Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija JAUNESNIŲJŲ KARININKŲ VADŲ MOKYMO KURSŲ TVARKARAŠTIS CBRB gynyba Tema Nr.2: CBRB grėsmės ir būtinos išgyvenimo priemonės prieš CBRB ataką,atakos metu ir po jos kpt. Eugenijus Minkevičius

2. Turinys • CBRB ginklų atakos grėsmės lygiai ir kaip nuo jų priklauso individualiųjų saugos priemonių dėvėjimo padėtys • Padalinių veiksmai mažinantys branduolinio ginklo poveikį, pagrindiniai saugos veiksmai prieš branduolinę ataką, atakos metu ir po atakos. • Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės ir apšvitos kontrolė bei apribojimai. • Švarinimo priemonės, dozimetrinės kontrolės prietaisai. • Išoriniai cheminio ginklo panaudojimo požymiai • Saugos (gynybos) nuo cheminio ginklo principai, būdai ir priemonės. • Biologinės saugos principai, būdai ir priemonės

3. Literatūra 1. FM 3-4 NBC Protection (CBRN apsauga). 2. FM 3-7 NBC FIELD HANDBOOK 4 Chapter (CBRN lauko vadovėlio 5 skyrius). 3.FM 3-3 Chemical and Biological contamination avoidance (Cheminio ir biologinio užteršimo vengimas) 4. FM 3-19 NBC Reconnaissance (CBRB žvalgyba) 5. FM 3-4 NBC Protection (CBRB apsauga)

4. Branduolinio ginklo panaudojimo grėsmės lygiai • Atsižvelgiant į karinio vieneto dydį, branduolinės grėsmės vertinimas atliekamas pagal turimą žvalgybos informaciją apie priešo doktrininius ketinimus panaudoti branduolinį ginklą. Paprastai aukštesnio vado įsakyme CBRN gynybos priede (arba pagrindiniame operaciniame įsakyme) yra nurodomas branduolinės grėsmės lygis.

5. CBRB ginklų panaudojimo grėsmės lygiai

6. IAP dėvėjimo padėtys (APNL) * Apsiaustas dėvimas tik esant radioaktyviems krituliams ir skystų cheminių medžiagųpanaudojimo atveju

7. IAP dėvėjimo padėtys APNL 0Dujokaukė nešama - CBRB apranga ir palapinsiaustė greitai pasiekiama

8. APNL1DujokaukėCBRB apranga ir palapinsiaustė nešama prie savęs IAP dėvėjimo padėtys

9. IAP dėvėjimo padėtys APNL 2-Striukė ir kelnės apsirengtos- apsauginės pirštinės, apavas, individualus komp. ir palapinsiaustė nešama

10. IAP dėvėjimo padėtys APNL 3- Striukė, kelnės ir apavas apsirengtos (gobtuvas neuždėtas)individualus kompl., pirštinės ir palapinsiaustė nešama

11. IAP dėvėjimo padėtys APNL 4Gavus CB įspėjimo signalą ar komandą bei savarankiškai pastebėjus CB ataką užsidedama dujokaukė

12. IAP dėvėjimo padėtys APNL 4 -užsidedamas apsiaustas jeigu krenta radioaktyvios dulkės ar CB aerozolis

13. Apsaugos nuo branduolinio ginklo principai • Maskavimasis ir apgaulingi veiksmai • Išsisklaidymas • Mobilumas • Įspėjimas ir pranešimas • Apsaugos nuo branduolinio sprogimo veiksnių priemonės • Radiacijos poveikio sumažinimas ir dozimetrinė kontrolė

14. Maskavimasis ir apgaulingieji veiksmai • Gera maskuotė • Judėjimo keliuose tvarka • Triukšmo vengimas • Šviesos naudojimo apribojimas

15. Išsklaidymas • Reikia išsklaidyti taip, kad vienu smūgiu nebūtų sunaikinti visi daliniai, žmonės ir įranga

16. Mobilumas • Dažnas judėjimas ir vietos keitimas sumažina branduolinio ginklo atakos pažeidžiamumą

17. Įspėjimas ir pranešimas • CBRB įspėjimo ir pranešimo sistemos tikslas laiku įspėti padalinius apie gesiantį CBRB pavojų. • Perspėti ir pranešti apie CBRB atakas ar įvykius nesusijusius su ataka • Perspėti apie galimus taršos rajonus • Perspėti ir pranešti po CBRB atakos apie prognozuojamas vietovės taršos ir pavojaus zonas

18. Apsaugos nuo branduolinio sprogimo veiksnių priemonės • Apsauga yra pagrindinis gynybos nuo branduolinio ginklo būdas • Apsisaugoti galima šiomis priemonėmis: • Prieš branduolinę ataką: • IAP dėvėjimas ir buvimas priedangose • Įranga ir priemonės laikoma priedangose • Atjungiami nenaudojami prietaisai, o atsarginės dalys lengvai pasiekiamos

19. Apsaugos nuo branduolinio sprogimo veiksnių priemonės • Po branduolinės atakos: • Nesvarbu ar esama priedangoje, ar ne, pastebėjus sprogimo blyksnį reikia tuoj pat užsimerkti, gultis ant žemės veidu žemyn, o rankas slėpti po kūnu. • Šioje padėtyje būti tol,kol praeis smūgio bangos poveikis.

20. Apsaugos nuo branduolinio sprogimo veiksnių priemonės • Gavus įspėjimą apie radioaktyviąsias dulkes vietovėje; • Karius ir įrangą reikia laikyti priedangoje kiek galima ilgiau. • Maistas ir vanduo uždengiamas hermetiškais dangalais (dangčiais) • Kariai esantys lauke, privalo dėvėti apsaugos kostiumus, užsidengti veidą, rankas, ypač įpjovimus ir žaizdas • Jeigu yra radioaktyvių dulkių, privaloma dėvėti dujokaukes. • Jeigu nėra radioaktyvių dulkių, kariai turi kvėpuoti pro nosį, užčiaupę burną. • Užterštoje teritorijoje griežtai draudžiama rūkyti, valgyti ir gerti. • Stengtis nekelti dulkių nereikalingais judesiais • Stengtis neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti.

21. Radiacijos poveikio sumažinimas • Siekiant išvengti aukų, būtina iki minimumo sumažinti karių apšvitinimą ir radioaktyvųjį ekipuotės užteršimą Užterštumo lygis reguliuojamas • Vengiant radioaktyvaus užteršimo: • Patalpinus karius ir įrangą priedangose prieš krentant dulkėms ir sudarant sąlygas veikti priedangoje • Pažymėjus užterštas vietas ir kaip galima toliau jas apeinant • Radioaktyviųjų medžiagų plitimo apribojimas, kontroliuojant judėjimą į užterštą teritoriją ir iš jos

22. Radiacijos poveikio sumažinimas • Dezaktyvavimu radioaktyvumo negalima sunaikinti. Jį galima tik perkelti iš vienos vietos į kitą. • Radiacijos (dezaktyvavimo) nukenksminimo lygiai yra trys: • Neatidėliotinas. Tai personalo nukenksminimas. Iškritus radioaktyvioms dulkėms personalas turi kuo greičiau jas pašalinti nuo kūno odos ir aprangos. • Operacinis. Įrangos, ginklų, kuriuos personalas nuolat liečia nukenksminimas. Nukenksminama tik būtina įranga ar būtinos operacijai vykdyti įrangos vietos • Pilnas (visiškas). Užterštumas sumažinamas iki minimumo. Jį atlieka specialūs CBRB pajėgumai. Kol pilnas švarinimas nėra atliktas dalinys nėra atgavęs pino kovinio pajėgumo, dėl to negalės dalyvauti mūšyje.

23. Radiacijos poveikio sumažinimas • Radioaktyvių medžiagų skilimas. Per tam tikrą laiką (laiko ilgumas priklausys nuo radiacinės taršos – ar tarša po branduolinio sprogimo ar po radiacinio ginklo panaudojimo, ar po atominio reaktoriaus avarijos) radioaktyvios medžiagos suskils savaime. Tai reiškia, kad užterštumas palaipsniui taps mažiau pavojingas.

24. Dozimetrinė kontrolė • Vietovės ir technikos radioaktyvųjį užterštumą būtina kontroliuoti. • Didelis radiacijos kiekis žmogui žalingas, bet ribotas jos kiekis leistinas • Radiacijos lygis stebimas, o gauta dozė matuojama prietaisais (dozės galios matuokliais ir dozimetrais. • Svarbu, kad dozė, kurią gavo dalinio kariai ar slėptuvėje esantys žmonės, būtų registruojama ir kad vadai žinotų, kokį poveikį turės jau gauta dozė ir ta, kurią kariai gaus vėliau.

25. Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės

26. Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės

27. Priedangų, pastatų bendrosios apsauginės savybės

29. GAIRĖS VADAMS DĖL BRANDUOLINĖS SPINDULIUOTĖS POVEIKIO BŪSENŲ, DOZĖS LYGIO IR GALIMO TAKTINIO POVEIKIO KARIAMS

30. Branduolinės spinduliuotės poveikio rizikos laipsnio kriterijai

31. Branduolinės spinduliuotės poveikis grupių operaciniam pajėgumui

34. Sutrumpinimai: DT – sunki, fizinių jėgų reikalaujanti užduotis; UT - nesunki, fizinių jėgų beveik nereikalaujanti užduotis; PD - užduočių atlikimo susilpnėjimas (25-75 procentai pajėgumo); CI – kovinės galios praradimas ( mažiau nei 25 procentai pajėgumo).

35. Sutrumpinimai: DT – sunki, fizinių jėgų reikalaujanti užduotis; UT - nesunki, fizinių jėgų beveik nereikalaujanti užduotis; PD - užduočių atlikimo susilpnėjimas (25-75 procentai pajėgumo); CI – kovinės galios praradimas ( mažiau nei 25 procentai pajėgumo).

36. Sutrumpinimai: DT – sunki, fizinių jėgų reikalaujanti užduotis; UT - nesunki, fizinių jėgų beveik nereikalaujanti užduotis; PD - užduočių atlikimo susilpnėjimas (25-75 procentai pajėgumo); CI – kovinės galios praradimas ( mažiau nei 25 procentai pajėgumo).

37. Švarinimo priemonės, dozimetrinės kontrolės prietaisai AN/ UDR 13 Gama ir neutronų (skvarbioji radiacija) spinduliavimui 1cGy iki 999cGy 0,001-999cGy gama spinduliavimui Masė- 270 g SOR/T Flash gamma dose measurement**: 5 cGy to 10 Gy ambient gamma dose measurement range: 1µGy to 10 Gy gamma dose rate measurement range: from background to 10 Gy/h gamma dose rate display: from 1 or 10 µGy/h to 10 Gy/h saturation indication (above 10 Gy/h) Masė 55 g

38. Cheminio ginklo panaudojimo požymiai • Žemai skrendantis lėktuvas palieka aerozolio šleifą • Dusliau nei įprastai sprogsta artilerijos sviediniai ar aviacinės bombos • Aviacinės bombos ar artilerinio sviedinio sprogimo vietoje yra skystų medžiagų balučių. • Sprogstant sviediniams ar artileriniams užtaisams virs žemės paviršiaus matosi ne tik trinitrotoluenui būdingas juodas dūmas, bet matosi balto ar kitos spalvos dūmo • Jeigu nebuvo pranešta, kad savos ar draugiškos pajėgos naudos dūmines uždangas, sklindanti dūminė uždanga gali būti cheminio ginklo aerozolis • Vietomis parudavusi (gali būti ir tik parudavimo taškai, kur papuola C lašai) žolė ar medžių lapai, ar pasikeitusi kai kurių žiedų spalva • Vietovėje išdėstytų detektorių signalai • Vietovėje daugiau nei paprastai kritusių gyvūnų kiekis • Jaučiamas vienoks ar kitoks kvapas • Kariams atsiranda pirmieji apsinuodijimo požymiai

39. Apsaugos nuo cheminio ginklo principai • Apsisaugojimas • Išankstinė žvalgyba • Aptikimas, įspėjimas ir pranešimas • Stebėjimas ir cheminė kontrolė

40. Cheminės gynybos būdai taikos metu • Individualus ir kolektyvinis mokymas • Apsaugos priemonių priežiūra • Specialistų mokymas • Procedūrų ir veiksmų nustatymas cheminio ginklo panaudojimo atveju

41. Cheminės gynybos būdai prieš ataką • Cheminių stebėjimo postų įrengimas • Vietinės perspėjimo sistemos, kuri derintųsi su perspėjimo ir pranešimo sistemomis organizavimas • Individualių apsaugos priemonių, atitinkančių cheminio pavojaus lygį, dėvėjimas ( ar ANPL 1, 2, 3) • Medikamentų prieš nervų sistemą paralyžiuojančias medžiagas, vartojimas ir priešnuodžių autoinjektorių išdavimas (jeigu žinoma, kad priešas turi ir pasirengęs naudoti tokias NM) • Priedangų paruošimas • Reikalingos misijai reikalingos įrangos ir priemonių dengimas.

42. Cheminės gynybos būdai atakos metu • Perspėjimas apie cheminę ataką • Slėpimasis priedangose • Individualių apsaugos priemonių dėvėjimas ANPL 4 lygyje

43. Cheminės gynybos būdai po atakos • Potencialiai užterštų paviršių/vietų vengimas • Stebėjimo duomenų apie ataką perdavimas • Apžvalga, monitoringas ir pavojaus mažinimas sveikatai (nukentėjusiųjų gydymas) • Atsižvelgiant į identifikuotą pavojų atitinkamo jį ANPL lygio nustatymas • Mėginių ėmimas • Švarinimas ir užterštumo plitimą mažinantys veiksmai

44. Cheminės saugos priemonės • Iddividualios • Dujokaukė • CBRB apsauginis kostiumas • Indikatoriniai popierėliai • Švarinimo milteliai • Priešnuodžių autoinjektorius • Kolektyvinės • C žvalgybos prietaisai • Švarinimo įranga • CB apsauginės palapinės

45. Biologinės saugos principai, būdai ir priemonės Principai: • Pasiruošimas • Aptikimas • Švarinimas

46. Biologinės saugos principai, būdai ir priemonės Pasiruošimas • Fizinį poveikį galima sumažinti • Dėvint IAP • Kolektyviai apsisaugant (slėptuvės ir technika su CBRB filtravimo įranga) • Griežtai tikrinant maisto ir vandens užterštumą • Greitai pagaminant ir suvalgant maistą • Griežtai laikantis higienos ir lauko sanitarijos normų • Griežtai kontroliuojant graužikų ir parazitų plitimą b) Biologinį poveikį galima sumažinti chloruojant, filtruojant ir virinant vandenį. c) Biologinis poveikis sumažinamas iš anksto skiepijant (vakcinuojant)

47. Biologinės saugos principai, būdai ir priemonės

48. Biologinės saugos principai, būdai ir priemonės Aptikimas Biologinę ataką sunku nustatyti. Apsaugos priemonės turi remtis efektyvios nustatymo sistemos duomenimis: a) Žvalgyba-kai sužinoma, kad priešas pasiruošimui naudoja priemones, būdingas biologiniam puolimui. b) Stebėjimas. Priešiški lėktuvai ar kiti įtaisai, sukeliantys rūką arba kažką purškiantys, tai ir yra priešo veiksmai rodantys , kad gali būti panaudotas biologinis ginklas

49. Biologinės saugos principai, būdai ir priemonės • Švarinimas ( dezinfekcija) Švarinimo lygiai Neatidėliotinas Operacinis Pilnas Nors būna išimčių (pvz: juodligės sporos), biologinės medžiagos paprastai nesukelia ilgalaikio užterštumo. Saulės šviesoje mikroorganizmai greitai netenka savo gyvybingumo ir tampa nepavojingi. Prausimasis karštu muiluotu vandeniu, drabužių virinimas, drabužių laikymas ryškioje saulės šviesoje (arba UV) aukšta temperatūra ir dezinfekcija sumažina užterštumą.

50. Švarinimo priemonės Gertuvė su vandeniu Servetėlė Individuali švarinimo priemonė odai ir ginklui