SPORTUOJAN ČIO JAUNIMO PERSPEKTYVŲ ANALIZĖ

1. SPORTUOJANČIO JAUNIMO PERSPEKTYVŲ ANALIZĖ Vaidas Buterlevičius Lektorė Vaidas Kerulienė Utenos kolegija

2. Temos aktualumas Nuolatinis sportas, fizinis aktyvumas stiprina ne tik mūsų raumenis,sąnarius, raiščius, kaulų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą, kvėpavimo sistemą, bet taip pat sportas formuoja gebėjimus nusistatyti tikslus, stebėti savo pažangą, atpalaiduoja nervų sistemą, mažina agresiją, išlaisvina iš organizmo įtampą, padeda vystyti taurias žmogaus savybes, tokias kaip ryžtas, valia. Bet ten, kur aktyvi veikla, visuomet atsiranda ir grėsmės. Sportuojant galima patirti traumas dėl daugelio priežasčių. Vienos sportines traumos įvyksta nelaimingų atsitikimų metu, pvz. susidūrus žaidėjams, kitas sąlygoja netinkama treniruočių technika, stoka saugiu treniruočių žinių, netinkamas maisto papildų vartojimas, nesikonsultavimas su sporto treneriu bei gydytoju dėl savo sveikatos ir fizinio parengtumo.

3. Tyrimo tikslas ir uždaviniai • Tyrimo tikslas – įvertinti sportuojančio jaunimo perspektyvas. • Tyrimo uždaviniai: aptarti teigiamas jaunimo sportinės veiklos veiksnius; apžvelgti sportuojančio jaunimo grėsmės; ištirti sportuojančio jaunimo perspektyvas.

4. Tyrimo metodai • Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriam pasirinkta anoniminė anketinė apklausa, vykdyta Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete, bei Zarasų miesto „Ąžuolo“ gimnazijoje. Apklausoje dalyvavo sportuojantis jaunimas(n=40). Anketinė apklausa vykdyta nuo 2013-03-12 iki 2012-04-5.

5. Tyrimo rezultatai • Respondentų propaguojamos fizinio aktyvumo rūšys sudarė: 37,5 proc. sportiniai žaidimai (krepšinis, futbolas, tinklinis, ir kt.), vienodai pasiskirstė po 22,5 proc. ciklinės sporto šakos (bėgimas, plaukimas ir kt.), ir kitos sporto šakos ( sunkioji atletika, fitnesas, sportiniai šokiai), 15 proc. užsiima įvairiomis aerobikos rūšimis ir tik 2,5 proc. užsiima jogą. Fizine veikla vyko 30 proc. sporto klube, 22.5 proc. namuose bei 55 proc. kitose vietose (sporto salėje, lauke, baseine).

6. Tyrimo rezultatai • Savo sveikatą, prieš pradedant sportuoti, jaunimas vertino 15 proc. labai gerai, 55 proc. gerai, 30 proc. vidutiniškai. Po fizinės veiklos užsiėmimų , jaunimas savo sveikatą vertino kur kas geriau, 30 proc. labai gerai, 62.5 proc. gerai, 5 proc. vidutiniškai, 2,5 proc. blogai. Apklaustieji savo fizinį pajėgumą įvertino 17,5 proc. labai gerai, 72,5 proc. gerai, 7,5 proc. vidutiniškai, 2,5 proc. blogai.

7. Tyrimo rezultatai • 52,5 proc. sportuojančių užsiima fizine veikla, nes jiems tai yra malonumas, 42,5 proc. propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Respondentai nurodė priežastys dėl ko jie yra fiziškai aktyvus - 25 proc. nori numesti svorio, 17,5 proc. nori priaugti raumenų masės, 42,5 proc. propaguoja sveiką gyvenimo būdą, 52.5 proc. sportas yra malonumas, 37,5 proc. laisvalaikio praleidimas ir 5 proc. kaip nusiraminimo, atsipalaidavimo būdą.

8. Tyrimo rezultatai • Jaunimas sportuojantis pagal individualią treniruočių programą sudarė 47,5 proc. ir sportuodami savarankiškai be individualios treniruočių programos 52,5 proc. Iškilus neaiškumams dėl treniruočių metodikos, galimų sveikatos sutrikimų su sporto treneriu konsultuojasi 62,5 proc. ir nesikonsultuoja 37,5 proc.

9. Tyrimo rezultatai • Respondentai buvo suskirstyti į dvi grupes, pirmoji grupė - jaunimas užsiima fizine veikla su specialistų pagalba ir antroji grupė - jaunimas užsiima fizine veikla, savarankiškai be specialistų pagalbos. Apklausius šias dvi grupės tyrimas parodė, kad pirmoji grupė apklaustųjų patiria traumų 20 proc., o nepatiria traumų 80 proc., antroji grupė - 37,5 proc. patiria traumų, 62,5 proc. nepatiria traumų.

10. Tyrimo rezultatai • Patirtos traumos 55 proc. viršutinės kūno dalies ir 45proc. apatinės kūno dalies tai yra įvairūs sumušimai, išnirimai, raumenų patempimai, kaulų lūžiai, kelio sąnario pažeidimai, pėdos ir čiurnos pažeidimai. Priežastys dėl kurių patiria traumas, respondentai nurodė 32,5 proc. nežinojimas saugios treniruotės principų, 30 proc. žinių stoka ir nesikonsultavimas su specialistu, 27,5 proc. – maisto papildų nevartojimas, 10 proc. nesaugūs ar netikėti partnerio veiksmai.

11. Tyrimo rezultatai • Žinias apie saugios treniruotės principus apklaustieji įvertino 7,5 proc. labai gerai, 25 proc. gerai ir 60 proc. yra pakankamos 7,5 proc. menkos . Dėl patirtų traumų respondentai negalėjo būti fiziškai aktyvūs: • 7 proc. keletą dienų, • 60 proc. - savaitę, • 20 proc. - 2-3 savaites, • 10 proc. - nuo 4 savaičių iki 24 savaičių, • 3 proc. 6 mėn. ir ilgiau.

12. Tyrimo rezultatai • Maisto papildus, kaip papildoma priemonė, vitaminų ir mineralų trūkumo organizme pašalinimui , 20 proc. respondentų vartoja ir 80 proc. nevartoja. Apklaustieji nevartoja maisto papildų, nes 80 proc. jaunimo mano , kad tai yra nereikalinga, nes pakankamai gauna su maistu, 15 proc. mano , kad tai yra brangu ir 5 proc. dėl kitų priežasčių tokių kaip laiko stoka, pamiršta laiku arba visai užmiršta suvartoti. 7,5 proc. mano, kad maisto papildų nevartojimas gali sąlygoti traumų atsiradimą, 37,5 pro. mano, kad maisto papildų nevartojimas nesąlygoja traumų atsiradimą ir 55 proc. nežino ir jiems trūksta žinių šioje srityje.

13. Išvados • Didžioji jaunimo dalis prieš užsiimant fizine veikla savo sveikatą vertino gerai ir vidutiniškai, o dabar vertina dauguma labai gerai ir gera. Savo fizini pajėgumą ketvirtadalis respondentų vertino labai gerai, tris ketvirtadaliai gerai ir tik keli vertino vidutiniškai ir vienas blogai.

14. Išvados • Daugiau nei puse sportuojančių užsiima fizine veikla, nes jiems tai yra malonumas, du trečdaliai jaunimo propaguoja sveiką gyvenimo būdą, ketvirtis respondentų nori numesti svorio, penktadalis nori priaugti raumenų masės, likusiems kaip nusiraminimo, atsipalaidavimo būdas. Tai rodo, kad jaunimas rūpinasi savo sveikata, fizinį aktyvumą renkasi kaip puikų laisvalaikio praleidimo būdą.

15. Išvados • Du trečdaliai respondentų žino pakankamai apie saugios treniruotes principus, jas taiko, iškilus neaiškumas konsultuojasi su specialistais, puse jų sportuoja reguliariai ir yra nepatyrę traumų, deja kita likusi dalis tai yra maždaug trečdalis, nežino saugios treniruotės principų ir iškilus neaiškumams nesikonsultuoja su specialistais, puse iš jų sportuoja nereguliariai, ko pasėkoje dažniau patiria traumas, dėl kurių tam tikrą laiko tarpą priklausomai nuo traumos pobūdžio ir sunkumo, negali užsiimti fizine veikla.

16. Išvados • Tris ketvirtadaliai respondentų nevartoja visai jokių maisto papildų ir daugiau negu pusei trūksta žinių šioje srityje.

17. Pasiūlymai • Prieš pradedant sportuoti kreiptis pas gydytojus ir sporto trenerius dėl savo sveikatos ir fizinio pajėgumo. • Daugiau pasidomėti dėl saugių treniruočių principus, jas taikyti, iškilus neaiškumams konsultuotis su specialistais ir sportuoti reguliariai, kad išvengti kuo daugiau sporto grėsmių. Rekomenduojama sunkiai sportuojantiems maisto papildai – baltyminiai kokteiliai papildys organizmą reikalingomis medžiagomis ir užkirs kelią raumenims irti, mažėti ir silpnėti.