Politinis/institucinis pokytis Visuomenės nuostatos Tyrimo rezultatai Apibendrinimas

1. LIETUVOJE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TYRIMAS Dr. Karolis Žibas Lietuvos socialinių tyrimų centras Etninių tyrimų institutas 2014

2. Politinis/institucinis pokytis Visuomenės nuostatos Tyrimo rezultatai Apibendrinimas

3. IMIGRACIJOS (INTEGRACIJOS?) POLITIKOS RAIDA 2014 M. • Prieglobsčio ir migracijos fondo 2014-2020 m. nacionalinė programa (EIF+EPF) • LRV patvirtintos Lietuvos migracijos politikos gairės (Ministro pirmininko 2013 m. kovo 18 d. potvarkis Nr. 100 dėl darbo grupės migracijos politikos gairių projekto parengimo) • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje – nauja politikos sritis – užsieniečių integracija • Darbo grupė – veiksmų planas TŠP integracijai • 2013 m. EIF programa. Premonė – trečiųjų šalių piliečių integracijos strategijos parengimas (2014–2015) Žmonės, kurie migruoja

4. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu VISUOMENĖS NUOSTATOS: gyvenimas kaimynystėje Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

5. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

6. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

7. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

8. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu: migrantų integracija VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

9. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu: imigracijos kilmės šalys VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

10. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu: imigracijos politika VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

11. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu: migrantų integracijos politika VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

12. VISUOMENĖS NUOSTATOS Nuostatos pabėgėlių atžvilgiu Šaltinis: Pabėgėlių integracijos procesų tyrimas: Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai efektyvumo įvertinimas

13. Nuostatos darbo imigrantų atžvilgiu VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro užsakymu UAB „RAIT“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai (2008 m. vasario mėn. 29 d. – kovo 13 d. apklausa):http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/ETC_darbo-migrantai_2008-03-31.pdf

14. Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su kortelėje išvardytais imigrantais? Jei taip, tuomet kur ir kaip? 2010 m. (proc.): tiesioginiai ir netiesioginiai kontaktai VISUOMENĖS NUOSTATOS

15. Požiūris į migrantus ES VISUOMENĖS NUOSTATOS

16. Jūsų nuomone, per pastaruosius 2 metus, iš kokių šalių į Lietuvą atvyko daugiausiai užsieniečių? (tiek ES (Europos Sąjungos), tiek ne ES piliečių)2009 m. http://www.ces.lt/en/wp-content/uploads/2010/03/Etniskumo_studijos_2009_2maketas+.pdf

17. ŽINIASKLAIDA APIE IMIGRACIJĄ Kinų svajonė – savas kvartalas Vilniuje: http://www.balsas.lt/naujiena/174927/kinu-svajone-savas-kvartalas-vilniuje/rubrika:naujienos-lietuva-regionai-vilnius Belaukiant kinų kvartalo: http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=8f6e468e-59cb-4bfb-84ab-ab6ceaba98f7&RubricID=00000000-525f-44f8-aff5-1e0e7a73056f Vilniaus sodus okupuoja kinai: http://www.alfa.lt/straipsnis/182431/?Vilniaus.sodus.okupuoja.kinai=2008-05-10_10-07 Vilniaus policija vidurnaktį sprendė pusšimčio kinų problemas: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/59/2946/ Kinų darbininkai pradeda kelti nerimą: http://www.ve.lt/?data=2009-04-06&rub=1065924810&id=1238950511 Lietuviai nuomoja kinus: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/lie-tu-viai-nuo-mo-ja-ki-nus-114365 Vilniuje – vergų turgus: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/miestas/vilniuje-vergu-turgus-114400 Klaipėdos banditai persekioja kinų darbininkus: http://www.lrytas.lt/-12174928061216824015-p1-kriminalai-klaip%C4%97dos-banditai-persekioja-kin%C5%B3-darbininkus.htm Migracijos tarnybos akiratyje – darbininkai iš Kinijos: http://www.15min.lt/naujiena/56/3198/

18. Visuomenės nuostatos imigrantų atžvilgiu: migrantų integracijos politika VISUOMENĖS NUOSTATOS Šaltinis: Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimų duomenys (2012)

19. Tyrimo charakteristikos

20. Tyrimo charakteristikos 2007 m. atlikus panašaus pobūdžio (kiekybinį) pabėgėlių integracijos procesų tyrimą „Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai efektyvumo įvertinimas“, taip pat buvo apklausti 73 respondentai. Siekiant palyginti 2007 ir 2013 m. atliktų tyrimų duomenis, šis (kaip ir 2007 m. atliktas) tyrimas taip pat įvertino aktualias pabėgėlių socialinės integracijos sritys: būstą, užimtumą, švietimą, socialinius ryšius ir ekonominę situaciją.

21. 1) Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos infrastruktūros apibūdinimas; 2) Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos problematikos apibūdinimas įgyvendinant Lietuvoje atliktų tyrimų prieglobsčio srityje apžvalgą; 3) visuomenės nuostatų tyrimų apžvalgos atlikimas (įvertinant visuomenės nuostatų kaitą skirtingų imigrantų grupių (įsikatant pabėgėlius) atžvilgiu; 4) statistikos apie prieglobsčių prašytojus ir jų dalyvavimą socialinės integracijos programoje apžvalga; 5) tyrimo poreikio apibūdinimas ir metodologijos parengimas (tyrimo koncepcijos detalizavimas ir instrumentų parengimas, empirinio tyrimo parametrų nustatymas, respondentų imties ir atrankos formavimas bei pagrindimas, kt.); 6) tyrimo rezultatų ir išvadų parengimas. Tyrimo etapai/ataskaitos struktūra/aktualumas/poreikis

22. Atsižvelgiant į teorines ir empirines socialinės integracijos prielaidas, atliekant Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių kiekybinį tyrimą buvo siekiama įvertinti šias aktualias socialinės integracijos sritis: 1) apgyvendinimas (priėjimas prie apgyvendinimo sektoriaus, būsto gavimo aplinkybės, būstų savininkų požiūris, kt.); 2) užimtumas ir ekonominė situacija (priėjimas prie darbo rinkos, įsidarbinimo aplinkybės, užimamos pozicijos, bendradarbių ir darbdavių požiūris; pabėgėlių ekonominis stabilumas, gaunamos pajamos ir skiriama parama); 3) dalyvavimas švietimo sistemoje (turimos kvalifikacijos (į)vertinimas, priėjimas prie švietimo sistemos, kalbos barjeras, lietuvių kalbos mokymasis, pabėgėlių vaikų mokymasis (lietuvių kalba)) 4) ryšiai su valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis ir atskirais asmenimis. Teorinė prieiga

23. Tyrimo specifika Tyrime buvo pasitelkti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimų metodai. Kiekybinis metodas leido surinkti reprezentatyvius duomenis; kokybinis metodas pagilino kiekybinio tyrimo rezultatus. Galiausiai, tyrimo instrumentai įgalino palyginti PGU integracijos situaciją su 2007 m. atlikto tyrimo (STI 2007) duomenimis. Anketos klausimų blokai buvo sudaromi remiantis teorinėmis ir empirinėmis socialinės integracijos bei socialinių išteklių prielaidomis, tyrimų apžvalgoje nustatyta Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos problematika: 1) demografinis blokas; 2) integracijos patirtis: būstas, užimtumas, švietimas, socialinė parama, socialiniai ryšiai; 3) ateities planai.

26. 69,9 proc. respondentų 2013 m. ir 51 proc. respondentų 2007 m. teigė norintys pakeisti dabartinę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

27. 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, daugumai (48 proc.) respondentų būstą susirasti padėjo socialiniai darbuotojai ir/ar kuratoriai ir tik 22 proc. teigė bustą susiradę patys (14 proc. respondentų padėjo draugai ar šeimos nariai) 2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, 43,1 proc. apklaustųjų būstą susirado patys ir tik 21,8 proc. respondentų būstą susirasti padėjo socialiniai darbuotojai ir/ar kuratoriai.

28. 2007 m. atliktame tyrime respondentai pritarė aukščiau išvardytoms būsto paieškos kliūtims, tačiau pritarimas buvo mažesnis negu 2007 m. Pavyzdžiui, atitinkamai 69 ir 63 proc. apklaustųjų sutiko, kad didelės būstų nuomos kainos ir neigiamas būstų savininkų požiūris į kitataučius/pabėgėlius gali būti kliūtis norint susirasti gyvenamąją vietą; atitinkamai 37 ir 36 proc. sutiko, kad pagalbos trūkumas ir kalbos barjeras taip pat gali būti kliūtis siekiant susirasti būstą. Mažesnį pritarimą būsto paieškos kliūtims galima sieti su aukščiau aptartu didesniu prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumu gyvenamosios vietos paieškos atžvilgiu.

29. Būsto (paieškos) problematiką iliustruoja tyrime dalyvavusių ekspertų patirtis. Ekspertų teigimu, prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumas ne visada padeda, kadangi neigiamas būstų savininkų ir kaimynų požiūris į pabėgėlius ar kitataučius sukuria sudėtingus integracijos barjerus, kuriuos gali padėti įveikti nevyriausybinėse organizacijose dirbantys socialiniai darbuotojai: „Bet požiūris vis tiek lieka, buto savininko, kaimynų požiūris, jis lieka ... iš vienos pusės lengviau žmogui, nes jis ieško būsto kur nori, kur turi pažystamų, iš kitos pusės, sunkiau, nes jam susidoroti su nuostata tenka savarankiškai, todėl kartais pas mus prašo nueiti pasikalbėti, palaikyti.“

31. Lyginant su 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, 2013 m. matomas didesnis nuo pašalpų priklausančių asmenų, tačiau, tuo pačiu, didesnis darbo užmokestį gaunančių asmenų skaičius. 2007 m. tyrimo duomenimis, 45 proc. respondentų nurodė gyvenantys iš pašalpų, o 33 proc. – iš darbo užmokesčio. Finansinės perlaidos iš užsienio tampa vis svarbesniu finansiniu resursu Lietuvoje prieglobstį gavusiems užsieniečiams (6 proc. 2007 m. lyginant su 25 proc. 2013 m.).

33. Ar lentelėje išvardytos priežastys, Jūsų nuomone, gali būti kliūtis įsidarbinant? Lyginant 2007 ir 2013 m. duomenis pastebėtina, kad didžiausias vertinimų skirtumas vyrauja dėl pagalbos trūkumo. Jei 2007 m. 32,9 proc. apklaustųjų akcentavo pagalbos trūkumą kaip kliūtį siekiant įsidarbinti, tai 2013 m. šiai kliūčiai pritariančių buvo 47,8 proc.

34. 2007 ir 2013 m. duomenų palyginimas rodo, kad prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumas darbo paieškos procesuose mažėja. 2007 m. atlikto tyrimo duomenimis, 36 proc. respondentų darbą rado savarankiškai; 26 proc. – padedami draugų; 21 proc. darbą susirado socialinių darbuotojų/kuratorių pagalba. Lyginant šį klausimą su būsto paieškos klausimu, matomi ryškūs skirtumai. Jei būsto paieškos atveju socialiniai darbuotojai/kuratoriai nevaidina lemiamo vaidmens, tai darbo paieškos atveju socialiniai darbuotojai/kuratoriai yra svarbiausias išteklius, kuriuo naudojasi prieglobstį gavę užsieniečiai norėdami prieiti prie darbo rinkos.

35. 2007 m. tyrimo duomenimis, dauguma respondentų atsakė, kad su sunkumais darbe nesusiduria, tuo tarpu 2013 m. atliktas tyrimas atskleidė platų problematikos spektrą: nuo religinių ir kultūrinių skirtumų iki neigiamo bendradarbių ir darbdavių požiūrio.

37. Apibendrinant galima teigti, kad lūkesčiai yra tokie patys kaip ir problemos, su kuriomis prieglobstį gavę užsieniečiai susiduria gaudami paramą.

38. 2007 ir 2013 m. atliktų tyrimų duomenų palyginimas vėlgi rodo didėjančią prieglobstį gavusių užsieniečių priklausomybę nuo socialinės integracijos programos, socialinių darbuotojų ir kuratorių. 2007 m. tyrimo duomenimis, respondentai labiausiai akcentavo problemas, susijusias su būsto ir darbo paieška: daugumai pabėgėlių pagalba ieškant darbo (49 proc.) ir būsto (52 proc.) buvo būtina (teigiančių, jog pagalba ieškant darbo ar būsto 2007 m., skaičius buvo pastebimai mažesnis negu 2013 m.).

41. Jūsų/Jūsų šeimos gyvenimo sąlygos, palyginti su situacija prieš 12 mėnesių: Lyginant 2007 ir 2013 m. duomenis matyti, kad prieglobstį gavusių užsieniečių gyvenimo sąlygos nežymiai pablogėjo. 2007 m. tyrimo duomenimis, 38,4 proc. respondentų nurodė, kad jų gyvenimo sąlygos per pastaruosius 12 mėn. nepasikeitė (lyginant su 35,6 proc. 2013 m.), tačiau 37 proc. teigė, kad pagerėjo arba labai pagerėjo (lyginant su 30 proc. 2013 m.). 21,9 proc. pabėgėlių gyvenimo sąlygos pablogėjo arba labai pablogėjo (lyginant su 34 proc. 2013 m.).

42. 2007 m. apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėn. dažniausiai pabėgėliai susidurdavo su neigiama reakcija ieškant būsto (35,6 proc.), darbo (17,8 proc.) ir viešajame transporte (17,8). 12,3 proc. apklaustųjų nurodė su neigiama reakcija susidūrę bendraujant su socialiniais darbuotojais Lyginant 2007 ir 2013 m. duomenis didžiausias neigiamų nuostatų patirčių skirtumas matomas būsto paieškos procesuose: jei 2007 m. ieškant būsto su neigiama reakcija susidūrė 35,6 proc. apklaustųjų, tai 2013 m. – tik 15 proc. Pastebėtina, kad didžioji dalis respondentų teigė būstą susiradę patys, todėl šiuo atveju neigiamų nuostatų patirčių sumažėjimą sieti su socialinių darbuotojų tarpininkavimu negalima.

45. Prieglobstį gavę užsieniečiai yra išvystę arba vidinius (t.y. etninės giminystės ar šeimos) ryšius, arba institucinius ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis ar valstybinėmis institucijomis, dalyvaujančiomis PGU integracijos procesuose. Kaip rodo tyrimo duomenys, ryšiai su priimančios visuomenės nariais yra itin silpni. Pabrėžtina, kad stiprėjantys ryšiai etninės grupės viduje ir priklausomybė nuo socialinių darbuotojų gali silpninti išorinius ryšius su daugumos visuomene, ir, tuo pačiu, mažinti prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumo potencialą.

48. 2007 ir 2013 m. duomenų palyginimas atskleidė, kad prieglobstį gavusių užsieniečių savarankiškumas sprendžiant kasdienes problemas sumažėjo. 2007 m. tyrimo duomenimis, 31,5 proc. respondentų nežinotų, kaip į namus išsikviesti santechniką (lyginant su 43,3 proc. 2013 m.), 13,7 proc. – kaip išsikviesti gydytoją (lyginant su 24,6 proc. 2013 m.) ir 16,4 proc. nelaimės metu nežinotų kur (kaip) kreiptis į policiją (lyginant su 32,8 proc. 2013 m.).