Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas

1. Pamoka pagal Bendrąsias programasDiferencijavimas ir vertinimas

2. Ugdymo turinio diferencijavimas • Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams • Pritaikoma • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Diferencijuojama • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

3. Diferencijavimas • Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių: • Gebėjimus • Ankstesnį mokymąsi • Individualius mokymosi būdus • Asmeninius poreikius • Mokymosi tempą • Praleistas pamokas • Socialinę, kultūrinę aplinką • Brandą

4. Vertinimas integruojamas į mokymą (1) • Pagrindiniai neformalaus vertinimo būdai pritaikant ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams: • Mokinių stebėjimas – stebėjimas ir užsirašymas svarbios informacijos atsakančios į klausimus, koks mokinys yra ir kaip jis mokosi • Diagnostinis vertinimas– nustatoma turima patirtis, nuo kurios mokinys turėtų pradėti mokytis konkrečios sąvokos/principo ar gebėjimo. • Klaidų analizė – sistemiškai nustatomos ir analizuojamos mokinio daromos klaidos, jų ypatumai

5. Vertinimas integruojamas į mokymą (2) • Aprašai –sistemiški mokinio ir mokytojo užrašai apie pradinį lygį ir pažangą (asmeniški užrašai, aplankai, dienoraščiai) • Veiklos vertinimas – mokinio atliktų užduočių rinkinys rodantis, kad mokinys supranta sąvoką/principą, geba ar elgesiu parodo savo nuostatas • Aplankas/portfolio– sistemiškas būdas sukaupti mokinio darbus, kuris padeda mokiniui ir mokytojui stebėti daromą pažangą • Mokinių vertinimo konferencijos – šias konferencijas veda mokiniai prisiimdami atsakomybę vertinti savo pažangą pagal mokytojo suteikiamą grįžtamąją informaciją ir savęs vertinimo rezultatus.

6. Stebint mokinių darbą pamokoje nustatoma: Pažanga ugdymo turinio aprėptyje • Ar mokinys tikrai mokosi to, ko siekiame išmokyti? • Ar jis tikrai yra tokiame pradiniame lygyje, kad šioje pamokoje galėtų toliau mokytis pagal numatytą programą? • Ar jis atlieka praktinius darbus ir užduotis taip, kaip buvo tikėtasi? • Ar jis pritaiko faktus, sąvokas ir/ar gebėjimus, kuriuos išmoko? Interesai: • Ar mokinys įsitraukęs į pamoką ir veiklas? • Ar jis domisi nauja tema ar mokymosi sritimi? • Ar jis pasako kitiems, kas jį domina? Individualūs bruožai • Kokie mokinio mėgstami mokymosi būdai (pvz., su visa klase ar poromis) • Kaip jis reaguoja į pateikiamą medžiagą? • Kaip jis reaguoja į mokymo sunkumo lygį? • Kaip jis reaguoja į mokymo tempą? • Kaip jis reaguoja į mokymosi aplinką?

7. Stebint mokymąsi reikia aiškiai žinoti tikslą, ką ir kodėl stebėsime • Stebėjimas turi būti sistemingas, apimti šiuos esminius etapus: • Pasirinkti, ką konkrečiai stebėsime – ar elgesį, ar gebėjimą, ar veiklą • Pasižymėti apie stebimą elgesį/gebėjimą/veiklą • Analizuoti ir panaudoti užrašytus stebėjimus (pokalbyje su mokiniu, parenkant mokymosi medžiagą, skiriant užduotis ir pan.)

8. 1. Pasirenkame, ką stebėsimePavyzdys • Stebėjimo aspektas – mokinio įsitraukimas į darbą grupėmis matematikos pamokoje: • Priežastis – mokytojas nori nustatyti: • Kas atlieka užduotį ir kas – ne • Kas yra susidomėjęs ir visiškai įsitraukęs į darbą ir kas – ne • Mokytojas nori išsiaiškinti su mokiniu, kodėl jis noriai dalyvauja (arba nedalyvauja) veikloje • Asmeniški mokytojo užrašai: • Jonas nedalyvavo, nes jau žinojo sprendimą ir jautėsi pakankamai prisidėjęs prie grupės darbo • Birutė dalyvavo, nes jai patinka matuoti ir ji manė, kad taip prisidės randant atsakymą ir pan.

9. Stebėjimo užrašų analizė ir panaudojimasPavyzdys • Skirtingi mokytojai stebėję tą pačią klasę skirtingais aspektais, gali pasidalinti informacija ir padėti vienas kitam geriau pažinti mokinius • Analizuodami užrašytą informaciją kartu mokytojai išsiaiškina: • Ar mokinio gebėjimai tokie, kokius buvo numatęs mokytojas? • Ką mokinys jau žino ir geba? • Ką mokinys dar turi sužinoti/išmokti? • Kodėl mokinys įsitraukia į mokymosi veiklą pamokoje arba kodėl neįsitraukia? • Kokia vieno ar kito mokinio pažanga arba koks mokymosi stilius • Gautą informaciją mokytojai panaudoja planuodami tolesnį diferencijuotą mokymą

10. Diagnostinis vertinimas padeda nustatyti pradinį pasiekimų lygį • Pradinis lygis nustatomas, kai • Pradedama mokyti naują mokinį • Manoma, kad mokinys patiria tam tikrų mokymosi sunkumų • Pradedama nauja tema ar naujas mokymosi etapas • Žinant pradinį lygį galima tiksliau planuoti: • Kokią informaciją mokiniams pateikti iš pradžių • Kaip pateikti informaciją • Kaip mokiniai išbandys tai patys

11. Diagnostinio vertinimo būdai • Mokiniai dirbdami individualiai, poromis ir/ar grupėmis užrašo, ką jau žino ta tema, kurios mokymąsi norima tęsti/užbaigti, parengia pristatymus • Užduodami klausimai reikiama tema, į kuriuos atsakoma individualiai ir/ar dirbant grupėmis, o mokytojas skatina pabandyti sužinoti daugiau. Grupės parengia pristatymą • Mokiniai raštu atlieka vertinimo užduotį sudarytą iš įvairaus lygio klausimų ir kt.

12. Mokiniams svarbu suprasti vertinimo kriterijus ir jų darbo lygį kriterijų atžvilgiu BP pasiekimų lygio požymiai (5-6 kl.)

13. Aplankas (portfolio) • Mokiniai kaupia darbus, kurie turi būti įvertinti • Naudojamos dėžutės nuo batų, plastmasiniai maišeliai, perlenkti dideli popieriaus lapai, aplankai • Svarbu aplanko turinys – mokinio darbai ir jų vertingumas, o ne forma • Kaupiami darbai atspindi mokinio pažangą ir pasiekimus: • klasėje atliktų darbų pavyzdžiai • namų užduotys • galutiniai produktai • kontroliniai darbai arba jų rezultatai, • mokinių savęs vertinimai, refleksijos, mokytojo užrašyta grįžtamoji informacija • Panaudojama aptarti su tėvais, pasidžiaugti sėkme, baigtu mokymosi etapu, pasidalinti darbo rezultatais su kitomis klasėmis, mokyklos bendruomene

14. Klaidų analizė • Ši technika padeda nustatyti mokinio daromų klaidų pobūdį ir jas ištaisyti: • Mokytojas kartu su mokiniu kurį laiką nagrinėja jo darbus ir aiškinasi, kokio tipo klaidas jis/ji daro bando ištaisyti • Nustatęs mokinio klaidų ypatumus, mokytojas sprendžia ko reikia permokyti, ką pakoreguoti ar suplanuoti kitokį mokymą, kad mokinys nebedarytų šių klaidų

15. Mokinių konferencijos • Mokiniai patys stebi savo pažangą – prisiimti atsakomybę už savo pažangą labai svarbu jų asmeniniam vystymuisi. Tam jie remiasi: • iš mokytojų gauta grįžtamąja informacija • savo mokymosi refleksija • Mokiniai teikia savo mokymosi vertinimo informaciją mokytojams ir tėvams bendruose pasitarimuose - konferencijose. Tam jie gali panaudoti portfolio. • Mokytojai padeda mokiniams pasirengti tokiems pasitarimams • Šis metodas didina mokinių savigarbą, jie geriau supranta savo mokymosi stiprybes ir spragas

16. Kaip padėti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai? Mokytojas: • Išsiunčia pakvietimus tėvams • Padeda pasirinkti darbus, kurie mokinio nuomone geriausiai parodo jo mokymąsi • Padeda mokiniui reflektuoti savo darbą remiantis mokytojo grįžtamąja informacija ir savo paties analize • Parodo, kaip tie darbai rodo pažangą – nustatant stipriąsias vietas ir tai, ką galima būtų dar patobulinti • Padeda rengiant ir “repetuojant” pristatymus

17. Vertinama ne tik mokinio pasiekimai, bet ir mokymosi veikla • Tinkamai vertinamos mokymosi veiklos mokytojui ir mokiniui pasako daugiau negu kontrolinis darbas ar egzaminas • Parodo, ką mokinys suprato ir geba panaudoti ir ko dar negeba (o ne tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš) • Padeda reaguoti į situaciją ir pritaikyti ugdymo turinį • Parodo ar pasirinkti mokymo būdai davė laukiamus rezultatus • Padeda nustatyti, kaip reikia mokyti toliau • Vertindamas mokinį mokytojas pamato save

18. Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti • Pagal mokymosi pobūdį: • Vizualinis • Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius • Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas • Mėgsta skaityti • Gali būti susimąstęs • Mokosi ir prisimena užsirašydamas • Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia • Sudaro sąrašus ir veda detalų kalendorių • Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus • Gerai nujaučia kryptį

19. Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti(tęsinys) • Pagal mokymosi pobūdį: • Girdėjimo • Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti • Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai • Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais • Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus • Planuoja darbus tardamasis su kitais • Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas • Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus • Pakartoja nurodymus • Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti

20. Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti(tęsinys) • Pagal mokymosi pobūdį: • Lytėjimo • Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais ir eiti iš klasės tyrinėti aplinkoje • Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan • Mėgsta gaminti daiktus, keverzoti, braižyti • Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose • Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius ir schemas • Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose • Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius • Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus • Mėgsta bandyti ir nepergyvena dėl klaidų