Ar įmanoma sudaryti tokią mokymosi aplinką, kur mokiniai pradėtų nuo savo klausimų, problemų, iš ten eitų į pasaulį

1. Grupinis tyrinėjimas problemų sprendimu grindžiamas metodas ? ? ? ? Ar įmanoma sudaryti tokią mokymosi aplinką, kur mokiniaipradėtų nuo savo klausimų, problemų, iš ten eitų į pasaulį ir ten gautų tai, ko ieško? E. Stasiulienė1

2. Grupinis tyrinėjimas Svarbiausias GT metodo tikslas : mokiniai patys iškelia ir suformuluoja problemas, renka informaciją, ją apdoroja ir padaro išvadas. • 4+4+6

3. Grupinis tyrinėjimas DEMOKRATINĖ MOKYKLA J. Dewey GRUPĖS DINAMIKA K. Lewin KONSTRUKTYVISTINĖ KOGNITYVIOJI(PAŽINIMO) PSICHOLOGIJA J. Bruner VIDINĖ MOTYVACIJA J. Piaget

4. Grupinis tyrinėjimas SĄVEIKA TYRIMAS VIDINĖ MOTYVACIJA INTERPRETAVIMAS

5. Grupinis tyrinėjimas 6 etapai: • Temos pasirinkimas ir grupių sudarymas; • Tyrimo planavimas; • Tyrimo atlikimas; • Pristatymų planavimas; • Išvadų pristatymas; • Bendras įsivertinimas ir refleksija.

6. Grupinio tyrinėjimo planavimas • Pagrindinė problema irsudedamosios dalys • Vaidmenys grupelėje – kas ką daro • Laiko kalendorius • Susitikimas • Bendravimas • Kontaktinis asmuo • Informacijos rūšys • Idėjos pristatymui • Kolegiali pagalba

7. Užduotis GRUPINIAM TYRIINĖJIMUI Pvz. Mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas pamokoje

8. Potemė • “pvz. Kokie yra motyvaciją skatinantys veiksniai ”

9. Potemė • “Pvz. Kas įtakoja mokinių mokymosi motyvaciją klasėje?”

10. Potemė • pvz. “Kokios motyvacijos skatinimo problemos irgalimybės”

11. Išvadų pristatymas • Pristatant tyrimą, patartina gerokai iš anksto sudaryti tvarkaraštį, kad grupės galėtų suplanuoti savo pristatymus ir susieti juos su kitų grupių pristatymais. • Taip pat svarbu, kad kiekviena grupė pristatymui turėtų tiek pat laiko, tarkime 15 minučių, įskaitant ir galimus auditorijos klausimus. • Mokytojas taip pat galėtų raginti grupes parengti vieną lapą su svarbiausia informacija auditorijai ir juos išdalytų pasibaigus pristatymui.

12. Bendras įvertinimas ir refleksija • Įvertinimas ir atgalinė informacija yra sudėtinė Grupinio tyrimo dalis. • Tačiau įvertinant reikia nebūtinai kokybiškai patikrinti, ką išmoko. • Įvertinant visas dėmesys gali būti sutelkiamas į grupių, kaip socialinių elementų, mokymąsi ir veikimą.

13. GT refleksija • Apmąstyti skatinantys klausimai, kurių tikslas padėti mokiniams geriau suprasti mokymosi procesą ir jų socialinę elgseną nedidelėje grupėje, galėtų būti tokie: “Kaip sekėsi mokytis?”, “Kaip sekėsi dirbti jūsų grupei?”, “Ką kitąkart galima būtų padaryti geriau?” • Mokytojas turėtų užduoti vieną iš šių klausimų ir duoti grupėms kelias minutes apsikeisti nuomonėmis pirmiausia tarpusavyje komandoje. Po to grupės gali pasakyti kitiems savo nuomonę. • Galiausiai mokytojas turėtų parengti atvirą ir sąžiningą informaciją apie tai, kaip sekėsi grupinis tyrimas, kokios teigiamos ir neigiamos ypatybės išryškėjo dirbant.

14. GT vertinimas • Kartais, ypač jeigu Grupinis tyrimas užima didesnę kurso arba mokymo programos dalį, praverčia įprasti testai, su kurių pagalba galima išsiaiškinti, ką mokiniai sužinojo ir išmoko. • Yra keletas būdų, kaip suderinti grupės narių laimėjimus, kad būtų skatinama teigiama tarpusavio priklausomybė ir individuali atsakomybė tyrimo metu. • Pavyzdžiui, tos pačios grupės mokiniai gauna tokį pažymį, koks yra jo grupės narių pažymių vidurkis. • Kitas būdas – duoti kiekvienam grupės nariui papildomų taškų, jeigu visi, atlikę testą, surenka tam tikrą taškų skaičių.

15. GT vertinimas • Kad ir koks bus vertinimo metodas, mokiniams jis turi būti dar prieš pradedant grupinį tyrinėjimą žinomas ir priimtinas.