GIS PAGRINDAI

1. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Individualaus failų valdymo principas duomenų bazių valdyme GIS PAGRINDAI

2. GIS DUOMENŲ VALDYMAS DBVS duomenų bazių valdyme GIS PAGRINDAI

3. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Duomenų bylos organizacija apibūdinama šiais terminais: įrašai, laukai, raktai GIS PAGRINDAI

4. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Duomenų bazių organizacija vadinama duomenų modeliu Yra trys klasikiniai duomenų modeliai, naudojami organizuojant elektronines duomenų bazes: Hierarchinis; Tinklinis; Reliacinis. GIS PAGRINDAI

5. Šaknys Tėvai Fakultetas Vaikai Katedra Studentas Dėstytojas Disciplina GIS DUOMENŲ VALDYMAS Hierarchinis duomenų modelis Mokymo įstaiga GIS PAGRINDAI

6. Tėvai Fakultetas Vaikai Katedra Studentas Dėstytojas Pasirinkta disciplina Disciplina GIS DUOMENŲ VALDYMAS Tinklinis duomenų modelis Mokymo įstaiga GIS PAGRINDAI

7. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Reliacinis duomenų modelis GIS PAGRINDAI

8. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Semantika, sintaksė ir duomenų struktūros Nagrinėjant duomenis GIS turi būti skiriama: Duomenų reikšmė arba semantika - tai, ką jie atstovauja natūroje; Duomenų forma arba sintaksė - tai, kaip jie sukaupti kompiuterinėse duomenų bazėse. GIS naudojami du duomenų modeliai aprašyti geografinius duomenis, skirtingi savo sintakse - rastrinis ir vektorinis Kartais kaip atskiras GIS duomenų modelis išskiriamas TIN modelis, ESRI programinė įranga orientuota į Geoduomenų bazių duomenų modelį GIS PAGRINDAI

9. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Semantika, sintaksė ir duomenų struktūros rastrinis TIN vektorinis geoduomenų bazių GIS PAGRINDAI GIS PAGRINDAI

10. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Vektorinis GIS duomenų modelis Geografinis reiškinys gali būti pavaizduotas taškais, linijomis ar poligonais. Toks pasaulio atvaizdavimo būdas yra vadinamas vektoriniu duomenų modeliu. Vektorinis duomenų modelis paprastai naudojamas pavaizduoti diskretiems objektams, tokiems kaip statiniai, keliai, sklypų ribos ir pan. GIS PAGRINDAI GIS PAGRINDAI

11. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Vektorinis GIS duomenų modelis Taškai yra x,y koordinačių poros. Linija yra x,y koordinačių porų grandinė, išreiškianti tam tikrą formą. Poligonas yra x,y koordinačių porų kilpa, išreiškianti uždaro ploto ribas. Tašku perteikiami geografiniai reiškiniai ar objektai, kurie per maži esant atitinkamam masteliui, kad vaizduoti linija ar poligonu, linija – per siauri arba teoriškai neturintys pločio (pvz. administracinė riba, reljefo izolinija). Koordinatės yra reikšmių poros (x,y) arba trejetai (x,y,z, kur z pateikia aukštį virš jūros lygio). Koordinačių reikšmės priklauso nuo koordinačių sistemos, kurioje sukaupti duomenys. GIS PAGRINDAI GIS PAGRINDAI

12. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Vektorinis duomenų modelis - Spageti GIS PAGRINDAI

13. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Vektorinis duomenų modelis - Vektorinis - topologinis Topologija – matematinis metodas, naudojamas nustatyti erdvinėms priklausomybėms “Atkarpa – mazgas” modelis (“Arc – Node”) GIS PAGRINDAI

14. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis Rastriniame modelyje pasaulis yra vaizduojamas kaip paviršius, kuris yra sudalytas į taisyklingas, paprastai kvadrato formos, gardeles. GIS PAGRINDAI GIS PAGRINDAI

15. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis Paprastai yra žinomos bent vienos rastro gardelės kampo koordinatės, taip įgalinant nusakyti paviršiaus padėtį geografinėje erdvėje. GIS PAGRINDAI GIS PAGRINDAI

16. Rastrinis duomenų modelis yra patogus kaupti ir analizuoti duomenims, kurie tolydžiai kinta nagrinėjamame plote. Kiekvienos gardelės reikšmė gali atstovauti jos priklausomybę kokiai tai klasei ar kategorijai, išreikšti matavimo ar interpoliuotą rezultatą gardelės atstovaujamoje teritorijoje. Rastrinis duomenų modelis yra naudojamas perteikti vaizdams ir geografinėms matricoms (grids). Vaizdai – aerofoto, kosminiai vaizdai, skenuoti žemėlapiai – dažniausia yra naudojami GIS duomenų generavimui. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis GIS PAGRINDAI GIS PAGRINDAI

17. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis Geografinės matricos perteikia generuotus duomenis ir dažniausia yra naudojamos analizėje bei modeliavime. Vektoriniai duomenys gali būti konvertuoti į geografines matricas. GIS PAGRINDAI

18. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis Geografinėse matricose galima kaupti tolydžiai kintančias reikšmes, tokias kaip reljefo paviršius. Geografinės matricos gali būti naudojamos taip pat kategorinei informacijai kaupti, pvz. dirvožemio tipui gardelėje. GIS PAGRINDAI

19. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis GIS PAGRINDAI

20. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis Objektas “1” Fonas “0” GIS PAGRINDAI

21. Laukas Užstatyta Miškas Vanduo GIS DUOMENŲ VALDYMAS Rastrinis GIS duomenų modelis Pavyzdys: Viena gardelė gali turėti tik vieną reikšmę. Tačiau galimi atvejai, kai vienos gardelės atstovaujamame plote pateks keletas žemėveikslių. GIS PAGRINDAI

22. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Pagrindinės rastrinio duomenų modelio charakteristikos Tikslumas, kuriuo nagrinėjamas plotas aprašomas rastriniame duomenų modelyje yra atvirkščiai proporcingas gardelės dydžiui. Taigi, smulkios geografinių objektų detalės gali būti neparodomos; Norėdami pasiekti detalesnį geografinių objektų atvaizdavimą, gardelių dydį sumažinus 10 kartų bendras gardelių skaičius padidės 102 kartų; GIS PAGRINDAI

23. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Pagrindinės rastrinio duomenų modelio charakteristikos Pavyzdys: skritulio formos objekto spindulys r yra 10000 metrų, jo tikrasis plotas lygus pi*r2 arba 314,159 km2. Šis objektas atvaizduojamas naudojant rastrinį duomenų modelį bei skirtingą gardelės dydį. GIS PAGRINDAI

24. 300 x 300 20 x 20 40 x 40 80 x 80

25. 40 x 40 Skir.geba = 550 m Plotas = 313,39 km2 60 x 60 Skir.geba = 366 m Plotas = 314,46 km2 20 x 20 Skir.geba = 1100 m Plotas = 310,97 km2 80 x 80 Skir.geba = 275 m Plotas = 313,54 km2 100 x 100 Skir.geba = 220 m Plotas = 314,01 km2 500 x 500 Skir.geba = 44 m Plotas = 313,68 km2

26. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Pagrindinės rastrinio duomenų modelio charakteristikos Rastrinių vaizdų gardelių ribos negali būti atpažįstamos natūroje, t.y. rastriniai elementai nereikšmingi semantine prasme; Rastrinės duomenų struktūros tiesiogiai nenusako geografinių objektų erdvinių ryšių. GIS PAGRINDAI

27. GIS DUOMENŲ VALDYMAS Netaisyklingų trikampių tinklas (TIN) - paviršius suskirstomas į trikampes elementarias plokštumas GIS PAGRINDAI

28. 6 1 A K J 7 11 B C N 5 8 I L M 2 10 D H 9 E G F 3 4 GIS DUOMENŲ VALDYMAS TIN Kiekvienas trikampis identifikuojamas raide, jų viršūnės (arba mazgai) - skaitmenimis. Koordinatės ir topologinė informacija kaupiama topologinėse lentelėse. GIS PAGRINDAI

29. GIS DUOMENŲ VALDYMAS TIN Kiekvienas duomenų taškas naudojamas kaip mazgas; Jei per 3 trikampio viršūnes nubrėžtume apskritimą, tai šio apskritimo viduje negali būti jokia kita trikampio viršūnė (mazgas) – Delaunay taisyklė. Pastaroji sąlyga didina trikampių vidaus kampus ir minimizuoja ilgiausios trikampio kraštinės ilgį. GIS PAGRINDAI

30. GIS DUOMENŲ VALDYMAS TIN Apie kiekvieną duomenų tašką galima generuoti Thiessen’o poligonus, kurių mazgai sutaps su apskritimų centrais GIS PAGRINDAI

31. Taikomoji GIS programinė įranga Taikomoji GIS programinė įranga Atributinių duomenų bazių valdymo programos Erdvinių duomenų bazių valdymo programos Erdvinių ir atributinių duomenų failai Atributinių duomenų bazė Erdvinių duomenų bazė GIS DUOMENŲ VALDYMAS Geografinių duomenų valdymo GIS tipai GIS PAGRINDAI

32. Taikomoji GIS programinė įranga Taikomoji GIS programinė įranga DBVS modifikacijos erdvinių duomenų valdymui Originalios DBVS Tradicinės DBVS Erdvinių ir atributinių duomenų bazė Erdvinių ir atributinių duomenų bazė GIS DUOMENŲ VALDYMAS Geografinių duomenų valdymo GIS tipai GIS PAGRINDAI