G EOGRAFINĖS I NFORMACINĖS S ISTEMOS LIETUVOS MIŠKO ŪKYJE

1. GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS LIETUVOS MIŠKO ŪKYJE

2. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 1950 Varėnos ir Druskininkų miškuose pirmą kartą Lietuvoje taksaciniams sklypams išskirti išbandytos aerofotonuotraukos 1958-1963Pirmas miškų inventorizacijos ciklas, kai naudojamos aerofotonuotraukos, įskaitant ir spalvotas 1966-1977Miškotvarkos ciklas, kuriame aerofotonuotraukos panaudotos inventorizuojant beveik 1 mln. ha miškų 1978-1987Miškotvarkos ciklas, kai miškotvarkos duomenų archyvus pakeičia skaitmeninės taksacinių duomenų bazės 1979 Patvirtintos Lietuvos miškų pakartotino tvarkymo augaviečių pagrindu taisyklės, kuriose, nors ir ribotai, reglamentuojamas aerofotonuotraukų panaudojimas miškų inventorizacijoje

3. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 1982 Miškotvarkos įmonėje įsteigtas Skaičiavimo centras 1984 Sukurta duomenų bazių valdymo sistema L 1991Pirmieji Matematikos-Informatikos ir Miškų instituto specialistų bandymai diegti GIS miško ūkyje 1992LŽŪU Miškotvarkos katedroje instaliuojama IDRISI GIS programinė įranga 1995Pradedami gaminti panchromatine aerofotonuotrauka grindžiami ortofotografiniai žemėlapiai

4. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 1994 Biržų miškų urėdijos aerofotonuotrauka 1994 Miškotvarkos institute įrengiamos dvi GIS darbo vietos 1994 - 1996 Kuriama Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapio duomenų bazė M1:50000, naudojant Spot kosminius vaizdus • 1995 Miškotvarkos institute įsteigiamas Geoinformacinių sistemų ir • kartografijos skyrius • Pradedam miškotvarka GIS pagrindu, taksacinio sklypo lygmens • GIS duomenų bazių kūrimas, kartografija panaudojant GIS technologijas

5. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 1995 – 1996 Vykdomas projektas „Daugiatikslis miško naudojimas Dubravos eksperimentinėje urėdijoje“, kur plačiai naudojamos GIS technologijos 1996 Miškotvarkoje pradedami naudoti panchromatine aerofotonuotrauka grindžiami ortofotografiniai žemėlapiai 1994 - 1996 Kuriama Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapio duomenų bazė M1:50000, naudojant Spot kosminius vaizdus 1997 Miškotvarkos institute įsteigiama Distancinių metodų grupė 1997 Lietuvos žemės ūkio universitete Aplinkos institute įkuriama Geoinformacinių sistemų laboratorija

6. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 1997 – 2000 Sukuriama Lietuvos miško išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 1997 - 2000 LŽŪU Miškų fakultete magistrantams dėstoma Miško geoinformacinių sistemų disciplina 1997 Pradėta Nacionalinė miškų inventorizacija atrankiniais metodais 1999 Miškotvarkos institute pradėtas naujos miškų išteklių informacinės sistemos, veikiančios MS SQL SERVER pagrindu kūrimas. Pilnai sistema pradeda veikti 2003 metais Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje 2000 Miškų inventorizacijoje įdiegiama integruoto abriso technologija

7. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 2000 Miškų inventorizacijoje įdiegiama integruoto abriso technologija 2001 Sklypinėje miškų inventorizacijoje pradedami naudoti GPS prietaisai (EMAP) 2001 Pradedamas specializuotas miškų aerofotografavimas 2001 Miškotvarkos institute pradedama ortofoto planų gamyba 2002 Patvirtinami Miškų aerofotografavimo darbų nuostatai

8. GIS bei distancinio zondavimo metodų Lietuvos miško ūkyje chronologija 2003 Įsteigiama Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2003 Patvirtintos Lietuvos miškotvarkos taisyklės, kuriomis juridiškai įtvirtinamos GIS ir distancinių metodų naujovės 2003 Pradedamas Miškų kadastro integruotos informacinės sistemos pritaikymo nutolusiems vartotojams kūrimas 2001 Miškotvarkos institute pradedama ortofoto planų gamyba 2006Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės sukuriamos visai šalies teritorijai

9. Miškų išteklių duomenų bazės šiuo metu yra traktuojamos kaip Lietuvos • integruotos miškų išteklių informacinės sistemos (LMIIIS), kurios yra tokios: • Taksacinių sklypų duomenų posistemis (TSDP); • Sklypų geografinių duomenų posistemis (SGDP); • Kvartalų geografinių duomenų posistemis (KGDP); • Pagrindinių kirtimų projektų duomenų posistemis (PKPDP); • Medžioklėtvarkos duomenų posistemis (MDP); • Privačių valdų miškotvarkos projektų duomenų posistemis (PVPDP); • Normatyvų posistemis (NP); • Saugomų teritorijų ir objektų duomenų posistemis (STODP); • Kertinių miško buveinių posistemis (KMB); • Raudonosios knygos objektų posistemis (RKO); • Miškų ūkinės veiklos duomenų posistemis (MŪVDP); • Privačių miškų savininkų registro duomenų posistemis (PMSDP); • Privačių valdų projektų duomenų posistemis (PVPDP).

10. Yra Planuojama Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės kūrimo eiga

11. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Misa miškų urėdija suskirstyta 5x5 km M1:10000 topografinio žemėlapio nomenklatūrinio suskirstymo lapais

12. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Linijiniai objektai, formuojantys miško sklypų ribas bei perteikiantys kitus geografinius objektus už miško plotų ribų (keliai, hidrografinio tinklo elementai, administracines ribos)

13. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Visa teritorija suskirstyta į poligonus, kurie identifikuoti naudojant specialią nomenklatūros sistemą

14. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Miško sklypai

15. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Linijos

16. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Anotacijos

17. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Linijų atributų lentelė

18. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Lkod lauko reikšmės

19. Taksacinio sklypo lygmens GIS duomenų bazės (Sklypų geografinių duomenų posistemis) TURINYS Poligonų atributų lentelė 40 01 0001 001 a Urėdijos kodas Girininkijos kodas Kvartalo kodas Sklypo kodas Sklypo dalies kodas

20. Atributai – Systema “L” 1995 - 2002 Sklypų ribos, kartografavimas – PC ArcInfo pagrįsta sistema “IEVA”

21. Sistemos “IEVA” funkcijos: Naujo žemėlapio sukūrimas Digitalizavimas (rankinis digitalizavimas) Redagavimas ir klaidų taisymas Anotavimas Kraštų suderinimas Žemėlapių sujungimas Spausdinimo failų sukūrimas Žemėlapių spausdinimas (planšetai ir medynų planai bei urėdijų schemos, įvairūs masteliai) Kai kurių atributų skaičiavimas (sklypų bei linijinių objektų plotas) Kai kurių ataskaitų paruošimas GIS duomenų bazės valdymas

22. Dešifravimas kompiuterio ekrane Informacijos integravimas Skaitmeninis ortofoto planas Sena inventorizacija Kosminiai vaizdai Kadastrinė inf. Miško sklypų GIS DB užbaigimas Lauko abrisų spausdinimas “INTEGRUOTO ABRISO” technologija miško sklypų GIS duomenų bazių sudaryme Lauko darbai

23. “INTEGRUOTO ABRISO” technologija miško sklypų GIS duomenų bazių sudaryme Informacijos integravimas Dešifravimas kompiuterio ekrane

24. Miško žemėlapiai HP DesignJet 5000 PS 60"

25. Planšetų albumai 1:10000 Medynų planai 1:20000-25000 Planšetai 1:10000 Urėdijų schemos 1:50000-100000 Miško grupių schemos 1:25000 Priešgaisrinės schemos 1:50000 Miško žemėlapiai

26. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Lietuvos miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 pradėta kurti 1997 metais Valstybiniame miškotvarkos institute, bendradarbiaujant su LŽŪU Geoinformacinių sistemų žemės, vandens ir miškų ūkyje laboratorija. Jos pagrindas buvo Lietuvos kosminio vaizdo žemėlapio M1:50000 vektorinė duomenų bazė (LTDBK50000V). Lietuvos miškų išteklių GIS duomenų bazės M1:50000 turinio pagrindą sudaro žemėveikslių sluoksnis – visa šalies teritorija suskirstyta į tokias kategorijas: vidaus vandenys, užstatyti plotai, sodai, pelkės, smėlynai, durpynai, karjerai, dirbama žemė bei medžiais ir krūmais apaugę plotai. Pastarieji savo ruožtu, vadovaujantis miškotvarkoje naudojama nomenklatūra, suskirstyti į miškus, parkus, krūmynus ir pavieniais medžiais apaugusius plotus. Miškų masyvai suskirstyti į kvartalus. GIS DUOMENŲ BAZĖS

27. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Duomenų bazės turinys: Modifikuotas žemėveikslių sluoksnis; Miškų nuosavybės formų sluoksnis; Miškų grupių ir kategorijų (nusakančių pagrindinę miško funkciją ir tuo pačiu ūkinį režimą) sluoksnis; Girininkijų ribų (linijos ir sritys) sluoksnis; Urėdijų ribų (linijos ir sritys) sluoksnis; Girininkijų ir urėdijų būstinių (taškai) sluoksnis Duomenų bazė naudojama kartu su LTDBK50000 informacija - INFRA, RIVERS, ADM sluoksniais bei LANDU anotacijomis. GIS DUOMENŲ BAZĖS

28. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Miškų nuosavybė; Miškų grupės; Modifikuoti žemėveiksliai; Miškų administravimas. GIS DUOMENŲ BAZĖS

29. Kompleksiškojo monitoringo stotys Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Informacija turima visoje šalies teritorijoje GIS DUOMENŲ BAZĖS

30. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Erdvinė informacija gali būti integruota su iki kvartalo lygio agreguota taksacinių sklypų duomenų banko informacija i i i i i i i GIS DUOMENŲ BAZĖS

31. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Duomenų bazės tikslumas Miško masyvų padėties vidutinė kvadratinė paklaida 25 m. Kvartalinių linijų sankirtų padėties vidutinė kvadratinė paklaida - 42.5 m. GIS DUOMENŲ BAZĖS

32. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 GIS DUOMENŲ BAZĖS

33. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Duomenų bazė naudojama miškų ploto dinamikos kontrolės sistemoje GIS DUOMENŲ BAZĖS

34. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Medžių rūšių įvairovė miško kvartale(Shannon’oindeksas) Duomenų bazė yra naudojama ruošiant įvairios teminės apkrovos miškų žemėlapius M1:25000-1:2000000. Šių žemėlapių turinys kinta nuo grynai administracinės informacijos iki sudėtingų specialios GIS analizės rezultatų atvaizdavimo

35. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Miškų administracinis žemėlapis

36. Pušis Eglė Ąžuolas Uosis Kiti kietieji lapuočiai Beržas Juodalksnis Drebulė Baltalksnis Kiti minkštieji lapuočiai Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Vyraujanti medžių rūšis

37. Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 Medžių rūšies dalis miško kvartale • juodalksnio(Alnus glutinosa)dalis miško kvartale, procentais (ploto arba tūrio atžvilgiu)

38. Metai 1998 1999 2000 2001 2002 Miškų išteklių GIS duomenų bazė M1:50000 NMI atrankos schemos projektavimas

39. Kertinių miško buveinių posistemis Potencialios Esamos 15

40. Kertinių miško buveinių posistemis Kertinės miško buveinės Biržų girioje 15

41. Kertinių miško buveinių ribos gali neatitikti taksacinių sklypų, kurių pagrindu jos suformuotos, ribas, pastarųjų GIS duomenų bazėje dėl jų sudarymo technologijų nepilno suderinamumo. Netikslumai gali siekti 10-20 procentų jų ploto (Biržų m.u.)