Strateginis dokumentas Rugpjūtis 2010

1. Lietuvos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija Strateginis dokumentas Rugpjūtis 2010

2. Trys pagrindinės Lietuvos energetikos sektoriaus strateginės nuostatos Strateginės nuostatos Integracija į Europos energetines sistemas, pakankami pajėgumai patenkinti vietinius energetinius poreikius iš nepriklausomų ir patikimų energijos šaltinių Energetinė nepriklau-somybė Svarbiausia iki 2020 metų • Dėmesys kiekvienam iš šių elementų laikui bėgant kinta • Visi strateginiai planai atitinka ES politikos gaires Visapusis energetikos sektoriaus patikimumas Konkuren-cingumas Darnus vystymasis Kaina nustatoma rinkos ir yra palanki vartotojui Energetikos sektorius draugiškas aplinkai, efektyviai naudojami resursai

3. Šiuo metu Lietuvos energetikos sektoriaus padėtis neatitinka strateginių nuostatų Svarbiausios iki 2020 metų Energetikos sektoriaus strateginės nuostatos Esama padėtis • Vienintelis iškastinio kuro tiekėjas • Lietuvos energetikos sektorius yra izoliuotas nuo ES energetinių sistemų • Trūksta elektros energijos gamybos pajėgumų (apie pusė elektros energijos importuojama) Energetinė nepriklausomybė Konkuren-cingumas • Nuolat augančios energijos kainos artėja prie ES vidurkio • Užtikrinant energetikos kainų konkurencingumą demonopolizuojama vietinė rinka ir integruojamasi į ES energetikos rinkas Darnus vystymasis • Energijos intensyvumas (energijos kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui) yra didesnis nei ES vidurkis. Ypač didelis energijos taupymo potencialas šildymo sektoriuje • Didėja į aplinką išmetamų šiltnamio dujų kiekiai

4. Ilgalaikė Lietuvos energetikos vizija 2050 • Darnios energetikos plėtra • Įsisavinamos naujos technologijos • Aplinkai draugiškos energetikos vystymas 2030 • Darnus ir konkurencingas energetikos sektorius • Kuro balanso optimizavimas ir infrastruktūros stiprinimas • Energetinio efektyvumo didinimas, taršos mažinimas 2020 • Energetinė nepriklausomybė • Sinchronizacija su ES energetikos sistemomis ir integracija į Baltijos jūros regiono šalių rinkas • Nepriklausomi ir patikimi energijos šaltiniai • Pakankami pajėgumai vietinės paklausos patenkinimui • Rinkos liberalizacija

5. Elektros gamyba, perdavimasir skirstymas Strateginės iniciatyvos Vizija • Integracija į Europos elektros energijos sistemas • LitPol Linkjungtis su Lenkija • Integruotis į Skandinavijos elektros rinką (įskaitantNordBalt jungtį) • Vidaus tinklų stiprinimas, siekiant sinchroninės jungties su kontinentinės Europos tinklais (ECN) • Sinchroninė jungtis su ECN • Užbaigti vieningos Baltijos elektros rinkos kūrimą • Pakankami pajėgumai patenkinti vietinę elektros paklausą • Visagino atominė elektrinė • Kiti projektai • Didesnė atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros energijos gamyboje • Elektros rinkos liberalizacija ir elektros sektoriaus reorganizacija 1 • Pakankami pajėgumai patenkinti vietinę paklausą • Saugus ir nepriklausomas kuro tiekimas • Darbassinchroniniurežimu su kontinentine Europa ir integracija su kitomis regioninėmis sistemomis • Didesnė elektros energijos dalis kuro balanse Esama padėtis • Elektros energijos trūkumas Baltijos regione (1.3 GW 2020 metais) dėl Ignalinos atominės elektrinės bei senų elektrinių uždarymo ir augančio elektros energijos poreikio • Didžioji dalis elektros energijos gaminama naudojantiškastinį kurą • Nėra jungčių su ES šalimis ir dėl to neįmanoma išnaudoti vieningos rinkos teikiamos naudos • Reikalinga tinklo modernizacija 2 3 4

6. Integracija į Europos elektros energijos sistemas • Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis LitPol Link (iki 2015) • Lietuvos-Švedijos jungtis NordBalt (iki 2015 metų pabaigos) • Vidaus jungčių stiprinimas reikalingas sinchroniniam darbui sukontinentine Europa (ECN), patikimo sistemos darbo užtikrinimuiir naujos atominės elektrinės statybai • Susijungimas su kontinentinės Europos tinklais (ECN) darbui sinchroniniu režimu • Baigiama Baltijos jūros šalių rinkų integracija (diversifikuojama elektros pasiūla, atsiranda priėjimas prie pigesnių rezervinių pajėgumų) • Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinkos sukūrimas (iki 2013) • Elektros rinkos sujungimas su Baltijos jūros regiono šalimis (iki 2015)

7. 0 Norint patenkinti elektros energijos poreikį Baltijos šalyse 2020 metais reikės mažiausiai 1.3 GW papildomų gamybos pajėgumų TWh, Baltijos šalių ,,Vidutinio” ekonomikos augimo scenarijus Pasiūla Atitinka mažiausiai 1.3 GW naujų pajėgumų Paklausa • Pasiūla 2020metais sudaryta iš: • Dabartinių pajėgumų, • dirbsiančių didesniu apkrovimu • Naujų pajėgumų (Lietuvos elektrinės 9 blokas) • Elektrinių, kurios bus uždarytos iki 2020, ir naujos atominės elektrinės pajėgumai nėra įtraukiami • Pagrindiniai veiksniai , turėsiantys įtakos elektros energijos paklausai , 2020 metais bus BVP augimas ir didėsiantis energijos vartojimo efektyvumas • Priklausomai nuo skirtingų ekonomikos augimo scenarijų, metinė elektros energijos paklausa Baltijos šalyse bus 27-33 TWh 29.2 10.5 18.7 Pasiūla 2020 Trūkumas Paklausa 2020

8. Konkuren-cingumas • Teigiamas poveikis prekybos balansui • Tikėtinas teigiamas poveikis ekonomikai Atominė elektrinė yra tinkamiausias pasirinkimas elektros trūkumui panaikinti Atominė elektrinė atitinka visus kriterijus Alternatyvos elektros gamybai Kriterijus Atominė elektrinė Alternatyvos Trūkumai Energetinė nepriklausomybė • Didelė energetinė nepriklausomybė dėl galimybės importuoti kurą iš įvairių patikimų partnerių • Eksportuojant perteklinę elektros energiją galima statyti galingesnę elektrinę nei reikia Lietuvos poreikiams patenkinti, taip užtikrinant rezervą paklausos augimui ateityje Anglis • Stipriai priklauso nuo CO2taršos leidimų kainos, nepelninga net esant vidutinėms CO2taršos leidimų kainoms Dujos (dujiotiekiu) • Maža energetinė nepriklausomybė– kuras iš vieno tiekėjo • 10 metų išlaidos dujoms atitinka atominės elektrinės statybos kaštus Dujos (suskystintų dujų terminalu) • Verslo modelis nepatrauklus dėl nestabilių kuro kainų • Ekonomiškai patraukliausia alternatyva Elektros importas • Labai maža energetinė nepriklausomybė • Neigiama įtaka prekybos balansui Darnus vystymasis • Atmosfera neteršiama šiltnamio dujomis. Lengviau pasiekti ES CO2 išmetamų dujų reikalavimus

9. Rinkos liberalizacija (iki 2015) ir elektros sektoriaus reorganizacija (iki 2012) Esama padėtis Pagrindiniai uždaviniai • Šiuo metu Lietuvos energetikos sektorius yra reorganizuojamas siekiant efektyvesnės sektoriaus veiklos ir įgyvendinant ES reikalavimus • Tikslai • Atskirti gamybos, perdavimo ir elektros tiekimo veiklas1 • Didinti elektros energijos sektoriaus efektyvumą ir pasiekti veiklos sinergijas • Sukurti elektros rinką vadovaujantis geriausia ES praktika (Lietuvos elektros rinkos liberalizacija) • Atskirti stiprią perdavimo operatoriaus organizaciją, galinčią sinchronine jungtimi sujungti Lietuvos elektros ūkį su kontinentine Europa • Konsoliduoti elektros energijos gamybos pajėgumus užtikrinant energetinę Lietuvos nepriklausomybę • Siekiant geresnio klientų aptarnavimo ir veiklos sinergijų sujungti elektros skirstymo įmones • Sukurti Technologijų ir inovacijų centrą, kuris koordinuotų elektros energijos sektoriaus plėtrą • Išgryninti veiklas atskiriant aptarnaujančias įmones 1 Pagal ES trečio energetikos paketo direktyvą, dujų išgavimo

10. Šildymo sektoriaus strategija Vizija Strateginės iniciatyvos Didinti energetinę nepriklausomybę keliant energijos vartojimo efektyvumą ir pereinant prie atsinaujinančių ir nepriklausomų energijos išteklių • Skatinti šilumos energijos taupymą • Remti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šildymo sektoriuje • Didinti šilumos gamybą iš biomasės (biomasės kogeneracinėse elektrinėse ir katilinėse) • Efektyviai panaudoti buitines atliekas šilumosgamybai • Panaudoti atliekinę šilumos energiją • Šilumos sektorius ypač svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės, todėl Energetikos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, savivaldybėmis ir institucijomis, prioriteto tvarka sieks įgyvendinti šiuos strateginius tikslus 1 2 Esama padėtis • Daugiausiai šilumos gaminama naudojant iškastinį kurą (~70% gamtinės dujos) • Labai didelis šiluminės energijos suvartojimas pastatuose

11. Investicijos į pastatų renovavimą yra finansiškai pagrįstas sprendimas Renovavimo privalumai Renovavimo kaina • Sumažinti šilumos energijos suvartojimą 2-3 TWh kainuotų apie ~5-8milijardų litų • Dėl didelių investicijų poreikio daugiausiai šilumos energijos suvartojančių namų renovacijos projektams skiriama pirmenybė • Didesnė energetinė nepriklausomybė dėl mažesnio importuojamų dujų vartojimo • Kasmet būtų sutaupoma 400milijonų litų, kurių nebereikės skirti dujoms importuoti (0.32 milijonai kubinių metrų, 12% viso dujų suvartojimo 2009 metais) Energetinė nepriklau-somybė • Teigiama investicijų grynoji dabartinė vertė–vartotojai kasmet sutaupytų 600 milijonų litųšildymui (Investicijų atsipirkimo laikotarpis ~10 metų) • Pastatų renovavimo projektai turės teigiamos įtakos vietinėms statybų ir pastatų renovavimo įmonėms Konkuren-cingumas • Sumažės šiltnamio dujų tarša (~1.1 milijonų tonų - 5% 2008 metais į atmosferą išmestų CO2 dujų Lietuvoje) Darnus vystymasis

12. Dujų ir naftos sektorių strategija Strateginės iniciatyvos Vizija • Suskystintų dujų terminalas - geriausiair greičiausia alternatyva sprendžiant dujų priklausomybės problemą • Dujotiekis į Lenkiją • Požeminė dujų saugykla • Dujų rinkos liberalizacija (dujų tiekimo ir perdavimo nuosavybių atskyrimas)1 • Remti skalūninių dujų paiešką Lietuvoje Užtikrinti nepriklausomą dujų ir naftos tiekimą ir ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti šių kuro rūšių naudojimą 1 2 Esama padėtis 3 • Dujos • Dujų paklausa 2020 metams gali svyruoti tarp 1.6-3.7 milijardų m³ (pirmo būtinumo dujų poreikis 0.9-1.5 milijardų m³) • Vienintelis gamtinių dujų tiekėjas • Neužtikrintas pirmo būtinumo dujų atsargų rezervas • Nėra galimybės dalyvauti ES dujų rinkose • Nafta • Diversifikuotas tiekimas • Pakankami naftos perdirbimo pajėgumai ir adekvati infrastruktūra • Klaipėdos nafta yra strateginis Lietuvos energetikos objektas, užtikrinantis nepriklausomą naftos ir jos produktų tiekimą 4 5 1 Pagal ES trečio energetikos paketo direktyvą, dujų išgavimo, tiekimo ir skirstymo funkcijos turi būti veiksmingai atskirtos

13. Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) strategija Vizija Strateginės iniciatyvos • Didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą siekiant energetinės nepriklausomybės ir didesnėsenergijos šaltinių diversifikacijos • Teikti pirmenybę ekonomiškai naudingiausiems techniniams sprendimams • Siekti ES nustatytų reikalavimų • Padidinti AEI dalį šildymo, transporto ir elektros gamybos sektoriuose (atitinka ES reikalavimus) • Elektra • 21% (daugiausia iš biomasės ir vėjo energijos) • Šildymas • 60% centriniame šildyme sunaudotos energijos (iš biomasės) • Transportas • 10% kuro sudaro biodegalai • Energetikos ministerija užtikrins, kad būtų sukurtos palankios rinkos sąlygos, kad būtų pasiekti iškelti tikslai ir optimaliai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai 1 Esama padėtis • Šiuo metu AEI sudaro 15%1galutinio energijos suvartojimo Lietuvoje • Europos Sąjungos Lietuvai iškeltas tikslas 2020 metams: 23% galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos išteklių • Didžiąją dalį dabar naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių sudaro biomasė 1 2008 metų duomenys

14. 0 Didesnė AEI dalis elektros energijos gamyboje bus pasiekta naudojant biomasę ir vėjo energiją Pagaminta GWh /(pajėgumai MW) 2,958 (21%)2 Papildomi pajėgumai 2020 MW 684 (18%)2 AEI 2009 2020 Hidro-energija1 424 (116 MW) 470 (141 MW) 25 Vėjo energija 158 (98 MW) 1250 (500 MW) 402 Biomasė 102 (26 MW) 1223 (224 MW) 198 Saulės energija - 15 (10 MW) 10 Geoterminė - - - 875 MW 534 1Neįtraukiant Kruonio HAE 2 Nuo viso elektros suvartojimo

15. Energetinio efektyvumo didinimo strategija Vizija Strateginės iniciatyvos • Padidinti galutinio energijos suvartojimo efektyvumą visose srityse • Kasmet 1.5% padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą iki 2020. Didžiausias potencialas yra: • Gyvenamųjų namų ir viešojo sektoriaus pastatų šiluminio efektyvumo didinime • Transporte • Taip pat iki tam tikro lygio pramonėje 1 Esama padėtis • Lietuvoje energijos suvartojimas tenkantis BVP vienetui 2.5 karto didesnisuž ES vidurkį • Didelis energijos taupymo potencialas, ypač šildymo ir transporto sektoriuose • Už energetikos efektyvumo didinimo koordinavimą atsakinga Energetikos ministerija

16. 0 Didžiausias energijos taupymo potencialas gali būti pasiektas renovuojant pastatusir transporto sektoriuje Sutaupyta energija iki 2020 Ktne Pagrindinės priemonės 740 • Stiprinti energijos vartojimo kontrolę • Esama padėtis • Renovacija – vyksta labai lėtai • Transportas – Susisiekimo ministerija kuria ir įgyvendina priemones energijos taupymo potencialui transporte išnaudoti Pramonė 150 • Energijos taupymą skatinantys viešieji pirkimai • Prietaisų ženklinimas Namų ūkių ir paslaugų Elektros vartojimo efektyvumas 70 • Pastatų renovacija Namų ūkių ir paslaugų Šilumos vartojimo efektyvumas 220 • Mažinti senų automobilių importą • Pereiti prie modernaus ir aplinkai draugiško viešojo transporto • Kontroliuoti transporto infrastruktūros ir automobilių parko plėtrą • Remti investicijas į aplinkai draugiškas transporto priemones Transportas 300

17. Aplinkos apsaugos ir šiltnamio dujų taršos mažinimo strategija Vizija Strateginės iniciatyvos • Energetikos sektorius yra draugiškas aplinkai ir atitinka tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų (Kioto protokolo, ES klimato kaitos paketo) reikalavimus ( iki 2020 metų išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis negali padidėti daugiau nei 15 % lyginant su 2005 metais) • Pagrindinės priemonės mažinančios CO2išmetamų dujų kiekius: • Naujos atominės elektrinės statyba • Didėjanti atsinaujinančių energijos išteklių dalis energijos gamyboje • Didėjantis energetinis efektyvumas • Lietuva įgyvendins ES ir tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų keliamus reikalavimus 2020 metams 1 Esama padėtis • Po1990metų ženkliai sumažėjo CO2išmetamų dujų kiekiai • 2010 metaisšie kiekiai padidėjo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pradėjus naudoti senesnes, iškastinį kurą naudojančias, elektrines. Dalį elektros importuojant šis efektas sumažėjo

18. 0 Keli strateginiai projektai turės didelės įtakos į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekiui Šiltnamio dujų sumažėjimas Milijonai tonų CO2ekvivalentu Pagrindiniai veiksniai 11.5 Atliekos 0.5 • Sumažinta savaimesuyrančių buitinių atliekų dalis utilizuojama sąvartynuose • Sąvartynuose išsiskiriančio metano surinkimas ir panaudojimas 2 Žemės ūkis 1.7 • Nitratų direktyvos įgyvendinimas Pramonė 0.5 • Cemento gamybos technologijos pakeitimas • Kitose šalyse bendrai įgyvendinami projektai 1.5 Transportas 0.5 • Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimas 0 1.0 Energetika • Kogeneracinių elektrinių plėtra (kartu gaminama elektra ir šiluma) • Padidėjęs energetinis efektyvumas • Didėjantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas • Nauja atominė elektrinė 1.5 2.5 2020

19. Apibendrinimas: strateginės iniciatyvos iki 2020 metų Iniciatyvos elektros sektoriuje Iniciatyvos šildymo sektoriuje • Integracija į Europos elektros sistemas • Visagino atominė elektrinė • Didinama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis elektros energijos gamyboje • Elektros rinkos liberalizacija ir elektros sektoriaus reorganizacija • Skatinti šiluminės energijos taupymą • Pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šildymo sektoriuje siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Dujų ir naftos sektoriaus iniciatyvos Atsinaujinančių energijos išteklių iniciatyvos • Padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 23% – suderinta su Europos Sąjungos (ES) iškeltais tikslais • Suskystintų dujų terminalas • Dujotiekis į Lenkiją • Požeminė dujų saugykla • Dujų rinkos liberalizacija (dujų tiekimo ir perdavimo nuosavybių atskyrimas) • Remti skalūninių dujų paiešką Lietuvoje • Aplinkos apsaugos ir šiltnamio dujųtaršos mažinimo iniciatyvos Energetinio efektyvumo didinimo iniciatyvos • Lietuva įgyvendins ES ir tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų keliamus reikalavimus 2020 metams • Kasmet didinti galutinioenergijos suvartojimo efektyvumą 1.5%

20. 0 Strategija padės pasiekti energetinę nepriklausomybę iki 2020 metų Priklausomi energijos šaltiniai Galutinio energijos suvartojimo prognozė Tūkstančiai tonų naftos ekvivalentu (ktne) 2050 2020 3,000-4,000 100% = 2010 2,800 100% = Kita Pereinama nuo dujų prie kitų energijos šaltinių 2,600 100% = Kita Gamtinės dujos • Visa šiluma iš biomasės; mažesnis šilumos poreikis Kita2 Gamtinės dujos Šiluma Suskystintų dujų terminalas Gamtinės dujos • Vienintelis tiekėjas Didesnis energetinis efektyvumas (renovavimas); auganti biomasės dalis šildyme; dujos naudojamos šildyme gali būti tiekiamos per dujų terminalą Šiluma Nuolat didėjantis elektros suvartojimas; didėjanti AEI dalis elektros gamyboje Šiluma • 70% gamybos iš dujų Elektra • Nauja atominė elektrinė; didėjanti (AEI) dalis; dujos naudojamos elektros gamybai gali būti tiekiamos per dujų terminalą Elektra 50% elektros importuojama; daugiau elektros gaminama naudojant dujas Elektra • Neįtraukta nafta ir kitos kuro rūšys, kurių tiekimas yra nepriklausomas arba diversifikuotas • Pagrinde kurui skirta mediena

21. Energetinė nepriklausomybė: didelė investicija, bet dar didesnė nauda Kasmet bus sutaupomi3 - 4 milijardai litų, išleidžiamųimportuojamam kurui: šios lėšos liks Lietuvos ekonomikoje (3 - 4% BVP) Nuolatinis energijos tiekimo užtikrinimas; Stabilios elektros energijoskainos; Namų ūkiams kasmet500 Lt sumažės šildymo kaštai • Valstybinio sektoriaus investicijos • 11 – 17 • milijardų Lt • Privačios investicijos • 18 – 24 milijardai Lt Bus sukuriama 5000-6000 nuolatinių darbo vietų energetikos sektoriuje; Investicijosskatins ekonomiką statybų ir paslaugų sektoriuose • Investicijos: 29-41 milijardai Lt Energetinė nepriklausomybė