PROJEKTAS ,,PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS“

1. PROJEKTAS ,,PRADINIO UGDYMO TOBULINIMAS“ Edukacinės kelionės (stažuotės) ,,Pradinių klasių mokinių praktinių, problemų sprendimo gebėjimų ir kūrybiškumo ugdymo patirtis Suomijoje“ 2013 m. rugsėjo 30 d. – spalio 4 d. SKLAIDA Paruošė Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos pradinių klasių mokytoja Ingrida Norkienė

2. HUOMENTA LABAS RYTAS

3. SUSIPAŽINKIME SU SUOMIJA Suomijos vėliava Suomijos herbas

4. Suomija pagal plotą 5 kartus didesnė už Lietuvą, gyvena apie 5,3 mln. gyventojų, iš kurių • 92 proc. suomiai, 6,2 proc. švedai; • Soumijoje mažiausias procentas ES užsieniečių. • Dvi valstybinės kalbos: suomių ir švedų. Šiomis kalbomis užrašai, mokoma mokykloje, TV laidos, laikraščiai, žurnalai. • Suomiškai ir švediškai kalbančių suomių kalbos teisės griežtai nustatytos konstitucijoje. • Beveik 600 metų Suomija priklausė Švedijai, apie 100 metų Rusijai. • 1995 metais įstojo į Europos sąjungą.

5. Kas Suomiją išskiria iš kitų ES šalių • Didžiausias pramonės indėlis į BVP (37 proc.); • Didžiausias dirbančių moterų procentas (48 proc.); • Didžiausias procentas miškų (69 proc.); • Daugiausia salų – apie 180000; • Žemiausias korupcijos lygis; • Mažiausias gyventojų tankumas (17 žm./kv.km); • Didžiausias skyrybų procentas (kartu su Švedija) – apie 50%; • Daugiausia išgeriama kavos (apie 5 puodeliai per dieną); • Didžiausias telekomunikacijos produktų eksportas; • Didžiausias mob. telefonų naudotojų procentas 100 gyventojų; • Didžiausias apsilankymų internete skaičius vienam gyventojui; • Vienas didžiausių bibliotekų lankomumo procentų (19,7 knygos vienam asmeniui per metus); • Turi 1,8 mln. saunų, beveik 0,5 mln. vasaros namelių, 35 nacionalinius parkus, 5,2 mln. mobiliųjų telefonų ir vieną tikrą Kalėdų Senį.

6. Suomijos švietimo sistema Nuo 1921 m. Suomijoje įvestas privalomas vaikų nuo 7 iki 16 metų ugdymas.

7. Ugdymo pakopos • Ikimokyklinis ugdymas nuo 0–5 metų (5 metai). • Priešmokyklinis ugdymas 6 metai (1 metai). • Pagrindinis išsilavinimas 7–16 metai (9 metai) (pradinis ugdymas 1–6 kl. ir žemesnysis vidurinis ugdymas 7–9 kl.). • Papildomi pagrindinio ugdymo metai(1 metai); • Aukštesnysis vidurinis ugdymas (gimnazija arba profesinė (amatų) mokykla (3 metai). • Aukštasis mokslas (bakalauras 3 metai, magistras 2 metai) (daktaro laipsnis 6 metai).

8. Ikimokyklinis ugdymas • Suomijos vaikų darželiai neturi vienodos mokymo programos. Vaikai užsiima kūrybine veikla, ugdymas vyksta pagal jų individualius poreikius, formuojant ir plėtojant socialinius, bendravimo įgūdžius. • Ypatingas dėmesys kreipiamas į individualų vaikų pasiruošimą lankyti mokyklą, į jų emocinį, socialinį ir pažintinį išsivystymą. • Vaikų darželius finansuoja vietos savivaldybės, kurios tam tikrą dalį lėšų gauna iš valstybės, o kitas išlaidas dengia vietinės pramonės įmonės, organizacijos arba pavieniai asmenys. • Grupės yra nedidelės (jei grupėje yra 24 vaikai, tai dirba 3 auklėtojai), neįgalų vaiką prižiūri specialus pedagogas.

9. Priešmokyklinis ugdymas (nėra privalomas) • Visi vaikai vienerius metus prieš privalomąjį mokymą turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. • Priešmokyklinis ugdymas vykdomas darželiuose, ikimokyklinėse klasėse, vaikų priežiūros grupėse (,,atviruose“ vaikų darželiuose, kurie gali būti ir aikštelėje parke). • Kasmėnesinis mokestis už vaiko ugdymą priklauso nuo vaiko šeimos pajamų. • Pagrindinis priešmokyklinio lavinimo tikslas yra sukurti mokymosi per žaidimus aplinką, įkvėpti juos veiklai, suteikti kuo geresnes sąlygas jų ugdymo poreikių atskleidimui. • Mokymas neskirstomas į dalykus ar pamokas, bet apima įvairias sritis: kalbą ir bendravimą, matematiką, gamtą ir aplinką, religiją, etiką, menus, fizinį lavinimą ir sveikatą. • Didelė reikšmė teikiama mokymo metodams, kurie pratina vaikus prie grupinio darbo. • Svarbus dalykas – vaiko iniciatyva, kuri yra visos veiklos pagrindas. • Priešmokyklinis ugdymas nėra bendrosios švietimo sistemos dalis, nes priklauso Socialinių reikalų ministerijai.

10. Pagrindinis ugdymas • Suomijoje privalomas pagrindinis ugdymas trunka 9 metus. • Pagrindinį ugdymą sudaro: Pradinis ugdymas (1–6 kl.) Žemesnysis vidurinis ugdymas (7–9 kl.) Galimi 1 metai savanoriško-pasirenkamo mokymo(si) 10 klasėje. • Pradinio ugdymo programa iš esmės yra vienoda visiems mokiniams, tačiau mokymo metodai ir priemonės yra individualizuojami pagal vaikų poreikius.

11. Pradinis ugdymas • Mokyklos lankymas prasideda tėvams pasirenkant mokyklą gyvenamajame mieste ir registruojantis internetu arba apsilankant mokykloje. • Mokyklos rengia atvirų durų dienas būsimiems mokiniams. • Registracija į mokyklas vyksta sausio mėnesį, o mokykla iki kovo mėnesio pateikia tėvams atsakymą apie priėmimą į mokyklą. • Vietos valdžia sprendžia į kurią mokyklą vaiką priimti. Pagrindinis sprendimo kriterijus – vaiko gyvenamoji vieta.

12. Ugdymo programa pradinėje mokykloje • Akcentuojamas bendrųjų žinių ir gebėjimų ugdymas, skatinamas darbas grupėse, pagalba vienas kitam. • 1-oje klasėje būna mažiausiai 19 savaitinių pamokų. Ne visi dalykai yra išskiriami tvarkaraštyje, nes kai kurie yra integruojami į kai kurių dalykų pamokas. Kitais metais pamokų skaičius didėja ir integruotas pamokas palaipsniui keičia dalykų pamokos. • 2-oje klasėje tęsiamas mokymas tų dalykų, kurių pradėta mokyti pirmoje klasėje, kad įgytos žinios sustiprėtų. • 3-oje klasėje pradedama mokyti užsienio kalbos, dažniausiai pasirenkama pirmoji užsienio kalba – anglų. • 4-oje klasėje galima pasirinkti ir antrąją užsienio kalbą (prancūzų, švedų, vokiečių arba rusų). • 5-oje klasėje į mokymo planus įtraukiamos biologijos, geografijos, fizikos ir chemijos bei istorijos pamokos. Taip pat ir pasirankamieji dalykai. • 6-oje klasėje tęsiamas 5 klasėje pasirinktų dalykų mokymas.

13. Pasiekimų vertinimas • Suomijos pradinėse mokyklose mokiniai vertinami du kartus per metus, tėvams raštu pateikiant ataskaitą apie vaiko pasiekimus, taip pat organizuojant individualius pokalbius ir diskusijas su tėvais. • Iki 5 klasės vertinama tik žodžiu, vykdomos diskusijos ir pokalbiai su vaikais suteikiant jiems grįžtamąjį ryšį ir vertinant atliktas užduotis. • Pažymiais mokiniai vertinami tik nuo šeštos klasės.

14. Mokykla aprūpina pagrindine mokomąja medžiaga ir priemonėmis (knygomis, sąsiuviniais, pieštukais, trintukais...). • Vaikams patariama pasiimti pieštukinę ir sportinę aprangą. • 5–6 klasėje pasirenkamieji dalykai dėstomi vieną kartą per savaitę. • Mokykla užtikrina nemokamus pietus visiems vaikams. Patiekalai gaminami panašiai kaip namie, varijuojant pagal sezoną. Sudaroma galimybė rinktis ir vegetariškus patiekalus. • Ugdymo įstaigose skatinama „edukacinė partnerystė“ tarp ugdymo įstaigos ir tėvų. • Pradinio ugdymo pakopoje aktyviai veikia tėvų-mokytojų asociacija, kuri padeda mokytojams pamokų metu ir bendraamžiai-tarpininkai (mokiniai savanoriai), kurie yra apmokyti ir galintys padėti konfliktuojančioms pusėms spręsti iškilusius nesutarimus.

15. Žemesnysis vidurinis ugdymas (7–9 kl.) • Nuo 8 kl. mokinys gali papildomai mokytis dar vienos užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų ar rusų). • Daug dėmesio skiriama aplinkosauginiam ugdymui, kuris yra daugelio Suomijos bendruomenių veiklos dalis. Mokyklose dėl to įgyvendinami įvairūs projektai susiję su aplinkosauga. • Baigę 9 klases mokiniai turi galimybę pasirinkti, ar tęsti mokslą gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje (įgyti bendrą aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą). • Nuo 1980 m. Suomijos švietimo sistemoje įvesta dešimta klasė, kurią renkasi apie 3 proc. mokinių. • Mokinių pasiekimai vertinami pažymiais, o galutinį pasiekimų rezultatą (ataskaitą) mokytojai pateikia kiekvienam mokiniui mokslo metų pabaigoje. • Ataskaitoje aprašoma: mokinio elgesys, mokinio veikla mokykloje, mokinio žinios ir gebėjimai, skirtingų dalykų pasiekimai. • Vertinimas 10 balų: 4- neigiamas, 5-teigiamas, 6–7 pakankamas, 8–9 labai geras, 10 puikus įvertinimas.

16. Aukštesnysis vidurinis ugdymas • Priklausomai nuo pasiekimų ir gebėjimų mokiniai gali rinktis dvi mokymo(-si) pakraipas: gimnazijas (3 m.), arba profesines amatų mokyklas (3,5–4,5 m.). • Maitinimas gimnazijose yra nemokamas, o knygos ir kita mokomoji medžiaga yra mokama. Mokslas baigiamas egzaminais. • Mokslas ir maitinimas profesinėse amatų mokyklose nemokamas. • Suomijoje vaikai egzaminus laiko tik vieną kartą, prieš pat aukštesniojo vidurinio ugdymo pakopos baigimą. • Baigiamuosius egzaminus sudaro mažiausiai 4 testai:  Privalomas gimtosios kalbos testas;  Pasirenkami trys testai iš šių ugdymo dalykų (antrosios valstybinės kalbos, užsienio kalbos, matematikos, vieno iš kitų ugdymo dalykų).

17. Suomijos švietimo sistemos laimėjimai ir ypatumai • Vaikai pradeda mokytis nuo 7-erių, savanoriškai galima lankyti ikimokyklinę klasę, kai vaikui sukanka 6 metai. • Suomijoje beveik neužduodami namų darbai, jie, kaip ir kontroliniai darbai, prasideda tik baigus pradinę mokyklą. • Įvairių gebėjimų vaikai mokosi kartu. • Pradinėje mokykloje trečdalis vaikų gauna papildomą pagalbą. • Du trečdaliai vaikų mokosi aukštosiose mokyklose, tai didžiausias procentas Europoje. • Mažiausi pasiekimų skirtumai tarp mokinių su aukščiausiais ir žemiausiais pasiekimais pasaulyje. • Atliekant įvairius laboratorinius darbus, klasėje būna iki 16 moksleivių. • Pertraukos pradinėse mokyklose sudaro 75 min. per dieną. • Mokytojai kasdien klasėje praleidžia 4 val., 2 val. per savaitę skirtos profesiniam tobulinimuisi. • Švietimo įstaigos (taip pat ir privačios) išlaikomos valstybės. • Nuo 2001 m. suomių mokinių pasiekimai buvo aukščiausi tarp kitų pasaulio valstybių mokinių pasiekimų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo srityse. • Suomijos pedagogai privalo turėti magistro laipsnį. • Suomijoje mokytojo profesija taip pat kaip gydytojo ar teisininko yra prestižinė.

18. Susitikimas su Suomijos Nacionalinės Švietimo Tarybos patarėju švietimo klausimais LeoPahkin

19. Susitikimas Nacionalinėje Švietimo Taryboje su Mokyklų klubo specialiste TiinaRytkola

20. NIAKĖMYN IKI KYTOS AČIŪ