Teisės samprata

1. Teisės samprata socialinė paskirtis ir funkcijos.

2. Teisės teorija • Tiria iš kur kyla teisė; • Suvienodina sąvokas; • Sukuria pagrindą kitų teisės šakų struktūrai; • Tiria teisės ir kitų socialinio reguliavimo normų sankirtas bei atskirtį. • Ir kt.

3. Kas yra teisė? Teisė – tai žmonių elgesį reguliuojančių taisyklių visuma. (F. Von Hayek) • Teisė yra socialinis interesas paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle, skirta žmonių elgesiui norminti, priešingiems interesams derinti. (A. Vaišvila)

4. Teisė kaip procesas Būties lygmenys: • teisinės idėjos ; • teisės normos ; • teisiniai visuomeniniai santykiai.

5. Teisės sampratų įvairovė • Kas yra teisė? • Iš kur atsiranda arba kas sukuria teisę? • Kokia teisės paskirtis? • Kokia valstybės paskirtis ir koks jos santykis su teise?

6. Pozityvistinė Subjektyvi teisės samprata. Tesės ir moralės perskyra. Teisėtumo pirmenybė prieš teisingumą. Nepozityvistinė Objektyvi teisės samprata; Teisė įpareigoja neatsižvelgiant ar išleisti teisės aktai. Įstatymų teisė vertinama žmogiškumo požiūriu. Teisės sampratos

7. Teologinė teisės kilmės teorija Jeigu teisės paskirtis – siekti bendros gerovės, tai ar ji gali būti sukurta žmogaus? • Hamurapis savo teisyną gavo iš Saulės dievo. • Žydų Dekalogas ir “Tora”. • “Kiekviena teisė yra dievų dovana” (Digestai).

8. Prigimtinės teisės teorija Teisės pagrindas – esminiai Žmonijos interesai, kurie kiekvienam žmogui būtini ir kuriuos paradęs žmogus negalėtų jaustis pilnavertiškai. Teisės šaltiniai: • Dievo apreiškimas, • žmogaus prigimtis, • žmogaus protas.

9. Normatyvistinė teisės samprata. Teisė nagrinėjama kaip gryna elgesio norminimo technika, atskiriant nuo ideologijos, socialinių interesų ir kitų “priemaišų”. Institucinis pozityvizmas. Pripažįstama , kad yra daug veiksnių, kurie riboja teisės subjektų laisvę ir įtakoja teisės turinį. Teisinis pozityvizmas

10. Teorijos, kildinančios teisę iš jėgos persvara pagysto intereso • L. Gumplovičiaus “prievartos” teorija. • K. Markso ir F. Engelso teorija. • R. Jėringo “Interesų jurisprudencija.”

11. JĖGOS PERSVARA PAGRĮSTO INTERESO L. Gumplovičiaus “prievartos” teorija. K. Markso ir F. Engelso teorija. R. Jėringo “Interesų jurisprudencija.” PRIEŠINGŲ INTERESŲ KOMPRMISO Visuomeninės sutarties teorija. Socialinių funkcijų teorija. Teorijos, kildinančios teisę iš:

12. Teisinis personalizmas Šiuolaikinė nepozityvinės teisės teorija

13. Pagrindinės teisinio personalizmo aksiomos • Asmuo turi vertybinį pirmumą prieš socialinius darinius ( t. p. valstybę). • Asmuo yra kultūriškai nepakankamas savo interesų įvairovei įgyvendinti. • Nepakankamumas įveikiamas keičiantis paslaugomis su kitais asmenimis. • Keitimasis vyksta lygiaverčių mainų pagrindu.

14. Teisė kaip teisių ir pareigų vienovė Apsaugo individą nuo visuomenės priespaudos ir visuomenę nuo individo egoizmo. Civilinės teisės esmė, įkūnijanti asmenų tarpusavio bendradarbiavimą. Nustatoma socialiai aktyvių piliečių diskursu ir kompromisu.

15. Teisė ir valstybė Visuotinis privalomumas teisei yra suteikiamas valstybės. Teisė pasireiškia: • valstybės vidaus organizacijoje; • valstybės veikloje.

16. Teisės principai

17. Bendrieji teisės principai • Demokratiškumas; • Humanizmas; • Lygiateisiškumas.

18. Teisių ir pareigų vienovę konkretinantys tikslai • Prieš įstatymą visi lygūs; • Asmens teisės priklauso nuo vykdomų pareigų; • Privilegijų neleistinumas; • Socialinio kompromiso principas; • Žmogus ne priemonė, o tikslas; • Įstatymas yra tai, ką tauta per atstovus ar tiesiogiai nustato; • Besilaikantis įstatymų pilietis turi teisę priversti įstatymams paklusti valstybę ir kitus piliečius;

19. Teisėtumo principas; Įstatymas atgal negalioja; Įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia; Negalima ginčyti padarinių veiksmo, kurį pats atliko savo naudai; Iš neteisėtų veiksmų neatsiranda teisė; Neleistina piktnaudžiauti teise; Kas neįmanoma negali būti pareiga.

20. Principų taikymas • Leidžia užpildyti teisės spragas. • Leidžia tiksliau išaiškinti konkrečių teisės normų prasmę. • Remiantis principais kuriama precedentų teisė.

21. Teisės paskirtis: • organizuotu būdu saugoti visų socialinių grupių interesus, • derinti priešingus interesus, • palaikyti rimtį, • garantuoti teisnumo lygmens žmogaus teises.

22. Diskriminacija ir diferenciacija • Diskriminacija – savavališkas teisių atėmimas. • Diferenciacija - teisių pridėjimas, tiems kurie objektyviai nepajėgia vykdyti pareigų, arba atlieka visuomenei naudingą veiklą, kuri nesukuria adekvačių veiklai teisių.

23. Teisės funkcijos • Reguliavimo. • Socialinio kompromiso. • Valstybės prievartos legalizavimo ir normavimo ( represija). • Informavimo. • Auklėjamoji (pažeidimų prevencijos).

24. Teisinis reguliavimas Tai tokia socialinio reguliavimo rūšis , arba forma, kai poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės normomis ir principais

25. Sritis De minimus non curat lex et pretor. (smulkmenos įstatymams ir teisėjui nerūpi) Teisinėmis priemonėmis gali būti reguliuojami santykiai jeigu: • juos galima suformuluoti teisės kalba; • gali kontroliuoti valstybė; • jie kartojasi ar yra visuotiniai.

26. Metodai • Imperatyvusis – liepimas draudimas (viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama). • Dispozityvusis – leidimas, pasirinkimo suteikimas (viskas kas nėra uždrausta įstatymo, leidžiama).

27. Teisės egzistavimo lygmenys

29. subjektų atžvilgiu Individo; Grupės; Visuomenės. teisinių žinių laipsniu Eilinė; Profesionali; Mokslinė. Teisinė sąmonė skirstoma:

30. Teisėkūros būdai: • originalioji kūryba; • sankcionavimas; • ratifikavimas.

31. Formalieji: norminis pobūdis, formalusis apibrėžtumas, visuotinis privalomumas, sistemiškumas. Turiningieji: laisvė, lygybė, teisingumas. Teisės normos požymiai

32. Socialinės: teisės normos, moralės normos, paprotinės normos, korporacinės normos, kitos. Techninės: teisinės –techninės normos, kitos. Normos

33. Teisės ir moralės skirtumai • Moralė sukuria asmenines pareigas elgtis tam tikru būdu, o teisė sukuria dar ir teisę reikalauti iš kito asmens tam tikro elgesio; • Moralės sankcijos labai įvairios ir nenuspėjamos; • Teisės normų laikymąsi garantuoja valstybė;

34. Teisės normos struktūra

35. Hipotezė • Jei sutartis sudaryta jos reikia laikytis. • (1) Transporto priemonių vairavimas, (2) esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis... (ATPK 126 str.).

36. Medžiojimas medžioklės plotuose (1)be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar(2) be galiojančios licencijos arba (3)licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba (4)medžiojimas uždraustu laiku ar (5)uždraustose vietose, arba (6)medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais... (ATPK 85 str.)

37. Dispozicija • Jei sutartis sudaryta jos reikia laikytis. • Apie sulaikymą nedelsiant pranešama šio Kodekso 128 str 1 d. nustatyta tvarka vienam iš sulaikytojo šeimos narių ar artimų giminaičių. ( BPK 128 str. 4 d.) • Taisyklių, reikalaujančių prižiūrėti automobilių kelius ir kelių statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus, pažeidimas ( ATPK 149 str.)

38. Sankcija • Vedybų sutartys turi būti sudaromos notarine forma. (CK 1.74 str. 2 p.). • Nustatytų aviacijos saugumo reikalavimų pažeidimas – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų. (ATPK 139 str.) • Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – • užtraukia (1)baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba (2)administracinį areštą.

39. Teisinė sistema • sugrupuotų ir suderintų hierarchiniais bei koordinaciniais ryšiais susietų teisės normų , aktų ir jų grupių ( teisės institutų , šakų ir kt. ) junginys.

41. Nacionalinė teisinė sistema • teisės institutai - grupės teisės normų, reguliuojančių labai artimus visuomeninius santykius; ( paveldėjimo teisės, prievolių teisės ir kt.) • teisės šakos – teisės normų sistemos, reguliuojančių kokybiškai vienarūšius visuomeninius santykius.

42. Teisės pažeidimo sudėtis ir teisinė atsakomybė

43. Pozityvioji Asmens suvokimas, kad naudojantis teisėmis privalu vykdyti pareigas ir savanoriškai atlyginti žalą. Negatyvioji Susijusi su valstybės prievarta. Taikoma tik nustačius visus pažeidimo sudėties elementus. Teisinė atsakomybė

44. Teisinės atsakomybės tikslai • Sumažinti pažeidėjo teises iki jo paties pareigų; • Atlyginti žalą; • Didinti pagarbą teisei ir teisingumui; • Vykdyti pažeidimų prevenciją;

45. Teisinės atsakomybės principai • Teisėtumo • Pagrįstumo • Proporcingumo • Tikslingumo • Neišvengiamumo • Veiksmingumo

46. Objektiniai Veika; Veikos padariniai ( žala); Tiesioginis priežastinis ryšys tarp žalos ir asmens veikos; Subjektiniai Veikos motyvai; Tikslai; Kaltė; Teisės pažeidimo sudėties elementai:

47. Teisinės atsakomybės rūšys 1)      civilinė; 2)      materialinė; 3)      drausminė; 5)      administracinė; 6)      baudžiamoji.

48. Teisinėkultūra: teisės paliepimų žinojimas ir jų įgyvendinimas; praktiniu asmens elgesiu virtusi teisinė sąmonė; teisinė sąmonė, papildyta teisėtumu.

49. Asmens noras veikti pagal turimą teisinę sąmonę gali būti nulemtas: • ekonominių galimybių minimumas. • bausmės neišvengiamumo. • teisinio auklėjimo.

50. Teisės veiksmingumo sąvoka • Formalus veiksmingumas – veikia institucijos, teisės normos priimamos, taikomos, pažeidimai išaiškinami, atliekamos bausmės ir t.t. • Socialinis teisės veiksmingumas – realus žmogaus teisių saugos laipsnis, kurį lemia visa teisinio poveikio žmonių elgesiui priemonių sistema.