630 likes | 2.88k Views
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. 1877 - 1930. Slapyvardis.
E N D
Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana 1877 - 1930
Slapyvardis • Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją praminė raganėlės vardu dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną, kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas. Taip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.
Biografija • Rašytoja gimė Medingėnų dvare, savo motinos Stanislavos Šiukštaitės tėviškėje. • Marija šeimoje buvo vyriausia dukra, po jos dar gimė sesuo Sofija, broliai Steponas ir Vincas.
Su namų mokytojų Juzefos Sumorok ir Cecilijos Sondeckos pagalba išėjusi pradžios mokyklos kursą, su guvernante, atvykusia iš Varšuvos, Sofija Sventožečka Marija pradėjo ruoštis egzaminams į Petrapilio (dab. Sankt Peterburgas) Šv. Kotrynos gimnaziją.
Paskatinta bičiulio Povilo Višinskio, Marija Pečkauskaitė nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti apsakymus – įvairius kaimo gyvenimo vaizdelius, kuriuose buvo aukštinami kilnieji žmogaus dvasiniai pradai, smerkiamos moralinės ydos.
1909 m. Marija Pečkauskaitė pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją. Jai tuo metu vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis. Tačiau jis, pajutęs tvirtą šeimininkišką Marijos ranką, jai mielai patikėjo tą darbą. Ji ir buvo faktinė „Žiburio“ progimnazijos vedėja
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir artėjant frontui, „Žiburio“ progimnazija persikėlė į Trakus, o 1915 m. gegužę evakavosi į Voronežą. Tačiau Marija nesiryžo dėl sveikatos būklės evakuotis kartu su mokykla.
Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji vėl grįžo prie didžiosios meilės – pedagogikos. Beviltiškai kovodama su sunkia liga, ji dar stengėsi praskaidrinti savo gyvenimą aktyviausia filantropine ir švietėjiška veikla, nuvyko ekskursijon į Rygą, dažnai būdavo gamtoje ir rašė svarbiausią pedagoginį veikalą „Motina – auklėtoja“.
Apdovanojimai • 1927 m. Marijai Pečkauskaitei – Šatrijos Raganai už pedagoginius tyrinėjimus buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarės vardas.
Šatrijos Raganos kūriniai: • „Pirmas pabučiavimas“, • „Dėl ko tavęs čia nėra?“, • „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“, • „Rudens dieną“, • „Viktutė“, • „Iš daktaro pasakojimų“, • „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ , • „Sulaukė“, • „Vincas Stonis“, • „Pertraukta idilija“, • „Nepasisekė Marytei“,
„Dėl tėvynės“, • „Adomienė“, • „Pančiai“, • „Sename dvare“, aprašytas Užvenčio dvaras, • „Irkos tragedija“, • „Mėlynoji mergelė“ , • „Motina – auklėtoja“ .
Ačiū už dėmesį. 2012 m.