė • Pensijinio laikotarpio galimybės: • Regresyvus pasirinkimas: niekuo neužsiėmęs; • Neutralus pasirinkimas: orientuotas į save, laiką leidžiantis namie, klube ar centre; • Augimo pasirinkimas: nauja karjera, savanoriškas darbas, pagalba, visuomeninė veikla; • Svaiginantis pasirinkimas: saviaktualizacija.

15. Senėjimas • Suaugusieji gali mokytis visą savo gyvenimą. Su amžiumi gebėjimas mokytis ne mažėja, gali silpti tik mokymosi greitis, kas visų pirma būdinga tiems, kurie nepraktikuoja mokymosi. Mokymasis yra geriausias vaistas suaugusiojo negebėjimui mokytis! • Suaugusiųjų mokymosi gebėjimų skirtumai labiau susiję su tokiais faktoriais kaip socialinis statusas, turimas išsilavinimas, užimtumas bei įgimtas protingumas, nei amžiaus skirtumai. • Nors raumenų jėga, vikrumas ir reakcija turi polinkį mažėti, įgūdžiai gali tobulėti dėl turimos praktikos.

16. Senėjimas • Nors veržlumas bei ambicijos turi tendenciją menkėti, gali rastis didėjantis patikimumas, ramumas ir didesnis siekis kruopštumo, nei apimties. • Didžiausia kliūtis vyresnių suaugusiųjų mokymuisi yra įsitikinimas, jog “esu per senas mokytis” bei ankstesnė neigiama mokymosi patirtis. • Akivaizdu, jog kalbant apie mokymąsi, svarbesnis yra paties žmogaus požiūris į savo amžių, nei pats amžius.

17. Žmogus – tai “Aš” ir “Tu” Tolerancija – pagarba “mano” skirta “kitam”