Kiekybinio tyrimo Lyciu vaidmenys u imtumo sferoje rezultatai

1. Kiekybinio tyrimo �Lyciu vaidmenys u�imtumo sferoje� rezultatai Ingrida Geciene, VU

2. Tyrimo apra�ymas Tyrimas �Lyciu vaidmenys u�imtumo sferoje� parengtas projektui �Lyciu vaidmenu stereotipai u�imtumo sferoje: plataus monitoringo ir �vietimo sistema�. Tyrimo tikslas: i�tirti Lietuvos gyventoju nuomone apie vyru ir moteru vaidmenis u�imtumo sferoje.

3. Tyrimo �Lyciu vaidmenys u�imtumo sferoje� u�daviniai: I�analizuoti Lietuvoje vyraujancius lyciu stereotipus u�imtumo sferoje. I�nagrineti po�iuri i galimybes siekti karjeros profesineje srityje. I�tirti vaidmenu pasiskirstyma �eimoje ir po�iuri i vyru ir moteru isipareigojimu derinima darbe ir �eimoje. I�analizuoti moteru situacija verslo srityje. I�tirti nuomones apie vyriausybes vaidmeni skatinant lygias vyru ir moteru teises.

4. Tyrimo �Lyciu vaidmenys u�imtumo sferoje� metodologija Tyrimas atliekamas reprezentatyvios Lietuvos gyventoju apklausos pagalba, kadangi siekiama i�tirti gyventoju nuomoniu apie lyciu vaidmenis u�imtumo sferoje pasiskirstyma. Sudarant klausimus buvo atsi�velgta i galimybe palyginti �ios apklausos ir kitu tyrimu rezultatus, kas igalintu atskleisti po�iurio i lyciu stereotipus pokyciu tendencijas. Klausimynas buvo derinamas su ekspertais socialiniu lyciu tyrimu srityje.

5. Apklausos atlikimas Apklausa Vilniaus universiteto Lyciu studiju centro u�sakymu atliko Visuomenes nuomones ir rinkos tyrimu centras �Vilmorus�. Apklausa atlikta 2006 m. spalio 5-8 d. Apklausti 1006 Lietuvos gyventojai. Apklausos budas: kiekybinis interviu respondento namuose. Atrankos metodas: daugiapakope tikimybine atranka.

6. Pagrindiniai tyrimo rezultataiPo�iuris i vyru ir moteru padeti darbo rinkoje Lietuvoje (%)

7. Po�iuris i galimybe susirasti darba Du trecdaliai Lietuvos gyventoju mano, kad vyrui lengviau susirasti darba nei moteriai. Moterys labiau nei vyrai mano, kad vyrams susirasti darba yra lengviau (atitinkamai 74,4 ir 58,3 proc.). Respondentai su auk�tuoju i�silavinimu, specialistai da�niau nei kito i�silavinimo ir profesiju grupes teigia, kad abiem lytim yra vienodos salygos susirasti darba. Did�iuju miestu gyventojai (ypac Vilniaus) taip pat daugiau nei ma�uju miestu ir kaimu gyventojai mano, kad abiem lytim yra vienodos salygos susirasti darba.

8. Po�iuris i lygias galimybes siekti karjeros profesineje srityje Tik puse respondentu pritare, kad vyrai ir moterys turi lygias galimybes siekti karjeros. Moterys ma�iau nei vyrai pritaria, kad yra lygios galimybes siekti karjeros. Jaunesnio am�iaus respondentai (iki 40 m.) labiau pritaria, kad yra lygios galimybes (58,9 proc.). Vilniuje gyvenantys respondentai taip pat labiau nei kitose Lietuvos vietose pritaria, kad yra lygios galimybes

9. Diskriminacijos del lyties patirtis Dauguma (95,9 proc.) respondentu teige, kad nebuvo susidure su situacija, kai del ju lyties nebuvo paskirtas i auk�tesnes pareigas. Moterys kiek da�niau nei vyrai teige, kad buvo susidurusios su tokia situacija. Taip pat respondentai iki 29 m. da�niau nei kitos am�iaus grupes teige susidure su tokia situacija. Respondentai su auk�tuoju i�silavinimu taip pat da�niau nei kito i�silavinimo grupes teige susidure su tokia situacija. Nors skirtumai nera labai ry�kus, taciau galima i� �iu atsakymu ir kitu rezultatu i�velgti, kad minetos trys grupes, matyt, yra labiau reflektuojancios diskriminacijos del lyties aprai�kas.

10. Po�iuris i nelygias galimybes isidarbinant Teiginiui �kai truksta darbo vietu, pirmenybe isidarbinant turetu buti teikiama vyrui� pritare: 1994 m. 72 proc. vyru ir 54 proc. moteru. 2000 m. 60 proc. vyru ir 30 proc. moteru. 2006 m. 33,8 proc. vyru ir 28,6 proc. moteru. Galima daryti i�vada, kad nuostata, palaikanti vyru pirmumo teise i darba, silpsta.

11. Po�iuris i nelygias galimybes darbineje veikloje 2006 m. daugiau nei puse respondentu pritaria teiginiui, kad moteriai reikia daugiau ir sunkiau dirbti, kad sulauktu savo kvalifikacijos/gabumu pripa�inimo nei vyrui. Moterys da�niau nei vyrai pritaria �iam teiginiui (atitinkamai 62,5 ir 47,7 proc.). Jaunesnio am�iaus respondentai taip da�niau nei kitu am�iaus grupiu respondentai pritaria �iam teiginiui (iki 29 m.).

12. Ma�iau atsakingos moteru pozicijos darbe prie�astys Daugiau nei puse respondentu kaip pagrindine prie�asti del kurios moterys daug da�niau u�ima ma�iau atsakingas pozicijas darbe ivardina tai, kad moterys turi ma�iau laiko, nes yra labiau nei vyrai atsakingos u� �eima ir vaikus. Moterys da�niau nei vyrai pritaria tokiai prie�asciai. Antroji pagal svarba prie�astis yra tai, kad darbo aplinkoje dominuoja vyrai, kurie nepakankamai pasitiki moterimis. Ma�ai svarbios prie�astys � materys daug ma�iau nei vyrai pasiruo�e kovoti del karjeros, jos tuo nesidomi, moterys ne visada turi reikiama kvalifikacija u�imti atsakingas pareigas. Tokiu budu prie�astys siejamos ne su moteru kvalifikacija ir poreikiu siekti auk�tesniu pareigu, bet su �eimos ir darbo derinimu bei dominuojancia neigiama nuostata i moteris atsakingose pareigose.

13. Po�iuris i moteru diskriminavima versle Moterys da�niau nei vyrai mano, kad moterys yra diskriminuojamos versle � atitinkamai 42,7 proc. moteru ir 29,7 proc. vyru. Respondentai iki 29 m. taip pat respondentai su auk�tuoju i�silavinimu da�niau teige, kad moterys yra diskriminuojamos versle.

14. Kliuciu moterims ikurti savo versla prie�astys

15. Vaidmenu pasiskirstymas �eimoje (procentais)

16. Vyraujantys lyciu vaidmenu stereotipai Motina turetu teikti pirmenybe vaikams ir �eimai, o ne darbui. Kruo�tumas, atidumas, paklusnumas, paslaugumas � tai savybes, i� principo labiau budingos moterims. �eimai daug geriau, kai vyras u�dirba pinigus, o moteris pri�iuri namus ir vaikus. Kiek ma�iau pritariama, kad tikrai gerai pasirupinti �eima, namais ir vaikais gali tik nedirbanti moteris. �iuos stereotipus taip pat palaiko ir pacios moterys.

17. Liberalesnes pa�iuros apibre�iamos per: Ma�esni pritarima vyraujantiems lyciu stereotipams. Ma�esni pritarima profesiju susiejimui tik su viena ar kita lytimi. Pritarima teiginiui, kad �geriausia i�eitis moteriai buti nepriklausoma � dirbti�. Didesni pritarima tam, kad moterys gali taip pat gerai dirbti vadovaujanti darba kaip ir vyrai. Didesni pritarima, kad sutuoktiniai buitiniais rupesciais, namu ruo�os darbais turetu dalintis po lygiai. Stipresni pritarima, kad savo indeli i �eimos biud�eta turi ine�ti tiek vyras, tiek moteris.

18. Pagrindiniai demografiniai veiksniai darantys itaka po�iuriui i lyciu stereotipus Am�ius � jaunesnes am�iaus grupes (ypac i�siskiria respondentai iki 29 metu) yra labiau liberaliu pa�iuru. I�silavinimas � respondentai su auk�tuoju i�silavinimu taip pat yra labiau liberaliu pa�iuru. Pajamos �eimos nariui � respondentai, kuriu �eimoje tenka daugiau nei 700 Lt. Kiekvienam �eimos nariui labiau liberaliu pa�iuru. Profesija � specialistai ir studentai labiau liberaliu pa�iuru. Tiek pajamos, tiek profesija yra susije su am�iumi ir i�silavinimu.

19. Sunkumu derinant darba ir pareigas �eimoje patirtis (%)

20. Demografiniu veiksniu itaka darbo derinimo su �eima patirciai Skirtingai nuo nuostatu, kad moterims sunkiau derinti darba ir �eima, respondentu atsakymai apie patirti leid�ia teigti prie�ingai � moterys da�niau nei vyrai deklaruoja, kad niekada nesusiduria su derinimo sunkumai. Kad susiduria su �iais sunkumais da�niau teigia repondentai nuo 30 iki 39 m. � da�nai tai laikotarpis, kai auginami ma�ameciai vaikai. Da�niau susiduriantys su derinimo sunkumais teigia respondentai su auk�tuoju i�silavinimu, specailistai ir respondentai, kuriu �eimose kiekvienam nariui tenka daugiau nei 700 Lt.

21. Did�iausias kruvis rupinantis �eima Did�iausias kruvis rupinantis �eima, pagal respondentu nuomone, tenka moterims: tik 23,7 proc. vyru teige, kad jiems kliuna did�iausias rupinimosi �eima kruvis, o moteru tarpe tokiu yra 68,6 proc. Respondentai su auk�tuoju i�silavinimu bei respondentai nuo 30 iki 39 m. da�niau teige, kad rupinimosi kruvis tenka vienodai abiems sutuoktiniams/partneriams.

22. Po�iuris i vyriausybes vaidmeni u�tikrinant lygias galimybes u�imtumo sferoje

23. Aciu u� demesi